Intervencinės kardiologijos postas Šiauliuose jau dirba 24 valandas

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje sparčiai įgyvendinamas projektas „Vidurio ir Vakarų Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimas, modernizuojant ir optimizuojant sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūrą bei teikiamas paslaugas“. Įkurtas Širdies ir kraujagyslių centras, kurio svarbiausia ašimi tampa rugsėjo 1-ąją dieną duris atvėręs Intervencinės kardiologijos postas, veikiantis 24 valandas per parą.

Reklama

ES investicijų dėka remontuojamos patalpos, įsigytas antras naujas angiografas bei į skyrių atėję dirbti jauni intervencinės kardiologijos specialistai suteikė galimybę įkurti tarnybą, tapusią dideliu užmoju ne tik kardiologams, bet ir visai medikų bendruomenei, Šiaulių regiono gyventojams.

Ligoninės prestižas – paciento gyvybė 

Už tai, kad įkurtas visą parą dirbantis Intervencinės kardiologijos postas, RŠL generalinis direktorius Petras Simavičius dėkingas daugeliui: 11 metų viltį puoselėjusiai intervencinei kardiologei Aušrai Dambrauskaitei ir naujajai Širdies ir kraujagyslių centro vadovei dr. doc. Jurgitai Plisienei, visiems ligoninėje dirbantiems kardiologams bei neseniai į ligoninę atvykusiems keturiems jauniems specialistams, jau galintiems savarankiškai atlikti invazines kardiologijos procedūras ir gelbėti miokardo infarkto užkluptus žmones, patekusius ant mirties slenksčio.

Buvo laikas, kai  angiografijos kabinete pagalba buvo teikiama aštuonias valandas, o miokardo infarkto ištikti žmonės buvo vežami į Kauno ar Vilniaus klinikas.

„Tai, ką jums pristatome, yra Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva sveikatos apsaugos sistemoje kuriamų klasterių tąsa“, - teigia medicinos direktorė Vaiva Makštutienė.

Tiesa, kardiologijos klasteris buvo kuriamas su Kauno klinikomis, tačiau naujos Širdies ir kraujagyslių centro vadovės dr. J. Plisienės dėka suformuota puiki komanda ir įkurta visą parą dirbanti tarnyba. Nebereikės ligonių vežti į Kauną.

Brangi kiekviena minutė

Ištikus miokardo infarktui ypač svarbu kuo skubiau sulaukti medikų pagalbos. Širdies ir kraujagyslių centro vadovė J. Plisienė džiaugiasi, jog pažadas įgyvendintas – rugsėjo 1-ąją įkurtas Intervencinės kardiologijos postas, kuriame pagalba teikiama visą parą ne tik miesto, bet ir apskrities gyventojams.

Tam, kad medikų darbas pasiteisintų, pacientas į gydymo įstaigą turi atvykti laiku – vėliausiai per 12 valandų nuo skausmo krūtinės plote pradžios.

„Užsikimšusią kraujagyslę reikia kuo skubiau atverti, negaišti brangaus laiko ligoniui pervežti“, - sako vadovė, pasiryžusi ateityje imtis priemonių šviesti visuomenę, nes labai svarbu, kad pats žmogus sugebėtų atpažinti miokardo infarkto požymius ir skubėtų ieškoti medikų pagalbos ten, kur ji ir yra teikiama.

„Pasitaiko nemažai atvejų, kai pacientai atvyksta pavėluotai, nes nesuprato skausmo kilmės, neturėjo galimybių vykti iš namų“, - vardina gydytoja priežastis, dėl kurių žmonės ne tik rizikuoja savo sveikata, visaverčiu gyvenimu, bet ir gyvybe.

„Kai atsiranda tipiškas – stiprus, spaudžiantis, plėšiantis skausmas krūtinėje,  kylantis į gerklę ar į ranką, pila šaltas prakaitas, pykinimas, silpnumas, dažnai žmonės mano, jog tai skrandžio problema, gydosi skrandį ir tik po kelių dienų, kai užrašoma kardiograma, paaiškėja, jog tai – miokardo infarktas - klastinga liga, kuriuos simptomai gali būti ir netipiški“, - sako medikė.

Švenčių dienomis ir naktį Intervencinės kardiologijos poste dirbančioje komandoje lieka vienas gydytojas ir dvi slaugytojos. Jauniems gydytojams per pirmąsias 10 posto veiklos parų budėjimo metu jau teko teikti pagalbą trims miokardo infarkto ištiktiems žmonėms.

Kardiologas Remigijus Vaičiulis pasakojo prieš parą gelbėtą pacientą. 59 metų Kelmės gyventojas atvežtas iš Kelmės ligoninės, kur gydytojai jau atliko širdies kardiogramą ir nustatė miokardo infarktą. Tad pagalba suteikta per šešias valandas nuo skausmo pradžios. Vytenis Tamakauskas jau gelbėjo du pacientus, ištiktus ūmaus miokardo infarkto. Jaunas gydytojas džiaugiasi, jog sėkmingai atvertos kraujagyslės bei atliktos angioplastikos procedūros, padėjusios pacientas išvengti sudėtingų širdies veiklos komplikacijų, širdies nepakankamumo kai dėl įvykusio miokardo infarkto širdies raumuo apmiršta ir nebeatsigauna, o gydymas tęsiamas visą likusį gyvenimą.

Jaunajam kardiologui Remigijui Vaičiuliui ir Giedrei Gruodytei per pirmuosius darbo metus jau teko atlikti  nemažai širdies kraujagyslės plėtimų, implantuoti stentų ne vienam pacientui.

Procedūrų daugėja

Rentgeno chirurginės operacinės ir neinvazinės diagnostikos skyriaus komanda kardiologinės intervencinės procedūrų atlieka dvigubai daugiau nei per visus praėjusius metus. Per paskutinius du ketvirčius atlikta 700 diagnostinių tyrimų, o pernai per visus metus - 967 koronografijos. Angioplastikų atlikta 420. Per visus praėjusius metus – tik 407 procedūros. Pasak vedėjos, situacija pagerėjo ne tik susirgusiems miokardo infarktu, bet ir sergantiems lėtine išemine širdies liga. Jiems reikalinga planinė koronografija atliekama be eilių – pacientas į ligoninę guldomas tą pačią dieną, kada prireikė pagalbos.

Zita Katkienė,

Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė