Antradienis, 2019.09.17
Orai
Reklama

Gydytojas rezidentas atvirai: kas paverčia gydytojus cinikais, ligoniais ir emigrantais(4)

Gydytojas rezidentas | Šaltinis: vlmedicina | 2017-08-23 12:02:13

Tai yra atviras laiškas, skirtas Lietuvos visuomenei, Kauno gyventojams, LR Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai Šiame laiške noriu pasidalinti įspūdžiais apie LSMU Kauno klinikas. Įspūdžiais, kuriuos sukaupiau per dešimtį metų, praleistų studijuojant mediciną bei atliekant rezidentūros studijas minėtose klinikose.

© Graphicstock.com

Problemos nesprendžiamos

Kas paskatino rašyti šį laišką? Ogi faktas, kad Kauno klinikos yra bene prasčiausia institucija, kokią teko matyti – tiek darbovietės, tiek studijų bazės, tiek valstybinės institucijos prasme. Taip, šis atviras laiškas yra skirtas tam, kad žmonės suprastų, kokie nedori ir neteisingi procesai vyksta Kauno klinikose.

Kodėl atviras laiškas? Todėl, kad Kauno klinikos yra sustabarėjusi, inertiška institucija, ten egzistuojančios problemos žinomos, tęsiasi metai iš metų, tačiau praktiškai nesprendžiamos. Čia bus rašoma apie tai, kas iš tikro vyksta toje, paprastai žmonėms (pacientams) ir įvairioms institucijoms, nematomoje Kauno klinikų pusėje. Žinoma, viskas bus pasakojama iš jauno gydytojo rezidento perspektyvos.

Paminėsiu daug nepatogių temų: tai, kaip dauguma gyvenimu besidžiaugiančių studentų virsta vaistus nuo depresijos bei nerimo vartojančiais gydytojais cinikais, visai neturinčiais bendravimo įgūdžių; kaip rezidentai (ir tuo labiau studentai) labiau jaučiasi pigia darbo jėga nei būsimais daktarais ir kolegomis; kaip klinikų vidaus tvarka neretai prasilenkia ne tik su logika ar morale, bet ir su LR įstatymais; kaip vis dažniau pastebime atvejų, kuriuos būtų galima apibūdinti kaip neracionaliu valstybės lėšų naudojimu, o gal net ir tiesiai šviesiai – pinigų „plovimu“...

Nemalonios situacijos nuo pat pradžių

O pradėkime trumpai nuo pradžios – t.y. studijų metų. Pirmuosius trejus metus medicinos studentai su Kauno klinikomis kontakto turi palyginus mažai, kadangi mokosi ikiklinikinę teoriją – anatomiją, fiziologiją, farmakologiją ir pan. Tik nuo ketvirtųjų metų, kuomet pradedami mokyti klinikiniai dalykai, studentai pradeda rotaciją Kauno klinikose. Ir jau tada pradeda būti pastebimi nelabai normalūs procesai. Visų pirma, studentams dėstyti pradeda praktiškai tik klinikinį darbą dirbantys gydytojai. Viskas būtų gerai, tačiau labai greitai tampa aišku, kad gydytojų darbas skyriuje nėra niekaip atskirtas nuo darbo su studentais. Todėl neretai susidaro nemalonios situacijos: 11 val. chirurgijos klinikoje turi būti seminaras, studentai paskirtą valandą laukia gydytojo chirurgo. Laukia. Laukia jau pusę valandos. Laukia valandą. Tad neapsikentus eina aiškintis pas klinikos administratorę. Ši skambina gydytojui chirurgui. Pasirodo, tą pačią valandą paskirta operacija pacientui, chirurgas šiuo metu operuoja. Na lyg ir priežastis rimta, tačiau nei studentai perspėti, nei pavaduojantis seminaro pravedimui nepaskirtas. O dabar reikia iš naujo derintis dėl seminaro laiko. O kartais neatėjimo į užsiėmimą su studentais priežastis būna „daktaras pamiršo“, arba „daktaras jau išvažiavo namo“, arba „daktaras šiuo metu atostogose, pavaduojančio užsiėmimui su studentais nėra“.

Jei tai būtų pavieniai atvejai, tai būtų atleistina, tačiau tai vyksta gana dažnai. Žinoma, kartais chirurgai dėl laiko trūkumo pakviečia į operaciją, arba terapeutai pakviečia į vizitacijas pas pacientus, bet aiškiai matyti, kad tai dažniau daroma dėl laiko stokos, o ne dėl noro aptarti paciento situaciją edukaciniais tikslais.

Būna, kad gydytojai į užsiėmimus nusiunčia savo gydytojus rezidentus. Rezidentas rezidentui nelygus. Paskutinių metų rezidentas - tikrai neblogas informacijos šaltis ir neretai galima sulaukti nemažai praktinių pastebėjimų. Tačiau kai atsiunčiamas pirmų metų rezidentas, tai tas pats, kas nieko – ir užsiėmimui nepasiruošęs ir į studentų klausimus toli gražu ne visus atsakys. Galų gale ir gydytojai skirtingų pažiūrų. Vieni tikrai gali dirbti akademinį darbą – įdomiai ir vaizdžiai pasakoja teoriją, parodo daug praktikinių dalykų, ir mokytis įdomu. Tačiau taip pat yra ir tokių, kurie tik atskaito tekstą iš paskaitos skaidrių ir greitai dingsta iš studento akių. O jei dar į kokį klausimą neteisingai atsakai, tai išvadina nevykėliu ir dar aprėkia, kaip toks studentas gali būt daktaras. Palaukite, studentai dar ne daktarai, studentai mokosi jais būti. Labai greit pradedi pastebėti dalies gydytojų požiūrį, kad studentai turi viską mokėti. Aš nekalbu apie tai, ką studentas turi mokėti ciklo ar studijų pabaigoje. Aš kalbu apie dažnas situacijas, kai gydytojai pirmą ciklo dieną klausinėja studentus ir po to dar juos aprėkia (na, nebūtinai pakeltu balsu), kad nemoka to, ką turi realiai išmokti per artimiausią mėnesį ar du. Palyginimui, čia tas pats, kas ketvirtos klasės rugsėjo antrą dieną ketvirtoko paklaustum, ką teigia Pitagoro teorema ir dar papriekaištautum, kodėl ketvirtokas jos nemoka. Patikėkit, smūgis per savigarbą tikrai jaučiasi (tiek ketvirtokui, tiek medicinos studentui).

Mokymas paremtas asmeninėmis nuostatomis

Kalbant apie skirtingus gydytojus, labai dėmesį atkreipia ir tai, kad klinikinių dalykų mokymas visgi yra paremtas labiau asmeninėmis nuostatomis negu moksliniais faktais. Pavyzdys: yra liga X, ją galima gydyti keliais metodais. Vienam gydytojui labiau patinka gydymo metodas A, kitam – metodas B. Čia atsiranda kvailas dalykas, kadangi tavo įvertinimas priklauso nuo to, koks gydytojas vertins. Jeigu žinai, kad tave vertins vienas gydytojas, turėsi pasakoti apie metodą A, jei kitas – apie metodą B. Neduok Dieve, parašysi ar papasakosi atvirkščiai arba parašysi, kad galima taikyt abu metodus – mažesnis įvertinimas garantuotas. Taip jau yra. Tiksliajame moksle. Medicinoje. Kur prieš egzaminus stengiesi sužinoti, kas tave vertins, nes nuo to priklausys kaip pateikti atsakymą.

Dar studijų metais studentams tenka „kuruoti“ pacientus. T.y. bendrauti su pacientais, nagrinėti jų ligos istorijas, sužinoti guldymo priežastį, stebėti ligos eigą, gilintis į gydymą. Lyg ir viskas būna normalu, jeigu ne viena smulkmenėlė – didžioji dalis gydytojų visai nenori turėti nieko bendro su studentais ir į juos žiūri kaip į dirbti trukdančius įnamius. Ne visi gydytojai tokie – bet dauguma. Visa tai ne pavienės situacijos, su tuo susiduri nuolat, metai po metų. O kuo arčiau studijų finalas, tuo daugiau miške medžių (vaizdžiai tariant). Artėjant studijų galui labai svarbų vaidmenį įgauna studento mokslinė veikla.

Ko verti moksliniai darbai

Iš karto noriu atkreipti dėmesį į vieną faktą. Kasmetinėje LSMU, o kartu ir Kauno klinikų, mokslinėje konferencijoje pristatoma 600-700 mokslinių darbų. Manau, kiekvienam racionaliai mąstančiam asmeniui turėtų kilti klausimas – kaip vienas universitetas ir klinikos sugeba parašyti 700 mokslinių darbų kiekvienais metais. O gi labai paprasta – 90 procentų šių darbų yra absoliučiai niekinės vertės. Kodėl taip yra? Čia reikia grįžti prie studijų tvarkos ir paprasto studento. Norint baigti medicinos studijas, studentas privalo parašyti baigiamąjį mokslinį darbą. Vėliau, stojant į rezidentūrą, skaičiuojamas stojamasis balas, kurį šiek tiek galima pasididinti parašytų mokslinių darbų kiekiu. Pabrėžiu – kiekiu. Taigi, norint baigti studijas ir turėti geresnį stojamąjį balą, studentas turi parašyti vieną baigiamąjį mokslinį darbą ir dar kokius 3-5 kitus darbus. Ne per daug, kaip vienam studentui?

Pasiaiškinkime toliau. Skirtingai, negu daugelyje aukštųjų mokyklų, LSMU rašyti baigiamąjį mokslinį darbą, o kartu ir papildomus mokslinius darbus, nėra skiriamas joks papildomas laikas. Vadinasi, studentai mokslinius darbus rašo laisvu laiku po paskaitų, seminarų ir praktikinių užsiėmimų. Tai, žinoma, apsunkina darbą, ypač jei darbo metu reikia dirbti su gyvais tiriamaisiais (pacientais). Dažniausiai darbo vadovu skiriamas klinikinį darbą dirbantis gydytojas. Vienam gydytojui dažniausiai priskiriami keli studentais, t.y. keli (trys, keturi, penki, o gal ir daugiau) moksliniai darbai. Kaip ir anksčiau minėtose situacijose, kada gydytojai neturi laiko studentams, tai moksliniams darbams turi dar mažiau laiko. Taip susidaro tipinės situacijos, kada per visą mokslinio darbo laikotarpį studentai su darbo vadovais pasikonsultuoja vos keletą kartų, studentai darbus daro patys kaip išmano, darbo pristatymo išvakarėse sulaukia priekaištų iš vadovo, kad darbas atliktas blogai ir viską per naktį reikia ištaisyti. O būna ir taip, kad per visą laikotarpį vadovas išvis darbo nebūna matęs. O būna, kad vadovas darbo temoje net nesigaudo, studentas šiuo atveju, tiesą pasakius, yra tas protingesnis asmuo. Tai tokie darbai ir pristatomi.

Neneigsiu, tikrai būna šaunių, įspūdingų darbų, tačiau jų – vienetai šalia šimtų menkaverčių, vos kelis puslapius užimančių, parašinėjimų. Beje, vienu metu imta keisti tvarką – norint kokybiškesnių darbų liepta rašyti rimtus, keliasdešimt puslapių užimančius, baigiamuosius (magistrinius) darbus. Viena bėda – papildomo laiko tam skirta visgi nebuvo. Tai įsivaizduokim studijas bebaigiantį medicinos studentą – paskaitos, seminarai, ciklų atsiskaitymai trunka beveik iki pat studijų paskutinių dienų. Papildomai turi ruoštis valstybiniam teoriniam egzaminui iš visų šešių studijų metų. Papildomai turi ruoštis praktikiniam medicinos egzaminui prie pacientų. Ir dar parašyti keliasdešimties puslapių baigiamąjį mokslinį darbą. Manau, savaime aišku, kad pastarasis planas nepasiteisino.

Antrarūšiai

Visgi studijas ištvėrėm, diplomus gavom, medicinos gydytojais tapom. Žinoma, su šiokiu tokiu kartėliu: supratom, kad klinikose studentai tokie antrarūšiai – galim su jais ir nesiskaityt, tuo labiau jų nuomonės klausyt; įvairus oficialiai svarbus dalykus, tokius kaip mokslinis darbas galima daryti bet kaip atmestinai, kad tik sueitų. Gal bent rezidentūra klinikose bus geresnė, juk kaip ir daktarai būsim. Kolegos. Oi kaip klydau. Studijų laikotarpis tai tik įžangą. Nuo šiol viskas bus vertinama ne tik iš studentiškos perspektyvos. Dabar situaciją vertins gydytojas, klinikų (kartu ir valstybinės įstaigos) darbuotojas, toliau besimokantis profesionalas.

Prieš šokant į rezidentūrą Kauno klinikose, norėčiau atkreipti dėmesį į vieną svarbų aspektą. Dauguma abiturientų, stojančių į medicinos studijas, galvoja apie save tik kaip apie savo profesijos atstovą. Motyvacija šioms studijos remiasi noru padėti žmonėms, gydyti ir sveikatinti, taip pat įsitikinimu, kad gydytojų Lietuvoje trūksta ir jų reikia, kad gydytojas yra prestižinė specialybė. Deja, po šešerių metų studijų, stojant į rezidentūrą dar 3-6 metams, pasitinka lietuviška realybė. Greitai supranti, kad gydytojas visai ne prestižinė specialybė. Įvairiuose naujienų portaluose mirga straipsniai, kaip koks gydytojas ką nugydė, paėmė kyšį, nepriėmė norėtu laiku, kai reikia ilgai laukti eilėse ir pan. Gydytojus pagiriančių straipsnių vos vienas kitas. Dar paskaitai komentarus – išvis tragedija. Pilna nuomonių apie tai, kad medikai yra kyšininkai, neva dar ir visokie klanai egzistuoja. Pradedi suprasti, kaip per masinę žiniasklaidą formuojasi neigiama visuomenės nuomonė apie medikus. Tada pasidomi medikų atlyginimais. Ir čia situacija nedžiugina.

Atlyginimai

Atsimokai dešimt metų, po to tiesiogiai esi atsakingas už žmonių sveikatą ir gyvybę, o atlyginimas 500-600 eurų „ant popieriaus“. Čia didmiestyje. Rajone, kur yra trūkumas, vidutiniškai apie 800 eurų. Tie, kurie teigia, kad vidutinis gydytojos atlyginimas yra apie 1300 eurų, pateikia iškraipytą informaciją. Tai yra statistinis vidurkis, kuris neatspindi realios situacijos, kadangi čia įtraukiami ir gydytojai, kurie užima vadovaujančias pareigas (ligoninių direktoriai, skyriaus vedėjai, pavaduotojai ir t.t.). Jų atlyginimas nuo eilinių gydytojų gali skirtis dešimtis kartų. Tad sakyti, kad gydytojai Lietuvoje uždirba vidutiniškai apie 1300 eurų, yra tas pats, kas teigti, jog sveikatos apsaugos ministras A. Veryga yra alkoholikas. Juk statistiškai ir tas, ir tas yra tiesa. Nusivili požiūriu, nusivili atlyginimais, bet gydytoju vis tiek būti norisi, tad įstoji į rezidentūrą. O jau tada nusivili sveikatos apsaugos sistema ir, tiesą pasakius, pačiais pacientais.

Nusivylimus pastaraisiais dviem aspektais pateiksiu rašydamas apie patirtį Kauno klinikose. Tai darau todėl, kad dalis problemų, egzistuojančių klinikose kyla dėl visos sveikatos apsaugos sistemos, ir dalis dėl klinikų vidaus tvarkos. Šioje vietoje tenka vėl truputį stabtelėti ir pagalvoti nuo ko pradėti. Na, pabandysiu nuo pradžios.

Apie kompetencijas

Rezidentūros studijas galėčiau grubiai suskirstyti į tris grupes: chirurgai, terapeutai ir šeimos gydytojai. Chirurginio profilio specialybių (ANG, ginekologai, pilvo chirurgai, traumatologai ir t.t.) studijos trunka 3-6 metus, jų metu rezidentai didžiąją dalį praleidžia savo skyriuje ir iki poros metų praleidžia kituose chirurginio profilio skyriuose, turėdami minimalų sąlytį su terapiniais dalykais.

Terapeutai (kardiologai, pulmonologai, nefrologai ir t.t.) – atvirkščiai. Jų studijos (4-5 metai) sudarytos iš maždaug pusės laikotarpio savo skyriuje ir pusės kituose terapiniuose skyriuos, turint minimalų kontaktą su chirurgija. Šeimos gydytojų rezidentūra trunka trejus metus, iš kurių pusę laikotarpio praleidžia įvairiuose šeimos gydytojo kabinetuose, o kitą pusę praleidžia įvairaus profilio (tiek terapinio, tiek chirurginio) klinikose. Jau čia galima įžvelgti kuriozą – chirurgai atitolę nuo terapijos, terapeutai nuo chirurgijos. Pavyzdžiui chirurgijos skyriuje gulinčiai pacientei užkyla AKS iki 150/90. Kviečiamas konsultantas terapeutas. Ginekologijos skyriuje gulinti pacientė pradeda sloguoti. Kviečiamas konsultantas terapeutas. Endokrinologijos skyriuje gulinčiam pacientui randama leukocitų (baltųjų kraujo kūnelių) šlapime. Kviečiamas konsultantas urologas (chirurgas).

Visais atvejais kyla klausimas: o kam? Kam kviečiamas konsultantas, jeigu visos situacijos ganėtinai elementarios ir išsprendžiamos vietoje? Taip, galbūt oficialiai chirurgo kompetencija nėra įrašytas slogos gydymas, taip chirurgai pagal kompetenciją hipertenzinės ligos negydo. Tačiau nepaisant to, ar tikrai tikslinga turėti sistemą, kurioje paprastų būklių sprendimas yra apsunkintas?

Požiūris į rezidentą

Tęskime apie rezidentūrą. Įstojus į rezidentūrą greitai pastebime, kad gydytojų požiūris į rezidentą praktiškai nesiskiria nuo požiūrio į studentą. Apie kolegiališkumą ir pagarbą klinikose galima pamiršti. Pradėkime nuo to, kad įsidarbinus (rezidentai Kauno klinikose įsidarbina kaip darbuotojai, pagal darbo sutartį), klinikos ilgą laiką neaprūpindavo darbui reikalingais įrankiais ir apranga. Ar tik ne Darbo Kodekse nurodama, kad darbui reikalingais įrankiais darbuotoją turi aprūpinti darbdavys? Bent Kauno klinikose – ne. Reikia chalato? Nusipirk pats. Nori pacientams matuot kraujospūdį? AKS matuoklį įsigyk pats. Nori klausyti plaučių, širdies plakimą? Įsigyk fonendoskopą pats. Jei koks rezidentas „pasišakoja“, tai greit nurodoma, kad pats būsi kaltas jei kažką praleisi, arba nurodo į tą vieną fonendoskopą ar AKS matuoklį, esantį per visą skyrių. Galima naudotis, jei pasidalinsi su visais kitais rezidentais ir keliasdešimčia pacientų. Viską turėjom įsigyti patys. Teisingumo dėlei, tokius dalykus jau turėdavom, kadangi studijų metais irgi studentam tokių dalykų neduodavo, o praktikoje nuolat jų reikėdavo. Tačiau esmės tai nekeičia.

Beje, pastaruosius pora metų klinikos pradėjo rezidentus aprūpinti chalatais. Darbo įrankiais – vis dar ne. Susitaikius su tuo, kad negauni darbo įrankių, greitai susitaikai ir su tuo, kad negauni ir realios darbo vietos. Skirtingi skyriai su skirtingu pasiruošimu rezidentams. Dažniausiai atskiros kažkokios erdvės, skirtos rezidentams dirbti skyriuose nėra, arba darbo vieta būna juokinga. Tipinis pavyzdys – gydytojų kabinete trys stalai, keturi kompiuteriai, penki gydytojai ir šeši rezidentai. Darbo vieta dalinkitės kaip norit. Tai kartais darbo vieta rezidentui būna ir stalo kamputis su tuo metu laisva prigriebta taburete. Dar būna, kad koks kompiuteris ar du stovi sandėliuko dydžio rezidentų poilsio kambaryje. Taip, rezidentai eina į poilsio kambarį, kad galėtų dirbti. Apie kompiuterius apskritai atskira kalba. Praktiškai didžioji dalis kompiuterių skyriuose yra minimum 5 metų senumo, kai kur gal net senesni nei 10 metų. Nemažoje dalyje vis dar įrašyta MS Windows Xp operacinė sistema (primenu, kad šios sistemos palaikymą Microsoft nutraukė jau prieš keletą metų). Lyg tyčia, kiek teko matyti, šią operacinę sistemą turintys kompiuteriai dažniau būna skirti rezidentams.

Naktiniai budėjimai

Jei su dienos darbo vietomis yra blogai, tai su naktinių budėjimų vietomis išvis tragedija. Nepaisant to, kad naktinio budėjimo tikslas yra prižiūrėti sunkesnius ligonius ir reaguoti į kažkokius ūmius įvykius, visgi tai yra naktinis darbas, jo metu planiniai dalykai netvarkomi, tad yra logiška, kad esant ramiai nakčiai tiek gydytojai, tiek sesutės yra linkę prigulti, kokią valandėlę kitą numigti. Problema – nelabai yra kur. Tiksliau, nelabai yra kur rezidentui. Slaugytojos turi savo kušetę, dažnai viena kušetė skirta budinčiam gydytojui. Na, o rezidentui kaip ir nelieka. Tad istorijos apie rezidentus, gulinčius/miegančius palatų lovose, ant ultragarsinio tyrimo kušetės, tiesiog ant grindų ar sesučių posto stalo jau seniai nieko nebestebina.

Naktis nakčiai nelygi kaip ir skyrius nelygus skyriui. Endokrinologijos skyriuje naktys dažniausiai būna ramios, ūmių įvykių pasitaiko retai ir gydytojai turi didesnę galimybę naktį išmiegoti. Kita vertus, kardiologijos skyriuje pacientų daug, nemaža dalis jų yra nestabilių, bet kada kam nors gali įvykti infarktas, o dar nemažai atkeliauja iš skubios pagalbos skyriaus. Šiame skyriuje praktiškai gali visą naktį nė bluosto nesudėti, lakstyti nuo vieno paciento pas kitą, konsultuoti skubios pagalbos skyrių, guldyti naujus ir t.t. Abiem atvejais atlygis už naktinį darbą vienodas – 7 eurai. Taip, už naktinį gydytojo darbą Kauno klinikose mokami septyni eurai. Jei po sunkios darbo nakties dar užsuki į valgyklą pavalgyti pusryčių, tai net ir šių pinigų nelieka. Ilgą laiką net nebuvo skirtumo, ar budi šventinę naktį, ar savaitgalį. Kai kurie skyriai tik prieš kokius metus paskelbė „geras naujienas“, kad rezidentam už šventines ir savaitgalio naktis mokės 1, 5 karto didesnį tarifą (nepaisant to, kad Darbo kodekse seniai nurodomas 1.5-2.0 kartus didesnis užmokesčio tarifas).

Beje, su budėjimais klinikose siejama nemažai moralinių, etinių ir net teisinių problemų. Visų pirma, dažniausiai nepaisant skyriaus dydžio ar pacientų skaičiaus per visą skyrių budi vienas gydytojas ir vienas rezidentas. Kartais budi ne per vieną skyrių, o per kelis. Tarkim vienas gydytojas per hematologijos ir reumatologijos skyrių. Vienas gydytojas per gastroenterologijos ir pulmonologijos skyrių. Arba vienas gydytojas per visą kardiologijos kliniką – keturis aukštus, keliasdešimt pacientų. Tai jei pagalbos skubiai reikia dviem pacientam, tai vienam pasisekė, kitam nelabai. Teisingumo dėlei, pastaruosius metus kardiologijos klinikoje jau budi du gydytojai. Po vieną per du aukštus. Beje, sakydamas po vieną gydytoją, sau neprieštaravau, nors ir sakiau, kad oficialiai budi gydytojas ir rezidentas. Neoficialiai neretai būna tik rezidentas. Gydytojas budi savo lovoje, namuose. Tik telefoną šalia pasidėjęs. Gal ir gerai. O gal ir ne. Dar budi viena slaugytoja.

Slaugytojai - jėga, su kuria reikia skaitytis

Slaugytojų klinikose būna įvairių. Būna tokių, kurios nepyksta ir pažadinus atlieka, kas reikalinga. Būna netgi labai gerų, kurios sutvarko gydytojo nereikalaujančius atvejus naktį net nežadindamos pačių gydytojų. Tačiau tokių vienetai. Didžioji dalis sesučių visgi lieka labai nepatenkintos, jei reikia jas pažadinti, kad padėtų sutvarkyti kokį įvykį su pacientu. Deja, būna ir tokių tragiškų, kurios sugeba ne tik pacientus, bet ir jaunus rezidentus prigąsdinti, kad nežadintų jų naktį. Sesutės ir slaugutės klinikose apskritai yra jėga, su kuria reikia skaitytis. Pažadinsi naktį, tai kitą dieną specialiai į tavo palatą tris naujus pacientus paguldys. Kad maža nepasirodytų. Kai kurios sesutės sugeba ir atsisakyti skirti vaistų pacientui. Tiesą pasakius, nežinau kodėl. Gal mano, kad geriau išmano gydymą. Neneigsiu, ilgametės sesutės tikrai gali gaudytis gydyme, bet nemanau, kad tiek, jog tiesiog kategoriškai prieštarautų gydytojui. Su klinikų sesutėmis pasitaiko ir kraštutinumų. Ateina gydytojas ryte į palatą ir sužino, kad visą naktį pacientei buvo blogai. Paklausus, kodėl nekvietė pagalbos, atsako, jog sesutė prisakė nespaudinėti pagalbos mygtuko naktį. Tikriausiai, kad nepažadintų, nes kito logiško paaiškinimo nesugalvoju. Kartais intensyvioje terapijoje sesutės atjungia gyvybinių funkcijų monitoravimo aparato signalo garsą. Na, kad jei naktį būklė pasunkėtų, aparatas nespiegtų ir sesučių nežadintų.

O būna ir taip, kad paryčiais pacientui ūminė būklė, gydytojai suorganizuoją skubų galvos kompiuterinės tomografijos tyrimą ir paprašo sesučių, kad pacientą nuvežtų į tyrimą. Sesutės neveža. Nes pamaina keičiasi. Ir stovi taip pacientas, laukia. Nieks jo neveža. Praeina valanda, pacientas vis dar nenuvežtas. Gal jam insultas, o gal kraujavimas į smegenis. Nežinia. Bereikia dėkoti Dievui, kad niekas dar dėl to rimtai nenukentėjo. O gal nukentėjo? Šito pasakyti jau negaliu.

Beje, jei kyla kam nors klausimų, kaip tokios slaugytojos ir slaugutės vis dar dirba, atsakymas paprastas – dėl mažų atlyginimų ir didelių krūvių slaugytojos į Kauno klinikas tikrai nesiveržia dirbti. Todėl atleidus vieną ar kelias, galima sakyti jų niekas nepakeis. Papeikimų gauna? Gauna. Neišlaikę gydytojai jas aprėkia? Aprėkia. Ties čia viskas ir sustoja, toliau niekas nesikeičia.

Išeiti po budėjimo - nuodėmė

Tačiau grįžkime prie budėjimų. Dar viena didelė bėda dėl budėjimų klinikose iškyla po budėjimų. Mat klinikose praktiškai neegzistuoja pavadavimas po budėjimų. Tiek po naktinių, tiek po parinių (kai reikia budėti 24 val.) budėjimų rezidentams priklauso laisva diena. Tai reglamentuoja ir Darbo kodeksas (dėl darbo valandų iš eilės ir per savaitę) ir yra nustatyta grafikuose. Bėda ta, kad išeiti po budėjimo klinikose yra praktiškai nuodėmė. Rezidentai kiekviename skyriuje yra primokyti, kad jeigu jie išeis, jų pacientų niekas nesužiūrės (kaip sakiau pavadavimo sistemos klinikose nėra), jeigu kas nors jiems tuo metu atsitiks, tai bus išėjusių rezidentų kaltė. Na, teisiškai nebus, bet už tat morališkai bus. Nes taip prigąsdina vyresni gydytojai, skyriaus vedėjai.

Taigi realybė ta, kad po parinio budėjimo užuot išėjęs į namus rezidentas lieka ir toliau dirba. Nepaisant to, kad galbūt parą visai nemiegojęs. Nepaisant to, kad darbo grafike yra laisvadienis ir jo skyriuje neturi būti. Ir neduok Dieve, padės kur savo antspaudą ar parašą. Visi primokinti – tavęs oficialiai nėra, tad ir tavo parašų negali būt. Bet tu esi, dirbi, rūpiniesi pacientais. Jeigu koks rezidentas ir sugalvoja išeiti į namus, greitai tampa nemėgstamu skyriuje. Greitai vietoj 4-5 pacientų jis jau turi 7-8. Greit vietoj normalių atsakymų į klausimus toks rezidentas išgirsta „pasiskaityk“ arba „daryk kaip išmanai“.

Atpildo fenomenas

Deja, atpildo fenomenas Kauno klinikose egzistuoja. Jei kažkuo neįtiksi vietiniams vadovams, net jei prieštarausi jų nuomonei, greit sulauksi atpildo. Pacientų tau guldys daugiau, seminaruose reikės pristatyti daugiau temų, o pagalbos tikriausiai sulauksi mažiau. Iš dalies dėl to ir šį laišką rašau jau baigęs rezidentūros studijas. Dėl viso pikto. Kad atpildo nesulaukčiau.

Tęskime toliau. Taigi požiūris į rezidentą toli gražu ne kolegialus, darbo sąlygos ir tvarka „iš bėdos“. Dirbdamas rezidentu pradedi pastebėti vis daugiau ir daugiau dalykų, kurių neturėtų būti. Kalbant apie gydytojus, supranti, kad nėra jokios specialistų atrankos. Kaip ir studijų metais dėstydavo nuo nuostabių akademikų iki studentais greičiau atsikratyti norinčių gydytojų, taip ir čia supranti, kad klinikose dirba nuo puikių savo srities specialistų iki visiškai erdvėje nesigaudančių dundukų. Kartais būna, kad palatos gydytojai visai nieko nežino apie savo pacientus, kartais žino, bet vis tiek nesigaudo situacijoje ir gydymo taktiką buria iš kavos tirščių. Nuostabu dirbti su profesionalais ir tikra kančia dirbti su prastai darbą išmanančiais gydytojais. Stebina, kad klinikose dirba ir tokie, ir tokie. Jokios atrankos, jokios filtracijos.

Neišrašo receptų

Įgijęs daugiau žinių pradedi pastebėti, kad yra gydytojų, nesigaudančių ne tik medicinoje, bet ir teisėje. Konkrečiai kalbu apie SAM ministro įsakymus. Žinių trūkumas ypač pasireiškia išrašant kompensuojamus vaistus ar medicinines pagalbos priemones. Šioje vietoje išryškėja praraja tarp specialistų ir šeimos gydytojų. Yra tokių vaistų, kuriuos gali išrašyti tik specialistai. Yra tokių, kurių pirmąjį receptą turi išrašyti specialistas tam, kad šeimos gydytojas galėtų rašyti toliau. Deja, nemaža dalis specialistų to nesuvokia. Labai dažnai pasitaiko situacijų, kada specialistas iš skyriaus išleidžiamam pacientui neišrašo jokių vaistų, motyvuodamas tuo, kad vaistus rašys šeimos gydytojas.

Ateina pacientas pas šeimos gydytoją ir sužino, kad jam vaistų irgi neišrašys, nes neišrašė specialistas. Ir ką dabar galvot pacientui? Kad specialistas kvailas, nes nežinojo vaistų rašymo taisyklių? Ar kad šeimistas čia išsidirbinėja ir specialiai nerašo? Problema čia net ne nežinojime, o nenorėjime žinoti. Taip, nenorėjime žinoti. Klinikose tikrai buvę atvejų, kada koks šeimos medicinos rezidentas bando receptų rašymo niuansus paaiškinti kokiam nors klinikų specialistui, o šis užuot paklausęs ir pasidomėjęs, dar iškoneveikia rezidentą šeimistą, kad jis nieko neišmano, ir toliau dar savo.

Beje, šeimos medicinos rezidentūroje bendra įstatyminė bazė gana stipriai akcentuojama, o specialistų rezidentūrose – ne. Taip ir išeina, kad specialistai už savo specialybės ribų neišmano įstatymų.

Neracionalios išlaidos

Tačiau kompensuojami receptai yra tik ledkalnio viršūnė. Greitai pradedi pastebėti ir kitas įstatymų, įsakymų ir apskritai ekonominių tiesų nepaisymo apraiškas. Ypač greit pastebi neracionalias skyrių, klinikų išlaidas. Jau nebestebina reumatologijos skyriuje dėl artrozės gulinti močiutė, kuriai atliekama pilvo organų echoskopija ir plaučių rentgeno nuotrauka. Kam šie tyrimai skirti? Nežinau. Tiesiog. Kas išmano, tas turėjo suprasti, kad apskritai močiutė dėl artrozės skyriuje neturėtų gulėti. Bet guli. Ir tokių daug. Ne tik šiame, bet ir kituose skyriuose gali rasti pacientų, gulinčių be reikalo, kuriem atliekami nereikalingi tyrimai. Kodėl? Neaišku. Gal dėl gydyto neišmanymo. O gal pacientas gražiai paprašė tyrimo. O gal gydytojai pacientas davė kokį penkiasdešimt ar šimtą eurų į kišenę.

Taip, pasitaiko ir tokių atvejų. Ar dažnai? Nelabai. Ar visi ima? Tikrai ne. Supaprastinta tendencija: kuo jaunesnis gydytojas, tuo mažiau šansų, kad paims. Rezidentai praktiškai išvis neima. Ne tik kad neima, bet ir susinervina, kai pasiūlo. Tai va, įdomumo dėlei, jei norite sunervinti rezidentą – pasiūlykite jam kyšį. Ne tik sunervinsite, bet ir tapsite nemėgstamiausiu jo pacientu.

Dar labiau nervina, kai kyšį paima palatos gydytojas. Dėl dviejų dalykų. Pirmą – pasikeičia gydytojo požiūris į pacientą ir atsiranda visokių papildomų nereikalingų tyrimų, dėl kurių reikia derintis rezidentui ir taip užkraunama daugiau darbo, kuriame rezidentas dažniausiai nemato prasmės.

Antra priežastis kiek kuriozinė. Realybėje daugiausia darbo su pacientu tiek tiesiogiai bendraujant, tiek netiesiogiai per tyrimų užsakymus, interpretacijas, konsultantų kvietimus ir apskritai dokumentaciją nudirba gydytojai rezidentai, o kyšiukus pasiima palatos gydytojai, kurie pacientus pamato kokius du kartus per visą gulėjimo laiką, o kartais išvis apie pacientą nieko nežino. Truputį nesąžininga, bet tiek to. Pasikartosiu, rezidentai kyšių nemėgsta, o ir daktarai toli gražu tikrai ne visi ima.

Pinigų švaistymas

Grįžkim prie pinigų švaistymo. Kuo tai susiję su specialistų įstatyminės bazės neišmanymu? Ogi tuo, kad už suteiktas paslaugas atsako ne atskiri skyriai, o Kauno klinikos. Kai kurių skyrių gydytojai tuo ir vadovaujasi: guldyti galime bet ką ir tyrimus skirti bet kokius, nes vis tiek už viską mokės ne skyrius, o klinikos. Pačios klinikos irgi toli gražu skaidrumu nežiba. Kiek teko girdėti iš viešųjų pirkimų, klinikos nemažai pinigų išleidžia pirkdamos oro gaiviklius gydytoju kabinetams. Įdomu tai, kad per visus n su trupučiu metų, kiek praleidau klinikose, nemačiau nė vieno oro gaiviklio. Daugybė pinigų išleidžiama pirkti tušinukams ir pieštukams, nors kiekviename skyriuje yra jų nuolatinis trūkumas ir praktiškai reikia nešiotis savo. Dar įdomu, kad klinikose dirba tokie specialistai kaip liftininkai, kurių paskirtis – atidaryti/uždaryti liftą ir paspausti reikiamo aukšto mygtuką. Mano manymu, žmonės ir patys moka mygtukus spausti, o senus, keliasdešimties metų senumo, liftus galima pakeisti naujais.

Kartais dėl pinigų švaistymo kalti atskiri skyriai. Tarkim skyriuje nuolat akcentuojama, kad yra popieriaus trūkumas, netgi prašoma atsinešti iš namų savo, tačiau gydymo išrašai ar kiti dokumentai spausdinami penkiomis kopijomis – daugiau negu realiai reikia. Lyg ir smulkmena, bet smulkmena po smulkmenos ir jau milijonai eurų į šalį. Keisti dalykai pastebimi ir platesniais mastais.

Vidaus ligų rezidentai trečius studijų metus privalo praleisti Kauno klinikose. Per šiuos metus mokinami atlikinėti pilvo organų, skydliaukės, širdies ultragarsinius tyrimus. Pagal LR sveikatos apsaugos ministro patvirtintą vidaus ligų gydytojo normą ir kompetenciją, minėtus tyrimus gydytojas gali atlikti tik turėdamas įvadinio kurso baigimo pažymėjimą. Įdomu yra tai, kad Kauno klinikos šio pažymėjimo neišduoda. Kiek žinau dėl to, kad studijų programoje yra nustatytas nepakankamas kiekis valandų, skirtų tyrimams išmokti. Taip išeina, kad rezidentai visus metus mokosi dalykų, kurių praktikoje vis tiek negalės panaudoti (bent jau oficialiai).

Antras klausimas, ar logiška, kad SAM kiekvienais metais finansuoja studijas, kurių niekur nepanaudosi. Čia tas pats, kas eurus į balą išmest. Žinoma, vidaus ligų gydytojui yra visada gerai, kai gali pasidaryti ir interpretuoti kažkokį tyrimą pats, bet jei reikės oficialaus įrašo ligos istorijoje ar šio tyrimo rezultatai turės įtakos gydymo taktikai, tai gydytojas vis tiek privalės kreiptis į radiologą ar echoskopuotoją, kad atliktų šį tyrimą. Beje, teko girdėti, kad VU šį pažymėjimą išduoda. Jei tai tiesa, tai logikos tikrai trūksta.

Elektroninės sistemos spragos

Žinoma, tikriausiai didžiausiu pinigų iššvaistymu galime laikyti naujosios Kauno Klinikų elektroninės sistemos sukūrimą ir įdiegimą. Tikriausiai tokios tragiškos elektroninės sistemos dar neteko matyti. Padirbus bent porą dienų greitai susidaro įspūdis, kad sistemą kūrę IT specialistai neturėjo jokio suvokimo apie klinikinį darbą. Nejaugi jie nebendravo su gydytojais, statistikais ir kitais klinikinio darbo atstovais? Na, oficialiai darbo grupė tam suformuota ir buvo, bet kiek teko girdėti iš šios grupės atstovų, jokių susitikimų su programuotojais taip ir neįvyko. Ir tai jaučiasi, o kaip jaučiasi dirbant su elektronine sistema. Kasdieniame darbe reikalingų funkcijų trūksta? Trūksta. Funkcijų, kurias reikia atlikti, nors jos tau visai nereikalingos yra? Yra. Ar statistinė informacija, kurią gali suvesti gydytojai, klinikų statistus pasiekia? Nepasiekia. Ar sistema stringa? Stringa. Pamenat, rašiau, kad kai kurie kompiuteriai klinikose yra kone dešimties metų senumo ir naudoja Windows Xp. Tai tokiuose kompiuteriuose apie sklandžiai veikiančią elektroninę sistemą išvis gali pamiršti. Tikrai nejuokauju sakydamas, kad kompiuteris „pakimba“ parašius keletą žodžių, ar kokiame nors langelyje pažymėjus varnelę. Beje, skyriuose būna net atskirų elektroninės sistemos gedimų žurnalų. Teko vartyti. Gedimų prirašyta lapas po lapo. Kažkada teko matyti Laisvės TV laidą Pinigų karta, kurioje buvo teigiama, kad registrų centrui deklaruojama, kad e. sistema veikia 98-100 proc. atvejų. Tikriausiai tų prirašytų sistemos gedimų žurnalų niekas taip ir nepavarto. Gaila.

Pacientai visagaliai

Darbo aplinka klinikose viena iš prasčiausių (jei ne pati prasčiausia), kokių teko matyti: prastos darbo vietos, kolektyvas, vidinė tvarka, abejotinas skaidrumas ir t.t. Na, gal bent gelbėja tiesioginis darbas su pacientais? Deja, ir čia egzistuoja problemų virtinė. Iš esmės, gydytojas yra tarpininkas tarp pacientų lūkesčių ir SAM bei klinikų nustatytos tvarkos. Dažnu atveju šios dvi pusės nesutampa.

Supaprastintu variantu galima pasakyti taip: pacientas kažko nori, tačiau pagal tvarką to gauti neturėtų. Sprendimą turi priimti gydytojas. Jei patenkina paciento norą – gauna pylos iš vadovybės. Jei daro pagal nustatytą tvarką ir taip nepatenkina paciento norų – gauna pylos iš pacientų.

O dabar šiek tiek plačiau apie kiekvieną pusę. Pacientai Kauno klinikose yra beveik visagaliai. Linkę reikalauti (ne prašyti, o reikalauti) nereikalingų tyrimų, nereikalingų paguldymų, gydymų, priėmimų nedarbo laiku ir be eilės. Ir gydytojai paklūsta. Guldo ligonius su ambulatorinėmis ligomis, paskiria daugybę tyrimų. Ambulatorinėje grandyje nors turėtų priimti dvidešimt pacientų per dieną, priima trisdešimt... keturiasdešimt... penkiasdešimt... Tiems, kurie nemato čia bėdos, paaiškinsiu. Kai gydytojui poliklinikoje tu šiandien jau esi keturiasdešimtas pacientas, tai jam jau „vienodai šviečia“ kokios tavo problemos ir ko tu iš jo nori. Jis jau išklausė trisdešimt devynias problemas, trisdešimt devynis kartus jau užpildė visą krūvą popierizmo (net ir įdiegus elektroninę sistemą, popierinius dokumentus vis tiek reikia pildyt), nuo ryto nevalgęs ir apskritai pavargęs. Nebūtinai dėl sunkios šiandienos, dėl paskutinių sunkių dvidešimties metų. Tai kai ateina keliasdešimtas neregistruotas pacientas ir, pasakysiu tiesiai šviesiai – įžūliai reikalauja, kad priimtų (nesant skubios pagalbos), tai priimi su šypsena, o mintyse pasiunti toki žmogų toli toli ir galvoji, kaip greičiau juo atsikratyti.

Panaši situacija ir skyriuose. Pacientai reikalauja stacionarinio gydymo, reikalauja papildomų tyrimų ir konsultacijų. Neretai pacientai ar jų giminaičiai patys agresyviai kvescionuoja tavo sprendimus ir reikalauja keisti gydymą, mat tavo paskirtas gydymas blogas ir pacientą žudo. Priekaištauja, kad maistas neskanus, kad lova nepatogi, kad palata per maža, kad paguldė į trivietę o ne į vienvietę V.I.P. palatą. Nepaisant to, kad gydytojai dažniausiai su tokiais dalykais neturi nieko bendro.

Jei kas galvoja, kad pacientas kaip ir klientas, visada teisus, leiskit, pataisysiu. Tokiais atvejais pacientas neretai iššvaisto savo laiką, skyrius švaisto ligoninės resursus (pvz., padarius nereikalingą tyrimą vienam pacientui, gali tekti palaukti ar atsisakyti tyrimo kitam pacientui), o rezultato dažniausiai jokio. Kodėl gydytojai taip lengvai pasiduoda pacientų reikalavimams?

Yra keletas priežasčių. Pirma, pacientas yra linkę gydytojams grasinti visokiais skundais skyrių vedėjams, klinikų vadovybei, kartais net ir sveikatos apsaugos ministerijai. Kartais pagrūmoja parašysią straipsnių visokiuose žinių portaluose. Kartais ir dėl jau minėtų euriukų į kišenę. Dar viena priežastis – vis dar egzistuojantis socialistinis lenktyniavimas. Kauno klinikos finansavimą iš SAM gauna pagal atliktų procedūrų kiekį, stacionaro lovadienius su tam tikromis diagnozėmis, poliklinikoje prirašytų pacientų kiekį. Gaunasi paradoksas, kai egzistuoja nuolatiniai skundai dėl didelių pacientų srautų, didelio darbo krūvio, kad žmonės eina pas gydytojus neregistruoti be eilių, turi nepagrįstų reikalavimų, bet realybėje dėl to niekas nieko nedaro, nes daugiau pacientų – daugiau pinigų iš SAM. Tokia Kauno Klinikų politika. Pridėkime šį vadovybės situacijos ignoravimą, prie pacientų grasinimų skundais ir straipsniais ir turime situacija, kurioje gydytojas neturi kito pasirinkimo, kaip tenkinti pacientų užgaidas, o jei dėl to sulaukia priekaištų iš skyriaus vadovybės – tyliai palinksi ir toliau taip dirba. Klinikų vadovybė (tiek visos ligoninės, tiek atskirų klinikų ar skyrių) dažniausiai dirba administracinį darbą ir klinikinės realybės arba nemato, arba neįsivaizduoja, arba ignoruoja. Nepaisant to, kad skyrių ar klinikų vedėjais dirba tie patys buvę gydytojai, dabar jau profesoriai. Žmonių jie nemato, tik skaičiukus ant popieriaus. Neretai dėl to kyla konfliktinių situacijų.

Pavyzdys: pagal LR įstatymus vairuotojo teisės sergančiam epilepsija išduodamos tik tokiu atveju, jei sergantysis neturėjo epilepsijos priepuolių pastaruosius penkerius metus. Vienintelis būdas tai nustatyti – paklausti paciento. Tačiau kas draudžia kas antrą dieną priepuolius patiriančiam ir vairuotojo pažymėjimą gauti norinčiam asmeniui pasakyti, kad jokių priepuolių jis neturėjo paskutinius penkerius metus? Čia padėti gali metų metus pacientus gydančių ir juos pažįstančių neurologų žodis – įtarę, kad teisių norintis epileptikas gali meluoti apie savo būklę, neurologas gali paskirti papildomų tyrimų (atlikti elektroencefalogramą). Tačiau klinikos vadovybė, matydama tik skaičiukus ant popieriaus ir norėdama didesnio skaičiaus pacientų, ragina papildomų tyrimų neskirti ir aklai pasitikėti pacientų žodžiais. Nenorėdami sulaukti jau ankščiau minėto atpildo (pradedant papeikimais ir didesniais darbo krūviais ir baigiant atleidimo iš darbo grėsme), gydytojai išduoda medicinines pažymas, leidžiančias vairuoti. O jei toks asmuo dėl epilepsijos priepuolio padarys eismo įvykį ir tarkim automobiliu perėjoje nutrenks žmogų? Kas šiuo atveju bus kaltas? Manau atsakymą puikiai žinome. Gydytojai tokia tvarka nepatenkinti, bet neklausyti nurodymų kaip ir negali. Ir čia tik vienas pavyzdys. Tokių rasti galime kone kiekviename skyriuje.

Kodėl gydytojai tampa ligoniai

Pačioje laiško pradžioje minėjau, kad ir gydytojai tampa ligoniais. Sudėkim viską. Darbo sąlygos bjaurios. Kolektyvas nelabai geras. Vidaus tvarka – kažkoks nesusipratimas. Visur sklando korupcijos ir pinigų eikvojimo ataskonis. Gydytojas visąlaik esti kaip tarp kūjo ir priekalo, t.y. tarp visko reikalaujančių pacientų ir klinikų vadovybės.

Dar pridėkime didelius krūvius ir juokingą klinikų atlyginimą (iki 500 eurų „ant popieriaus“) ir, manau, nieko neturėtų nustebinti, kad ši įstaiga gadina darbuotojų sveikatą. Tiek psichoemocinę, tiek somatinę. Tikrai pažįstu ne vieną ir ne du bendraamžius jaunus gydytojus, kuriems tenka vartoti raminamuosius, gydytis depresiją, gydytis virškinamojo trakto ligas (dažniausiai opaligę ar dirgliosios žarnos sindromą). Teko netgi girdėti tokį atvejį, kada naktį budinčiam rezidentui atsivėrė skrandžio opa ir pagalbiniam personalui užuot padedant pacientams teko gelbėti kraujuojantį gydytoją. Ką jau kalbėti apie tuos, kurie jau rimtai nebežiūri į pacientą, žmogiškai bendrauti nebemoka (realių bendravimo studijų nėra) ir viską žiūri per ciniko akinius.

Atlyginimai

Beje, kalbant apie atlyginimus Kauno klinikose, teko girdėti tokį gandą, kurio negaliu nei paneigti, nei patvirtinti. Kalbama, kad vieno susirinkimo su klinikų vadovais metu paklausus, kodėl tokie maži atlyginimai ir jie praktiškai nekyla, vadovų atsakymas buvo daugiau nei įdomus: Kauno klinikos yra prestižinė gydymo įstaiga, tad jei norite daugiau pinigų – susirinkite. Interpretaciją čia palieku atvirą. Kaip sakiau, nei patvirtinti, nei paneigti šito negaliu, bet visiškai nestebintų, jei tai būtų tiesa. Šioje vietoje dar leisiu sau priminti laiško pradžią ir pastebėti, kad minėtas požiūris į studentą kaip į dirbti trukdantį įnamį, šiuo momentu nuostabos taip pat jau nebekelia.

Ką gi, prirašiau daug. Visa tai toli gražu ne viskas, tačiau manau, kad pakankamai daug, jog būtų galima susidaryti nuomonę apie Kauno klinikas. Pasikartosiu – ne viską, ką aprašiau, galima šimtaprocentinai pritaikyti visiems pacientams, gydytojams, sesutėms, skyriams ir personalui. Klinikose tikrai dirba puikių, savo srities profesionalų, norinčių padėti tiek pacientams, tiek rezidentams ir studentams. Ir rezidentų yra visokių – šaltesnių nervų šią situaciją išgyvena lengviau, silpnesnių ir labilesnių – sunkiau. Taip pat yra ir gerų, supratingų ir bendradarbiaujančių pacientų. Visgi daugumai galima pritaikyti visas negerybes, išvardintas šiame laiške. Todėl ir galutinis įspūdis apie Kauno klinikas, jau palikus šią įstaigą, yra neigiamas. Todėl visiems pacientams, kuriems nebūtinos trečio lygio specialistų (ir tyrimų) paslaugos, siūlau Kauno klinikas aplenkti. Visiems gydytojams specialistams, kuriems nebūtina trečio lygio darbovietė, taip pat siūlau aplenkti šią įstaigą ir darbo pasiieškoti kur kitur. Ir galų gale linkiu visuomenei ir atsakingoms institucijoms atkreipti dėmesį į tai, kad egzistuoja tokia sistema su tokiomis bėdomis. Sistema, paverčianti jos darbuotojus cinikais, ligoniais ir, žinoma, emigrantais. Kadangi pats esu prieš emigraciją ir nenoriu Lietuvos palikti, siūlau tvirtai atsistoti, pirštu parodyti į problemą ir sakyti „Ei, čia yra problema ir ją reikia spręsti“. Tegul šis laiškas būna pirmas žingsnelis. Tikiuosi, žingsnių ir žingsnelių bus daugiau.

Atviras laiškas išspausdintas čia

Kauno klinikų komentaras, pateiktas portalui delfi.lt
„Kauno klinikos – trečio lygio universiteto ligoninė, rezidentūros mokymo bazė, kurioje po studijų universitete gydytojai rezidentai įgyja platų spektrą ateities darbui būtinų kompetencijų. Gydytojai rezidentai dirba kartu su aukščiausios kvalifikacijos gydytojais specialistais, pripažintais tarptautiniu mastu, gydytojams rezidentams yra suteikiamos darbui reikalingos priemonės ir medicininė apranga. Tai lemia, jog gydytojai rezidentai turi visas galimybes perimti geriausią įstaigoje sukauptą patirtį bei įsitraukti į gydymo procesą. Pasitaiko atvejų, kai pakeičiamas suplanuotų darbų (pavyzdžiui seminarų) laikas, tačiau tokių pasikeitimų priežastis lemia sudėtinga paciento būklė ar užsitęsusi operacijos trukmė. Tiek gydytojui, tiek ir kitam medicinos personalui labai svarbu gebėti dirbti komandoje ir esant būtinybei – perimti kolegos funkcijas ir užtikrinti sklandų sveikatos priežiūros procesą.
Kauno klinikose budėjimai iš tiesų būna sudėtingi, tačiau prižiūrimų pacientų skaičius ir darbo apimtys nesiskiria nuo kitų Vakarų valstybių, o lyginant su JAV – net mažesnės. Gydytojas rezidentas budėjimo metu visuomet yra prižiūrimas budinčio gydytojo, kuris atlieka rezidento vadovo funkciją, siekiant užtikrinti pacientų saugumą ir teikiamų paslaugų kokybę.
Mūsų šalyje sveikatos paslaugų finansavimas nėra tokio lygio kaip Vakarų šalyse, todėl ne visada turime finansines galimybes realizuoti medicinos studentų ir gydytojų rezidentų lūkesčius. Deja, sveikatos priežiūros specialistų atlyginimai Lietuvoje taip pat gerokai mažesni nei Vakarų šalių atitinkamų specialistų. Tai daug metų besitęsianti problema, kurios sprendimo tikisi tiek jau dirbantys gydytojai, tiek jaunieji gydytojai rezidentai. Tačiau savo pacientams visuomet stengiamės užtikrinti aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus bei medicinos priemones, kurios yra naudojamos Vakarų šalyse“, - rašoma atsakyme.


 

Šiame straipsnyje pateikta subjektyvi autoriaus nuomonė, todėl VLMEDICINA.LT už turinį neatsako.

Kategorijos: Nuomonė
skaityti komentarus (4)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Onkologė chemoterapeutė: du būdai sumažinti mirtingumą nuo krūties vėžio
Lietuvoje sergamumo krūties vėžiu rodiklis yra maždaug perpus mažesnis nei Prancūzijoje, Olandijoje ar Suomijoje, o mirt...
Sielos žaizdas gydė Dievo meile
Beveik 25-erius metus Pakutuvėnų Šv. Antano parapijoje, kurią žmonės vadina paprastai – Pakūta, priklausomybės lig...
Išblyškusi oda ir lūžinėjantys nagai gali signalizuoti rimtą ligą
Neretai į lūžinėjančius nagus ar pakitusią odos spalvą numojame ranka ir manome, kad tai nuovargio ar sezonų kaitos pase...
Sepsis: ką apie mirtiną būklę turi žinoti kiekvienas?
Pasaulyje nuo sepsio kas 3,5 sekundes miršta žmogus – tai yra apie 9 mln. mirčių kasmet. Ši organizmo būklė gali i...
Grybai: kiek jų galima valgyti?
Apie lietuvių pomėgį grybauti ir sezono startą jau patvirtina ir socialiniuose tinkluose plintančios grybų nuotraukos. I...
DIENOS KLAUSIMAS
Ar mėgstate rinkti ir valgyti grybus?
Taip, mėgstu ir valgyti, ir rinkti
Tik valgyti
Tik rinkti
Nemėgstu
RENGINIŲ KALENDORIUS
Konferencija „Vienykimės, kad sergančiųjų retomis ligomis balsas būtų išgirstas“

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Retų ligų koordinacinis centras ir LSMU Neurologijos klin

Dalyvaukime programoje „Mano širdis – mano gyvenimas“

Kas antras Lietuvos gyventojas miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Dauguma jų, deja, palieka š

Anesteziologų-reanimatologų draugijos konferencija

2016 m. vasario  26 d. 12 val. Vilniuje, “Karolinos” viešbutyje, Didžiojoje konferencijų salėje,

Pripažinti užsienio ekspertai pristatys autizmo sutrikimą turinčių vaikų ugdymo būdus

Balandžio 2 d. pasauliui minint Tarptautinę Autizmo dieną, asociacija „Kitoks vaikas” organizuoja mokslinę &

Mokslinė-praktinė konferencija „Peties ultragarsinė diagnostika“

Kviečiame dalyvauti Raumenų ir skeleto ultragarsinės diagnostikos draugijos, LSMU, LSMUL Radiologijos klinikos organizuo

Konferencija „Ribos ir šešėliai patologijoje: nenavikinė ir navikus imituojanti patologija"

Kviečiame į Vilniaus universiteto bei Lietuvos patologų draugijos organizuojamą konferenciją „Ribos ir &scaron

Milijardinė sveikatos technologijų industrija laukia inovatyvių lietuvių

Pasaulinė medicinos technologijų industrija šiandien verta apytikriai 340 milijardų JAV dolerių. Europos Sąjunga

Konferencija „Nerimo ir su stresu susiję psichikos sutrikimai: nuo diagnostinių iššūkių iki įrodymais pagrįsto gydymo“

Kviečiame dalyvauti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Psichiatrijos klinikos ir Lietuvos b

Konferencija "Rinktiniai akušerijos ir ginekologijos klausimai"

Kviečiame į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Akušerijos i

Gyvensenos medicina: raktas į lėtinių neinfekcinių ligų valdymą

Besidominčius sveikos gyvensenos skatinimo ir rizikos veiksnių korekcijos galimybėmis, maloniai kviečiame registruo

Gyvo maisto konferencija visuomenei ir tarptautinė mokslinė – specialistams

Ann Wigmore fondas pristato antrąją Gyvensenos medicinos konferenciją, kuri vyks 2016 m. kovo 18 d. Kauno klinikose ir k

„Žemės valandoje“ dalyvaus daugiau nei 40 savivaldybių

Kovo 19 d. nuo 20 val. 30 min. vietos laiku milijonai žmonių visame pasaulyje prisijungs prie pilietinės iniciatyvos &bd

Gyvo maisto konferencija visuomenei ir tarptautinė mokslinė – specialistams

Ann Wigmore fondas pristato antrąją Gyvensenos medicinos konferenciją, kuri vyks 2016 m. kovo 18 d. Kauno klinikose ir k

Konferencija „Endokrininė hipertenzija“

Kviečiame į LSMU, LSMUL Endokrinologijos klinikos, Endokrinologijos instituto, Lietuvos endokrinologų draugijos bei Kaun

Konferencija "Ultragarsinė diagnostika 2016"

Kviečiame dalyvauti Lietuvos ultragarso asociacijos organizuojamoje tarptautinėje mokslinėje - praktinėje konferencijoje

Konferencija „Teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos aktualijos 2016“

Kviečiame į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos organizuojamą tarptautinę mok

Diskusija „Psichoaktyvu: kas? kodėl? kaip?“

Kalbant apie psichoaktyvias medžiagas, dažnas žmogus prisimena liūdną Lietuvos statistiką, vis garsesnes kalbas apie alk

Medikų poezijos šventė „Tos birželio purpurinės rasos“

Gerbiami medikai, Jūs gydote ne tik kūnus, bet ir sielas. Talentas duodamas tam, kad pasaulį užpildytų gėrio ir grožio &

Konferencija „Lėtinės ligos ir būklės: kontracepcijos vartojimo rekomendacijos“.

Kviečiame dalyvauti Lietuvos kontraceptologijos draugijos, LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos, LSMU Endokr

Konferencija "Vėlyvojo laikotarpio po organų transplantacijos problemos"

Kviečiame į Vilniaus universiteto, Lietuvos transplantologų asociacijos, Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantac

Trečiasis plaučių ligų kongresas

Kviečiame dalyvauti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ir Lietuvos pulmonologų draugijos organizuojamame Treč

Jaunieji gydytojai kviečia diskutuoti apie sveikatos sistemos problemas

Kaip nacionalinėje sveikatos apsaugos sistemoje išgyvendinti korupciją, sustabdyti jaunų gydytojų emigraciją ir a

Konferencija „Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų raida Lietuvoje“

Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos I aukšte balandžio 8 d. 9.30 val. bus atidengtos at

Vilniuje - sveikatos ir širdies stiprinimo programa

Mes visi žinome kaip svarbu sveikai maitintis, sportuoti, rūpintis savo kūnu. Deja, dažniausiai, nors visa tai ir žinome

Mokymai „Ultragarsu kontroliuojamos skydliaukės mazgų biopsijos"

Kviečiame dalyvauti Lietuvos ultragarso asociacijos organizuojamuose mokymuose „Ultragarsu kontroliuojamos skydlia

Mokymai "Ūmių būklių ultragarsinė diagnostika ir intervencinės procedūros ultragarso kontrolėje"

Kviečiame dalyvauti Lietuvos ultragarso asociacijos organizuojamuose mokymuose "Ūmių būklių ultragarsinė diagnostik

Prasideda paskaitų ciklas “Burnos sveikata ir negalia”

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras, siekdamas pagelbėti šeimoms, auginančioms neįgalius vaikučius, organizuoja

Vilniuje– nemokami ir anonimiški greitieji ŽIV tyrimai

Asociacija „Demetra“ gegužės 14-ąją prie Baltojo tilto Vilniuje nemokamai ir anonimiškai tirs dėl ŽIV

Balandžio 30 d. Palangoje – sveikatinimo renginys „Pasirūpink ir savo sveikata“

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Elgesio medicinos institutas kviečia dalyvauti 10-ajame sveikatinimo renginyje

Kviečiame mamytes ir tėvelius apsilankyti „Šeimų mokyklėlėje“

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei

Socialinė akcija „Neleisk, kad tymai sugriautų tavo planus!“

„Neleisk, kad tymai sugriautų tavo planus. Junkis prie akcijos ir tu“, - skelbia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS c

Konferencija apie autologinę kraujodaros kamieninių ląstelių transplantaciją

Kviečiame į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos akademijos Onkologijos instituto, Onkologijos ir hematologi

Atviros paskaitos apie emocinę sveikatą

Balandžio mėnesį startavo Vilniaus visuomenės sveikatos biuro organizuojamas atvirų paskaitų ciklas apie emocinę sveikat

Prasideda paskaitų ciklas apie emocinę sveikatą

Visuomenėje yra įprasta manyti, kad sveikata yra gera savijauta, kai niekuo nesergame ir nesiskundžiame, valgome sveiką

Atviros paskaitos apie emocinę sveikatą

Balandžio mėnesį startavo Vilniaus visuomenės sveikatos biuro organizuojamas atvirų paskaitų ciklas apie emocinę sveikat

Kraujo dieną – gydymo inovacijos ir dėmesys pacientų gyvenimo kokybei

Onkohematologinius ligonius vienijanti bendrija „Kraujas“ gegužės mėnesį jau ketvirtą kartą kviečia minėti K

Atviros paskaitos apie emocinę sveikatą

Balandžio mėnesį startavo Vilniaus visuomenės sveikatos biuro organizuojamas atvirų paskaitų ciklas apie emocinę sveikat

Nebėk vienas, bėk kartu su "Bėgimo akademija"

Bėgimas – viena iš populiariausių sporto šakų visame pasaulyje, kuria gali užsiimti visi norintys. T

Nebėk vienas, bėk kartu su "Bėgimo akademija"

Bėgimas – viena iš populiariausių sporto šakų visame pasaulyje, kuria gali užsiimti visi norintys. T

Nebėk vienas, bėk kartu su "Bėgimo akademija"

Bėgimas – viena iš populiariausių sporto šakų visame pasaulyje, kuria gali užsiimti visi norintys. T

Antroji jungtinė kardiologų konferencija – Šiauliuose

Birželio 1 d. 14 val. Šiauliuose, Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74), prasideda 2-oji jungtinė LSMU Kardiol

Sveikatingumo festivalis „Mandala“

Liepos 22-24 dienomis (nuo 17.30 val. penktadienį iki 19 val. sekmadienį) kviečiame į šeštą kartą jau orga

Onkologiniams ligoniukams ir jų draugams - šventė „Menas gydo“

Liepos 13 d. Kauno Pažaislio vienuolyno prieigose įsikūręs svetingumo kompleksas „Monte Pacis“ antrus metus

Kurorto gyventojams ir svečiams - mankštos

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos institutas palangiškius ir kurorto svečius kviečia į ryt

Kurorto gyventojams ir svečiams - mankštos

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos institutas palangiškius ir kurorto svečius kviečia į ryt

Kurorto gyventojams ir svečiams - mankštos

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos institutas palangiškius ir kurorto svečius kviečia į ryt

Kurorto gyventojams ir svečiams - mankštos

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos institutas palangiškius ir kurorto svečius kviečia į ryt

Konferencija “Ultragarsinės diagnostikos vasaros mokykla: teorija ir praktika 2016"

Lietuvos ultragarso asociacija kviečia dalyvauti tarptautinėje mokslinėje - praktinėje konferencijoje “Ultragarsin

Sporto ir menų šventėje – atviras žvilgsnis į psichiatriją

Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje (M.K. Čiurlionio g. 12) liepos 15 d. nuo 11.00 val. vyks

Nemokama psichologinė pagalba sergantiesiems onkologinėmis ligomis ir jų artimiesiems

VšĮ Ligos paliestųjų psichologinės pagalbos centras kartu su Kauno klinikomis vykdo projektą „Psichinės sve

Vilniuje mamytėms ir tėveliams - „Šeimų mokyklėlė“

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei

Vilniuje mamytėms ir tėveliams - „Šeimų mokyklėlė“

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei

Vilniuje mamytėms ir tėveliams - „Šeimų mokyklėlė“

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei

Sveikatos stiprinimo programa „Mano širdis - mano gyvenimas"

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia dalyvauti Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos g

Vilniuje mamytėms ir tėveliams - „Šeimų mokyklėlė“

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei

Sveikatos stiprinimo programa „Mano širdis - mano gyvenimas"

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia dalyvauti Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos g

Vilniuje mamytėms ir tėveliams - „Šeimų mokyklėlė“

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei

Startuoja tėvystės įgūdžių lavinimo programa „Tėvų grupė"

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia mamas ir (ar) tėčius, auginančius įvairaus amžiaus vaikus registruotis į &b

Klaipėdoje vyks Tarptautinės Judriosios savaitės minėjimas

Europoje kiekvienais metais rugsėjo 16-22 d. minima Judrioji savaitė, kurios metu rengiami įvairūs renginiai ir akcijos.

Vilniuje mamytėms ir tėveliams - „Šeimų mokyklėlė“

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei

Panevėžyje - nemokami sveikatos biuro renginiai

Panevėžio miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras kviečia į nemokamus rugsėjo mėnesį vyksiančius renginius.

Pasaulinei širdies dienai – visuomenės diskusija su prof. R. Benečiu

Lietuvos širdies asociacija ir Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centras rugs

Vilniuje mamytėms ir tėveliams - „Šeimų mokyklėlė“

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei

Sveikatos stiprinimo programa „Mano širdis - mano gyvenimas"

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia dalyvauti Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos g

Vilniuje - nemokama sveikatos stiprinimo programa

Visuomenės sveikatos specialistai akcentuoja, jog kraujotakos sistemos ligas daužniausiai sukelia rizikos veiksniai, kur

Vilniuje mamytėms ir tėveliams - „Šeimų mokyklėlė“

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei

Vilniuje mamytėms ir tėveliams - „Šeimų mokyklėlė“

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei

Sveikatos stiprinimo programa „Mano širdis - mano gyvenimas"

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia dalyvauti Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos g

„Jogos dienos 2016“ – natūralus sveikatos palaikymas taupo mūsų laiką ir pinigus

Trečią kartą Kaune ir antrą – Vilniuje vyks natūralios sveikatos ir jogos festivalis – „Jogos dienos 2

„Jogos dienos 2016“ – natūralus sveikatos palaikymas taupo mūsų laiką ir pinigus

Trečią kartą Kaune ir antrą – Vilniuje vyks natūralios sveikatos ir jogos festivalis – „Jogos dienos 2

Startuoja tėvystės įgūdžių lavinimo programa „Tėvų grupė"

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia mamas ir (ar) tėčius, auginančius įvairaus amžiaus vaikus registruotis į &b

Startuoja tėvystės įgūdžių lavinimo programa „Tėvų grupė"

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia mamas ir (ar) tėčius, auginančius įvairaus amžiaus vaikus registruotis į &b

Panevėžyje - nemokami sveikatos biuro renginiai

Panevėžio miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras kviečia į nemokamus rugsėjo mėnesį vyksiančius renginius.

Psichiatrijos klinikoje – atviros psichiatrijos mėnuo

Atviros psichiatrijos mėnuo – tai laikotarpis tarp dviejų svarbių psichikos sveikatai tarptautinių dienų – P

Klaipėdoje vyks Tarptautinės Judriosios savaitės minėjimas

Europoje kiekvienais metais rugsėjo 16-22 d. minima Judrioji savaitė, kurios metu rengiami įvairūs renginiai ir akcijos.

Panevėžyje - nemokami sveikatos biuro renginiai

Panevėžio miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras kviečia į nemokamus rugsėjo mėnesį vyksiančius renginius.

Panevėžyje - nemokami sveikatos biuro renginiai

Panevėžio miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras kviečia į nemokamus rugsėjo mėnesį vyksiančius renginius.

Panevėžyje - nemokami sveikatos biuro renginiai

Panevėžio miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras kviečia į nemokamus rugsėjo mėnesį vyksiančius renginius.

Panevėžyje - nemokami sveikatos biuro renginiai

Panevėžio miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras kviečia į nemokamus rugsėjo mėnesį vyksiančius renginius.

Panevėžyje - nemokami sveikatos biuro renginiai

Panevėžio miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras kviečia į nemokamus rugsėjo mėnesį vyksiančius renginius.

Panevėžyje - nemokami sveikatos biuro renginiai

Panevėžio miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras kviečia į nemokamus rugsėjo mėnesį vyksiančius renginius.

Panevėžyje - nemokami sveikatos biuro renginiai

Panevėžio miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras kviečia į nemokamus rugsėjo mėnesį vyksiančius renginius.

Socialinis-meninis projektas „Praliek kraujo“

Lietuvos dailininkų sąjunga ir Nacionalinis kraujo centras kviečia dalyvauti socialiniame-meniniame projekte „pral

Socialinis-meninis projektas „Praliek kraujo“

Lietuvos dailininkų sąjunga ir Nacionalinis kraujo centras kviečia dalyvauti socialiniame-meniniame projekte „pral

Socialinis-meninis projektas „Praliek kraujo“

Lietuvos dailininkų sąjunga ir Nacionalinis kraujo centras kviečia dalyvauti socialiniame-meniniame projekte „pral

Kviečia moteris nemokamai išsitirti dubens dugno raumenų funkciją

Gruodis – tai laikotarpis, kai norisi kuo daugiau padaryti dėl savo artimųjų, tačiau neturėtumėte pamiršti

Psichiatrijos klinikoje – atviros psichiatrijos mėnuo

Atviros psichiatrijos mėnuo – tai laikotarpis tarp dviejų svarbių psichikos sveikatai tarptautinių dienų – P

Klaipėdoje vyks Tarptautinės Judriosios savaitės minėjimas

Europoje kiekvienais metais rugsėjo 16-22 d. minima Judrioji savaitė, kurios metu rengiami įvairūs renginiai ir akcijos.

Klaipėdoje vyks Tarptautinės Judriosios savaitės minėjimas

Europoje kiekvienais metais rugsėjo 16-22 d. minima Judrioji savaitė, kurios metu rengiami įvairūs renginiai ir akcijos.

Vilniuje - nemokama sveikatos stiprinimo programa

Visuomenės sveikatos specialistai akcentuoja, jog kraujotakos sistemos ligas daužniausiai sukelia rizikos veiksniai, kur

Vilniuje - nemokama sveikatos stiprinimo programa

Visuomenės sveikatos specialistai akcentuoja, jog kraujotakos sistemos ligas daužniausiai sukelia rizikos veiksniai, kur

Infekcinių ligų aktualijos

Kviečiame dalyvauti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos ir Lietuvos infektologų draugijos or

Mokymai “Bronchinės astmos diagnostikos ir gydymo praktiniai aspektai”

Kviečiame dalyvauti Lietuvos pulmonologų draugijos organizuojamuose mokymuose “Bronchinės astmos diagnostikos ir g

To dar nebuvo: kartu siekime donoro kortelių pasirašymo rekordo!

Spalio 8-ąją bus minima Organų donorystės diena ir šiai dienai paminėti pirmą kartą Lietuvoje organizuojama sutik

Tarptautinis rudens bėgimas – už organų donorystės idėją

„Aš bėgu už organų donorystę“ – toks užrašas puoš kiekvieno bėgiko, dalyvausianči

Mokymai “Bronchinės astmos diagnostikos ir gydymo praktiniai aspektai”

Kviečiame dalyvauti Lietuvos pulmonologų draugijos organizuojamuose mokymuose “Bronchinės astmos diagnostikos ir g

Muzikos terapijos užsiėmimai būsimoms mamoms

Nustatyta, kad penkių mėnesių žmogaus vaisius jau skiria aplinkos garsus. Mamos balsas, širdies plakimas, kvėpavi

Pasaulinės žvynelinės dienos minėjimas Kaune

Spalio 29-oji – Pasaulinė žvynelinės diena. Jos paskelbimo iniciatorius yra Tarptautinė žvynelinės draugijų federa

41 dieną trukęs „Širdies žygis“ finišuoja

41 diena, 1300 kilometrų ir daugiau kaip 20 tūkst. eurų vėžiu sergantiems vaikams. Toks yra „1000 km Širdie

Vilniaus išsėtinės sklerozės draugija kviečia į renginį

Spalio 26 d. 18 val. Salotų bare “Mano guru” (Vilniaus g. 22/1, Vilnius) vyks dailininko Simo Skrabulio darb

Klaipėdoje - nemokami seminarai su onkologine liga susidūrusiems žmonėms

Onkohematologinių ligonių bendrija „Kraujas“ organizuoja ir kviečia onkologinės ligos patirtį turinčius žmon

Klaipėdoje - nemokami seminarai su onkologine liga susidūrusiems žmonėms

Onkohematologinių ligonių bendrija „Kraujas“ organizuoja ir kviečia onkologinės ligos patirtį turinčius žmon

Žvakutės, skirtos 1410 organų donorų, suliepsnos 9 miestuose

Lietuvos asociacija „Gyvastis“ spalio 25-ąją, antradienį, jau trečią kartą inicijuoja akciją, skirtą spalio

Padėkos renginys gyviesiems organų donorams ir gydytojams reanimatologams

Lietuvos asociacija „Gyvastis“ 2016 metų spalio 25-ąją, antradienį, organizuoja Padėkos renginį, skirtą padė

Apie sezoninę depresiją paskaitoje-diskusijoje „Melancholija ar ruduo?“

Atėjus rudens sezonui dažnas žmogus mini rudeninę depresiją, mintyse turėdamas prislėgtumo jausmą, kuris aplanko tamsesn

Muzikos terapijos užsiėmimai būsimoms mamoms

Nustatyta, kad penkių mėnesių žmogaus vaisius jau skiria aplinkos garsus. Mamos balsas, širdies plakimas, kvėpavi

Muzikos terapijos užsiėmimai būsimoms mamoms

Nustatyta, kad penkių mėnesių žmogaus vaisius jau skiria aplinkos garsus. Mamos balsas, širdies plakimas, kvėpavi

Renginys, skirtas Europos sveikos mitybos dienai

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia darbingo amžiaus žmones paminėti Europos sveikos mitybos dieną kartu. Lapkr

Konferencija, skirta Klaipėdos ligoninių inovacijoms

Lapkričio 17 dieną 16 valandą Kultūros fabrike (Bangų gatvė 5A) vyks konferencija, skirta Klaipėdos ligoninių inovacijom

Šiauliuose – konferencija „Pulmonologijos naujienos“

Kviečiame dalyvauti mokslinėje – praktinėje konferencijoje „Pulmonologijos naujienos“, kuri vyks 2016

Raumenų ir skeleto ultragarsinės diagnostikos seminaras

Poilsio ir sveikatingumo komplekso „Atostogų parkas“ konferencijų salėje „Palanga“ (Venecijos ak

Raumenų ir skeleto ultragarsinės diagnostikos seminaras

Poilsio ir sveikatingumo komplekso „Atostogų parkas“ konferencijų salėje „Palanga“ (Venecijos ak

Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos aktualijos

Kviečiame dalyvauti mokymuose „Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos aktualijos“, kurie vyks š. m. gruod

Šiaulių krašto akušerių konferencija

Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos korpuso (V. Kudirkos g. 99C) didžiojoje salėje gruodžio 9 d. 10.00 va

Kviečia moteris nemokamai išsitirti dubens dugno raumenų funkciją

Gruodis – tai laikotarpis, kai norisi kuo daugiau padaryti dėl savo artimųjų, tačiau neturėtumėte pamiršti

Gydytoja ginekologė – apie merginų fiziologiją ir higieną

Niekas nesiginčys – geros sveikatos siekia kiekvienas. Todėl Antakalnio poliklinika kviečia į nemokamą paskaitą ap

„Naujas ir moksliškai pagrįstas požiūris į kasdienę klinikinę praktiką akušerijoje ir ginekologijoje“

Kviečiame į mokslinę konferenciją „Naujas ir moksliškai pagrįstas požiūris į kasdienę klinikinę praktiką ak

Po blaivių Naujųjų metų – šuolis į ledinę eketę

Kiekvienų metų sausio 1-ąjądieną visi pasaulio "ruoniai" rengia simbolinį susitikimą vandenyje. Kiekvienas ats

Vilniuje startuoja tėvystės įgūdžių lavinimo programa

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia mamas ir (ar) tėčius, auginančius įvairaus amžiaus vaikus registruotis į TĖ

Vilniuje startuoja tėvystės įgūdžių lavinimo programa

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia mamas ir (ar) tėčius, auginančius įvairaus amžiaus vaikus registruotis į TĖ

Vilniuje startuoja tėvystės įgūdžių lavinimo programa

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia mamas ir (ar) tėčius, auginančius įvairaus amžiaus vaikus registruotis į TĖ

Jaunieji gydytojai kviečia į „TransForm 2.0“

Galingiausias jaunųjų gydytojų renginys grįžta:šių metų vasario 3-5 dienomis Birštone vyks įspūdingas jaun

Kviečia į nemokamas relaksacijų pratybas Vilniuje

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia visus norinčius sumažinti psichinę bei fizinę įtampą į relaksacijų pratybas

Kviečia į nemokamas relaksacijų pratybas Vilniuje

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia visus norinčius sumažinti psichinę bei fizinę įtampą į relaksacijų pratybas

Kviečia į nemokamas relaksacijų pratybas Vilniuje

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia visus norinčius sumažinti psichinę bei fizinę įtampą į relaksacijų pratybas

„Naujieji iššūkiai intensyvioje terapijoje ir skubioje medicinoje“.

Lietuvos intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos asociacija organizuoja tarptautinę mokslinę praktinę konfe

Kviečia į nemokamas relaksacijų pratybas Vilniuje

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia visus norinčius sumažinti psichinę bei fizinę įtampą į relaksacijų pratybas

Kaune - 9-oji sveikatingumo, sveikos gyvensenos ir medicinos paroda „Sveikatos dienos“

2017 m. vasario 24–26 dienomis Aukštaičių g. 51, Kaune vyks 9-oji sveikatingumo, sveikos gyvensenos ir medi

Konferencija, skirta Tarptautinei retų ligų dienai

Maloniai kviečiame dalyvauti Tarptautinei retų ligų dienai skirtoje konferencijoje „Mokslo pažanga – viltis

„Apsinuodijimų ir infekcinių susirgimų sąlyčio taškai“

Lietuvos infektologų draugija, Lietuvos klinikinės toksikologijos draugija, Sveikatos apsaugos ministerijos ESSC apsinuo

Kviečia į nemokamas paskaitas „Šeimų mokyklėlėje“ Vilniuje

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei

Kviečia į nemokamas paskaitas „Šeimų mokyklėlėje“ Vilniuje

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei

Kviečia į nemokamas paskaitas „Šeimų mokyklėlėje“ Vilniuje

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei

Kviečia į nemokamas paskaitas „Šeimų mokyklėlėje“ Vilniuje

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei

Kviečia į nemokamas paskaitas „Šeimų mokyklėlėje“ Vilniuje

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei

Kviečia į nemokamas paskaitas „Šeimų mokyklėlėje“ Vilniuje

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei

Kviečia į nemokamas paskaitas „Šeimų mokyklėlėje“ Vilniuje

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei

Kviečia į nemokamas paskaitas „Šeimų mokyklėlėje“ Vilniuje

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei

Kviečia į nemokamas paskaitas „Šeimų mokyklėlėje“ Vilniuje

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei

Kviečia į nemokamas paskaitas „Šeimų mokyklėlėje“ Vilniuje

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei

Kviečia į nemokamas paskaitas „Šeimų mokyklėlėje“ Vilniuje

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei

Prasidėjo antrasis projekto „Skausmo klinikos“ seminarų ciklas

Vilniaus tarptautinis Rotaract klubas, bendradarbiaudamas su Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija, įgyvendina jau

Sergantiems širdies nepakankamumu – nemokamas edukacinis renginys

Širdies nepakankamumas – plačiai paplitęs ir brangiai kainuojantis susirgimas, reiškiantis didžiulę

„Sveikata 2017“ - paroda net ir sveikiausiems

Pavasaris – metas tapti sveikesniais. Kaip tai padaryti, sužinosite atvykę į Klaipėdą, kovo 17-19 dienomis „

Konferencija „Psichologas organizacijoje. Kuo vertinga darbuotojų įvairovė?“

Balandžio 21 d. vyks kasmetinė, jau VII organizacinės psichologijos konferencija „Psichologas organizacijoje. Kuo

Fizinės veiklos nauda onkologiniams pacientams: geresnė savijauta ir mažesnis nuovargis

Onkohematologinių ligonių bendrija „Kraujas“ nuo gegužės mėnesio žmones, turinčius onkologinės ligos patirtį

Fizinės veiklos nauda onkologiniams pacientams: geresnė savijauta ir mažesnis nuovargis

Onkohematologinių ligonių bendrija „Kraujas“ nuo gegužės mėnesio žmones, turinčius onkologinės ligos patirtį

Vilniečiams – paskaita apie priklausomybę nuo interneto, žaidimų, darbo

Apie ką pirmiausia pagalvojate išgirdę žodį „priklausomybė“?Kokia yra riba tarp įpročių, eksperimenta

Fizinės veiklos nauda onkologiniams pacientams: geresnė savijauta ir mažesnis nuovargis

Onkohematologinių ligonių bendrija „Kraujas“ nuo gegužės mėnesio žmones, turinčius onkologinės ligos patirtį

Fizinės veiklos nauda onkologiniams pacientams: geresnė savijauta ir mažesnis nuovargis

Onkohematologinių ligonių bendrija „Kraujas“ nuo gegužės mėnesio žmones, turinčius onkologinės ligos patirtį

Klaipėdoje - projekto ir knygos „Kiekviena diena brangi“ pristatymo renginys

Gegužės 31 d. 16.00 val. Šv. Pranciškaus onkologijos centre (Savanorių g. 4, Klaipėda) vyks projekto ir kn

Sporto varžybos „Saugus poilsis“

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai drauge su UAB „Vakarų pramogos“, BĮ „Klaipėdo

Vilniečiai ir kauniečiai kviečiami tikrintis dėl širdies nepakankamumo

Šia liga susirgti gali 1 iš 5 vyresnių nei 40 metų amžiaus žmonių. Pasaulyje nuo jos kenčia maždaug 26 mil

Dermatologai kviečia pasitikrinti savo odą

Tik 14 proc. europiečių laikosi saulės apsaugos patarimų, nors 91 proc. žino apie gresiantį pavojų.  Pristatoma sąm

Vilniečiai ir kauniečiai kviečiami tikrintis dėl širdies nepakankamumo

Šia liga susirgti gali 1 iš 5 vyresnių nei 40 metų amžiaus žmonių. Pasaulyje nuo jos kenčia maždaug 26 mil

Vilniečiai ir kauniečiai kviečiami tikrintis dėl širdies nepakankamumo

Šia liga susirgti gali 1 iš 5 vyresnių nei 40 metų amžiaus žmonių. Pasaulyje nuo jos kenčia maždaug 26 mil

Nemokamų treniruočių projektas „Judėk sveikai“ pradeda vasaros sezoną

Daugelio kauniečių jau puikiai atpažįstamas ir laukiamas nemokamų treniruočių projektas „Judėk sveikai“ nusp

Bėgimas vėl kviečia burtis Vilties mieste

Gegužės 21 dieną Klaipėdoje startuos tradicinis jubiliejinis – šiemet dešimtasis – Vilties bėg

Neuromenas: nauja meno ir mokslo šaka pirmą kartą pristatoma Lietuvoje

Aktyvus gyvenimo būdas, sveika mityba, poilsis – geros fizinės sveikatos receptą žino kiekvienas. Tačiau Lietuvoje

Dešimtą kartą dailės studentai pristatys kolekciją onkologinėms pacientėms

Nacionalinio vėžio instituto Didžiojoje salėje birželio 7 d. 14 val. Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kostiumo dizaino k

Viso pasaulio profesionalai susitelkia į vaikų ir paauglių ginekologijos problemas

2017 m. birželio mėn. 7-10 d. Vilniuje vyks 14-asis Europos vaikų ir paauglių ginekologijos kongresas EURAPAG 2017.

Ypatinga paroda kvies klaipėdiečius atrasti neišnešiotų kūdikių genialumą

Trečiadienį, birželio 14 d., 17:30 val. Klaipėdos prekybos centre „Akropolis“ bus iškilmingai atidaro

Norite būti laimingesni? Jus kviečia festivalis „Mandala“

Kviečiame trims dienoms pabėgti nuo miesto šurmulio ir pailsėti, atgauti jėgas, pasikrauti teigiamos energijos la

Tarptautinė jogos diena – kas laukia šių metų renginyje?

Trečius metus iš eilės Lietuvoje, kaip visame pasaulyje, bus minima Tarptautinė jogos diena. Birželio 21-ąją nuo

Kviečia į susitikimą su prekės ženklo „Julia Janus“ įkūrėja

Šv. Pranciškaus onkologijos centras (Savanorių g. 4, Klaipėda) 2017 m. birželio 26 d., 13.00 val., pirmadi

Palanga Joninių savaitgalį kviečia į tradicinį Pirties ir SPA festivalį

Jau penktus metus iš eilės Palanga kviečia į tradicinį pirties ir SPA festivalį „Gintarinė Baltija“.

Sveikuoliai kviečia kartu surengti sveiką ir blaivų vakarėlį

Rugsėjo 24 d. Lietuvos sveikuolių sąjunga (LSS) su partneriais kviečia sveikos ir blaivios gyvensenos entuziastus į Paža

Vilniečiams – nemokamos jogos pamokos miesto parkuose

„Sveikas miestas“ kviečia sostinės gyventojus vasarą lankyti atvirus jogos užsiėmimus Vingio parke ir Bernar

Sostinėje rugpjūtį – atviros sąmoningo kvėpavimo praktikos parkuose

Vilniečiai kviečiami dalyvauti iniciatyvoje „Kvėpuok laisvai, gyvenk laimingai”, kurios metu visi norintys g

Sostinėje rugpjūtį – atviros sąmoningo kvėpavimo praktikos parkuose

Vilniečiai kviečiami dalyvauti iniciatyvoje „Kvėpuok laisvai, gyvenk laimingai”, kurios metu visi norintys g

Sostinėje rugpjūtį – atviros sąmoningo kvėpavimo praktikos parkuose

Vilniečiai kviečiami dalyvauti iniciatyvoje „Kvėpuok laisvai, gyvenk laimingai”, kurios metu visi norintys g

Sostinėje rugpjūtį – atviros sąmoningo kvėpavimo praktikos parkuose

Vilniečiai kviečiami dalyvauti iniciatyvoje „Kvėpuok laisvai, gyvenk laimingai”, kurios metu visi norintys g

Kraujo ligų žinomumo dienos prasidės konferencija „Kraujo diena“

Rugsėjo mėnesį visame pasaulyje yra minimos piktybinių kraujo ligų žinomumo dienos, kurių tikslas – kuo plačiau sk

Žydrūnas Savickas susitiks su sergančiasiais išsėtine skleroze

Rugsėjo 2 d. 13 valandą Savicko sporto klube („SEB arena, II aukštas) vyks seminaras „Kaip fizinis ak

Paroda „Pirmoji širdies transplantacija Lietuvoje Petro Katauskio fotografijose“

Rugsėjo 13 d., trečiadienį, 16 val. Lietuvos medicinos bibliotekoje (Kaštonų g. 7, Vilnius) atidaroma paroda &bdq

Nauja iniciatyva Kaune – „Tu nesi vienas“

Keblios situacijos, stresas ir kiti kasdienę rutiną temdantys rūpesčiai – ne priežastis pulti į neviltį. Kiekvienu

Trečiasis Jaunųjų gydytojų asociacijos forumas "TransForm"

Trečiasis Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) forumas TransForm - jau spalio 13 - 15 d.! Čia nuoširdžia

Performansas „Mirštu, kaip noriu gyventi“ klausia, kiek lauktum dėl kito gyvybės

„Gyvenimas sulėtėja, tarsi sapne“. „Eiti negali, bėgti negali, valgyti negali“. „Sėdi ir l

Kviečia į nemokamą seminarą „Kas sukelia nugaros skausmą ir kaip jo išvengti?“

Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras prisijungdamas prie Europos judriosios savaitės iniciatyvos kviečia į nemoka

Sieks didžiausio iš žmonių sudaryto širdies ženklo rekordo

Minėdamas Pasaulinę širdies dieną Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia visus panevėž

Jubiliejinė konferencija „Atverkime akis realybei, kurioje yra smurtas“

Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacija (LEPTA) yra nevyriausybinė organizacija, vienijanti Lietuvoje veikiančias t

Atviros psichiatrijos mėnesio renginiai Šiaulių P. Višinskio bibliotekoje

Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos rengiamas Atviros psichiatrijos mėnuo miesto gyventojus kv

Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną švęskime kartu

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia visus vyresnio amžiaus žmones kartu paminėti Tarptautinę pagyvenusių žmonių

Fotografijų paroda „Apsaugokime mūsų ateitį: meningokokinę infekciją išgyvenusių asmenų portretai“

„Apsaugokime mūsų ateitį: meningokokinę infekciją išgyvenusių asmenų portretai“ – subtili, jaut

Fotografijų paroda „Apsaugokime mūsų ateitį: meningokokinę infekciją išgyvenusių asmenų portretai“

„Apsaugokime mūsų ateitį: meningokokinę infekciją išgyvenusių asmenų portretai“ – subtili, jaut

Fotografijų paroda „Apsaugokime mūsų ateitį: meningokokinę infekciją išgyvenusių asmenų portretai“

„Apsaugokime mūsų ateitį: meningokokinę infekciją išgyvenusių asmenų portretai“ – subtili, jaut

Fotografijų paroda „Apsaugokime mūsų ateitį: meningokokinę infekciją išgyvenusių asmenų portretai“

„Apsaugokime mūsų ateitį: meningokokinę infekciją išgyvenusių asmenų portretai“ – subtili, jaut

Padėkos renginys donorystės ir transplantacijos proceso dalyviams

Lietuvos asociacija „Gyvastis“ 2017 metų spalio 20-ąją, penktadienį, organizuoja Padėkos renginį, skirtą pag

Dėkingumo renginiai gyviesiems donorams, mirusių donorų artimiesiems ir medikams

Organų donorai ir jų artimieji verti didžiausios pagarbos ir amžino dėkingumo. Todėl spalį, kai minima Europos ir Pasaul

100 dienų apie TAI: atvira diskusija apie lytiškumą Vilniaus jaunimui

Gera jaunimo lytinė sveikata – visuomenės, kuri siekia gyvuoti ir klestėti interesas, tai ypač svarbu mūsų &scaron

Kaip gyventi, persirgus onkologine liga: patarimai ir praktika

Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos (Darželio g. 10), Administracijos salėje (2 aukšte) s

Neišnešiotukų dienai mezgimo iniciatyva ir minėjimas

Lapkričio 17-ąją dieną minima Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena. Respublikinės Šiaulių ligonin

Augink barzdą – prižiūrėk savo vyriškumą

„Barzdotas lapkritis“ – mėnuo be skutimosi peiliukų. Su šūkiais „Prižiūrėk savo vyri&scar

Augink barzdą – prižiūrėk savo vyriškumą

„Barzdotas lapkritis“ – mėnuo be skutimosi peiliukų. Su šūkiais „Prižiūrėk savo vyri&scar

Augink barzdą – prižiūrėk savo vyriškumą

Vilniuje surengtas sportinio pokerio turnyras, kurio dalis surinktų lėšų skirtos sergantiesiems prostatos vėžiu r

Klaipėdoje – nemokamas renginys „Tu – mano gyvenimo herojus“

Pirmą kartą Klaipėdoje lapkričio 16 dieną vyks nemokamas renginys "Tu – mano gyvenimo herojus“, skirtas

Augink barzdą – prižiūrėk savo vyriškumą

„Barzdotas lapkritis“ – mėnuo be skutimosi peiliukų. Su šūkiais „Prižiūrėk savo vyri&scar

Augink barzdą – prižiūrėk savo vyriškumą

Vilniuje surengtas sportinio pokerio turnyras, kurio dalis surinktų lėšų skirtos sergantiesiems prostatos vėžiu r

„Ūsai bėga“ – už Lietuvos vyrus, kurie gyvena trumpiausiai Europoje

Ketvirtą kartą organizuojamas bėgimas už vyrų sveikatą „Ūsai bėga“ Vilniuje. Miesto centre įvyksiantis bėgim

Augink barzdą – prižiūrėk savo vyriškumą

„Barzdotas lapkritis“ – mėnuo be skutimosi peiliukų. Su šūkiais „Prižiūrėk savo vyri&scar

Startuoja aktyvaus laisvalaikio projektas šeimoms – pirmasis renginys jau šį savaitgalį

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras drauge su „Sveiku miestu“ kviečia šeimas dalyvauti projekte &bdq

Startuoja aktyvaus laisvalaikio projektas šeimoms – pirmasis renginys jau šį savaitgalį

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras drauge su „Sveiku miestu“ kviečia šeimas dalyvauti projekte &bdq

Startuoja aktyvaus laisvalaikio projektas šeimoms – pirmasis renginys jau šį savaitgalį

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras drauge su „Sveiku miestu“ kviečia šeimas dalyvauti projekte &bdq

Startuoja aktyvaus laisvalaikio projektas šeimoms – pirmasis renginys jau šį savaitgalį

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras drauge su „Sveiku miestu“ kviečia šeimas dalyvauti projekte &bdq

Bendraminčių sambūris: gyvų sėklų šventė „Pasėkime ateitį”

Šį savaitgalį, sausio 20-21 d., Klaipėdos r., Doviluose (Klaipėdos g. 35) vyks Dovilų krašto gyventojų ir

Bendraminčių sambūris: gyvų sėklų šventė „Pasėkime ateitį”

Šį savaitgalį, sausio 20-21 d., Klaipėdos r., Doviluose (Klaipėdos g. 35) vyks Dovilų krašto gyventojų ir

Atsinaujinusiame projekte „Judėk sveikai“ – dvigubai daugiau nemokamų treniruočių kauniečiams

Prasidėję nauji Geltonojo šuns metai nemokamų treniruočių projektui „Judėk sveikai“ atnešė dau

Vilniečiams – nauji sporto ir sveikatingumo pasiūlymai

„Sveikas miestas“ drauge su sostinėje įsikūrusiomis organizacijomis kviečia paskutinįjį žiemos mėnesį pralei

Vilniečiams – nauji sporto ir sveikatingumo pasiūlymai

„Sveikas miestas“ drauge su sostinėje įsikūrusiomis organizacijomis kviečia paskutinįjį žiemos mėnesį pralei

Vilniečiams – nauji sporto ir sveikatingumo pasiūlymai

„Sveikas miestas“ drauge su sostinėje įsikūrusiomis organizacijomis kviečia paskutinįjį žiemos mėnesį pralei

Vilniečiams – nauji sporto ir sveikatingumo pasiūlymai

„Sveikas miestas“ drauge su sostinėje įsikūrusiomis organizacijomis kviečia paskutinįjį žiemos mėnesį pralei

Vilniečiams – nauji sporto ir sveikatingumo pasiūlymai

„Sveikas miestas“ drauge su sostinėje įsikūrusiomis organizacijomis kviečia paskutinįjį žiemos mėnesį pralei

Vilniečiams – nauji sporto ir sveikatingumo pasiūlymai

„Sveikas miestas“ drauge su sostinėje įsikūrusiomis organizacijomis kviečia paskutinįjį žiemos mėnesį pralei

Vilniečiams – nauji sporto ir sveikatingumo pasiūlymai

„Sveikas miestas“ drauge su sostinėje įsikūrusiomis organizacijomis kviečia paskutinįjį žiemos mėnesį pralei

Vilniečiams – nauji sporto ir sveikatingumo pasiūlymai

„Sveikas miestas“ drauge su sostinėje įsikūrusiomis organizacijomis kviečia paskutinįjį žiemos mėnesį pralei

Vilniečiams – nauji sporto ir sveikatingumo pasiūlymai

„Sveikas miestas“ drauge su sostinėje įsikūrusiomis organizacijomis kviečia paskutinįjį žiemos mėnesį pralei

Vilniečiams – nauji sporto ir sveikatingumo pasiūlymai

„Sveikas miestas“ drauge su sostinėje įsikūrusiomis organizacijomis kviečia paskutinįjį žiemos mėnesį pralei

Šv. Pranciškaus onkologijos centre – poezijos terapijos užsiėmimai

2018 m. vasario 23 d. (penktadienį) 12.30 val. Šv. Pranciškaus onkologijos centre (Savanorių g. 4, Klaipėd

Kursime sveikatos priežiūros inovacijas. Laukia prizas

Nepraleiskite progos! Jau kovo 2 – 4 d. „Hacker Games“ kursime sveikatos priežiūros inovacijas. Sudomi

Vilniečiai kviečiami pavasarį sutikti sportiškai ir triukšmingai

„Sveikas miestas“ sostinės gyventojus bei miesto svečius kviečia šiltajam metų sezonui ruoštis

Vilniečiai kviečiami išbandyti sveikatingumo naujovę

„Sveikas miestas“, bendradarbiaudamas su „Studija Om“ bei „Studija M“, kviečia sosti

Vilniečiai kviečiami išbandyti sveikatingumo naujovę

„Sveikas miestas“, bendradarbiaudamas su „Studija Om“ bei „Studija M“, kviečia sosti

Vilniečiai kviečiami išbandyti sveikatingumo naujovę

„Sveikas miestas“, bendradarbiaudamas su „Studija Om“ bei „Studija M“, kviečia sosti

Vilniečiai kviečiami išbandyti sveikatingumo naujovę

„Sveikas miestas“, bendradarbiaudamas su „Studija Om“ bei „Studija M“, kviečia sosti

Vilniečiai kviečiami išbandyti sveikatingumo naujovę

„Sveikas miestas“, bendradarbiaudamas su „Studija Om“ bei „Studija M“, kviečia sosti

Vilniečiai kviečiami išbandyti sveikatingumo naujovę

„Sveikas miestas“, bendradarbiaudamas su „Studija Om“ bei „Studija M“, kviečia sosti

Vilniečiai kviečiami išbandyti sveikatingumo naujovę

„Sveikas miestas“, bendradarbiaudamas su „Studija Om“ bei „Studija M“, kviečia sosti

Vilniečiai kviečiami išbandyti sveikatingumo naujovę

„Sveikas miestas“, bendradarbiaudamas su „Studija Om“ bei „Studija M“, kviečia sosti

Vilniuje ir Kaune veiks atviros klinikos centrinėse miestų aikštėse

Solidarizuodamasi su visa Europa ir siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į sekinantį ir visą gyvenimą trunkantį susirgim

Vilniuje ir Kaune veiks atviros klinikos centrinėse miestų aikštėse

Solidarizuodamasi su visa Europa ir siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į sekinantį ir visą gyvenimą trunkantį susirgim

Kardiologų IV jungtinė konferencija – Bistrampolio dvare

Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro specialistai drauge su Lietuvos sveikatos m

Inovatyvios širdies formulė

Spalio 4 d. 17 val. Inovatyvios medicinos draugija kviečia susitikti Gyvybės mokslų centre, pirmajame šio sezono

Atpažinti ir stebėti kraujo ligas moko tradicinė konferencija

Šeštą kartą rengiama konferencija „Kraujo ligos – kaip jas atpažinti ir stebėti“ &scaron

Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje - svarbūs mokymai specialistams

Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinika kartu su Europos Ginekologinės chirurgijos akademija bei su vie

Algirdo Kumžos knygos „Rasa. Po angelo sparnu” pristatymas

2011 metų rudenį palangiškei Rasai Rojienei buvo nustatyta ketvirtosios stadijos sarkoma, Rasai buvo 27-eri, o li

Paroda „Sveikatos dienos“: nuo vakcinavimo iki psichologijos

Kovo 1-3 dienomis didžiausioje Baltijos šalyse „Žalgirio“ arenoje vyks renginys „Sveikatos dien

Paroda „Sveikatos dienos“: nuo vakcinavimo iki psichologijos

Kovo 1-3 dienomis didžiausioje Baltijos šalyse „Žalgirio“ arenoje vyks renginys „Sveikatos dien

Paroda „Sveikatos dienos“: nuo vakcinavimo iki psichologijos

Kovo 1-3 dienomis didžiausioje Baltijos šalyse „Žalgirio“ arenoje vyks renginys „Sveikatos dien

Uostamiestyje – nemokama patikra dėl melanomos

Melanoma – agresyviausias odos vėžys, užklumpantis vis jaunesnius žmones. Kasmet šia liga Lietuvoje suserga

Kraujo ligos: ką svarbu žinoti pacientui?

Lietuvoje per metus diagnozuojama apie 1500 kraujo ligų atvejų. Kokie yra kraujo ligų simptomai? Koks gydymas yra priein

Išsėtinės sklerozės draugijos renginys

Gegužės 30 d. 15 val. Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos Konferencijų salėje vyks Klai

Vėl kviečia festivalis „Mandala“

Liepos 19-21 d. Švenčionių rajone įsikūrusios kaimo sodybos „Saulėtas krantas“ teritorijoje (40 km nu

Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktai
2015-19 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų