Imuninę sistemą, svarbią mūsų sanogeninės galios dalį, sudaro limfinė sistema, kaulų čiulpai, blužnis ir iš dalies kepenys. Pagrindinė jos funkcija yra saugoti organizmą nuo bakterijų, virusų, grybelių ir alergenų (dulkių, žiedadulkių, maisto produktų ir t.t.), kurie gali patekti į organizmą. Tai organizmo gynybos ministerija su karinėmis pajėgomis įsibrovėliams atremti (antikūnai), žvalgybos tarnyba (limfmazgiai) ir ginkluotės fabriku (kaulų čiulpai, blužnis, kepenys, skydliaukė ir t.t.). Bakterijos ir virusai yra gyvoji medžiaga, todėl antikūnai puldami juos blokuoja jų veiklą ir sunaikina. Baltieji kraujo kūneliai (fagocitai) gali juos pagriebti ir suvirškinti. Alergenai (dulkės, žiedadulkės ir t.t.) negyvi, todėl vienintelis būdas juos įveikti– pašalinti iš organizmo per alerginę reakciją (sloga, viduriavimas, bėrimai, dilgėlinė ir pan.).

Knygos viršelio dailininkė Asta Puikienė

Visas šias reakcijas vykdo imuninė sistema. Ji atpažįsta priešiškas medžiagas ir pašalina. Tačiau kartais sistema suklysta. Tam tikra audinių, pavyzdžiui, sąnario kapsulės apvalkalo, arba jungiamojo audinio, inkstų ar plaučių audinio, struktūra dėl infekcijos arba kokio nors kito proceso paprastai pasikeičia. Po tokio pokyčio šie audiniai tampa organizmui svetimi. Imuniniai sekliai (žvalgybos tarnyba) juos suranda ir elgiasi su jais kaip su išdavikais. Imuninė sistema reaguoja ūmiai ir antikūnais agresyviai puola transformuotą audinį. Štai kas vyksta sergant tokiomis autoimuninėmis ligomis, kaip vilklige ir reumatoidiniu artritu. Varginant reumatoidiniam artritui sąnarių kapsulės tampa galingos organizmo imuninės sistemos auka ir jose prasideda sunkus uždegimas bei deformacija.

Prisitaikymas

Imuninė sistema yra labai svarbi mūsų organizmo prisitaikymo sistema. Ji nuolatos prisitaiko prie naujų sąlygų ir ligų, norėdama mus apsaugoti, tačiau jei tos sąlygos jai nepalankios (pavyzdžiui, jei vartojami vaistai trukdo jos veiklai), tada tikėtina, kad ji prisitaikys priešingu būdu– nutrauks savo procesus ir net užgniauš dalį apsauginių funkcijų. Pavyzdžiui, steroidų vartojimas paprastai stabdo paties organizmo natūralių steroidų išskyrimą, ir jei tai užtrunka ilgesnį laikotarpį, pačios liaukos gali negrįžtamai tapti neaktyvios. Geriausias tokios negatyvios reakcijos pavyzdys yra grybelinės infekcijos, atsiradusios dėl plataus ir neatsakingo piktnaudžiavimo antibiotikais.

Antibiotikai – problema

Grybelinės infekcijos dabar dažnesnės negu kada nors anksčiau. Kol nebuvo antibiotikų, grybelinės infekcijos organizmą puldavo retai. Praėjusio amžiaus penktajame dešimtmetyje atradus peniciliną, imti visuotinai vartoti antibiotikai yra grybiniai produktai, išgaunami iš grybienos (micelio), arba pelėsio, kurio toksinai nuslopina bakterijų augimą. Atradus antibiotikus atrodė, kad kova su bakterinėmis infekcijomis laimėta, ir medicina gali švęsti pergalę. Ištisus dešimtmečius penicilinu ir jo dariniais buvo be atodairos gydoma viskas, kas kėlė bent menkiausią infekcijos požymį.

Dėl to atsirado keletas problemų. Bakterijos mutavo ir tapo atsparios antibiotikams. Kovai su jomis buvo išrasta naujų formų antibiotikų, tačiau bakterijos irgi nesiliovė mutavusios. Dabar tokios infekcinės bakterijos, kaip meticilinui atsparus auksinis stafilokokas (MRSA), kuris taip dažnai aptinkamas ligoninėse, yra atsparios daugumai antibiotikų.

Gamtoje egzistavo bakterijos, grybelio ir viruso, trijų pagrindinių organizmą puolančių ir jame parazituojančių patogenų, pusiausvyra. Daug metų antibiotikais aršiai naikindami bakterijas mes tą pusiausvyrą suardėme. Imuninei sistemai daugiau nebereikia kovoti su bakterijomis, nes antibiotikai darbuojasi už ją. Imuninė sistema silpsta, ir kai ima pulti grybelinė arba virusinė infekcija, organizmui prireikia daugiau laiko jiems atremti.

Grybelines infekcijas galima įveikti vieninteliu įmanomu būdu– organizmas vėl turi tapti stiprus ir atsparus, kad infekciniai grybeliai neturėtų galimybių išgyventi net jo išorėje.

Šiais laikais tokios klasikinės bakterinės infekcijos kaip plaučių uždegimas, streptokokinės gerklės infekcijos, meningokokinis meningitas ir bakterinė dizenterija yra retas dalykas. Dažniau susiduriame su virusiniu plaučių uždegimu, gastroenteritu, virusiniu meningitu ir panašiai, prieš kuriuos antibiotikai beverčiai (nors kai kurie gydytojai vis tiek juos skiria). Gausėja ir grybelinių infekcijų.

Grybelinė infekcija

Bėda dėl grybelio yra ta, kad jis tarpsta organizmo išorėje. Plaukai, nagai, žarnynas, oda, makštis, burna ir ausys yra organizmo pakraščiai. Jie kontaktuoja su supančia aplinka (net ir žarnynas yra ilgas vamzdis su dviem angomis). Štai kodėl organizmas negali surengti veiksmingos gynybos nuo grybelių. Jam tektų šaudyti antikūnus lyg raketas į orą. Todėl grybelinės infekcijos turi didžiulį pranašumą– jos klesti, o organizmas negali padaryti nieko, kad jas įveiktų. Bakterijos ir virusai cirkuliuoja kraujyje ir tarpsta organizmo viduje. Jei grybeliai ir patenka į organizmą, jie užsimaskuoja, virsdami tvirta spora, kurios organizmo sekliai ir apsaugininkai (imuninė sistema) nesugeba nustatyti.

Grybelines infekcijas galima įveikti vieninteliu įmanomu būdu– organizmas vėl turi tapti stiprus ir atsparus, kad infekciniai grybeliai neturėtų galimybių išgyventi net jo išorėje. Tai labai sudėtingas uždavinys, juolab kad gydytojai taip ilgai alino organizmą antibiotikais.

Pagrindiniai grybelinės infekcijos tipai

1. Mieliagrybio suvešėjimas ir žarnyno kandidozė. Būdingas pilvo pūtimas, skausmas pilvo apačioje, nuovargis ir toksinės reakcijos, pvz., galvos skausmas ir pykinimas.

2. Pienligė arba grybelinė burnos infekcija. Būdingos burnos opelės, kurios gali būti labai skausmingos.

3. Makšties pienligė. Candida albicans yra pagrindinis grybelis, sukeliantis šią infekciją. Pagrindiniai simptomai yra baltos jogurto išvaizdos išskyros, vietinis niežulys ir sudirgimas.

4. Grybelinė nagų infekcija. Dažniausiai grybelis pažeidžia kojų pirštų nagus. Nagai deformuojasi, atsisluoksniuoja.

5. Grybelinė plaukų svogūnėlių infekcija. Plaukai slenka ištisais lopiniais. Tai vadinama židininiu plikimu (alopecia areata)– ant galvos arba barzdos srityje susidaro apvalūs beplaukiai ploteliai. Grybelis pažeidžia plaukų svogūnėlius, plaukai nusilpsta ir iškrinta.

6. Grybelinė odos infekcija. Tam tikrų rūšių grybeliai gali pažeisti odą. Tose odos vietose sukeliama depigmentacija. Tokia būklė paprastai siejama su maudymusi viešose pirtyse.

7. „Atleto pėda“. Kojų tarpupirščių grybelis.

Gydymas

Reikia laikytis režimo terapijos– griežtos dietos, saugančios nuo grybelio, masažuoti sprando ir pečių sritį ir daryti bendruosius <...> jogos pratimus, kad sustiprėtų organizmo sanogeninės galios. Gerinti sveikatą ypač svarbu, jei vargina nagų ar plaukų grybelinės infekcijos, nes šias būkles sunku gydyti kitais būdais. Audiniai šiose srityse iš esmės yra negyvi, nesusiję su limfine arba kraujotakos sistemomis, todėl geriami vaistai jų nepasiekia. Kremai nuo grybelių per daug lengvai nusiplauna ir neprasiskverbia pro kutikulę, o agresyvesnės priemonės pridaro daugiau žalos audiniams.

Mityba

Venkite mielinių produktų (duonos, picos, pitos, alaus mielių užtepėlės „Marmite“, konservuotų produktų, komercinių padažų), cukraus, citrusinių vaisių, alkoholio, kavos ir grybų. Derėtų nevalgyti ir rūkytos žuvies bei mėsos, kietųjų sūrių, vynuogių ir džiovintų vaisių, nes šiuos produktus dengia mikroskopinis pelėsio sluoksnis.

Venkite mielinių produktų (duonos, picos, pitos, alaus mielių užtepėlės „Marmite“, konservuotų produktų, komercinių padažų), cukraus, citrusinių vaisių, alkoholio, kavos ir grybų.

Derinkite baltyminius produktus su daržovėmis ir kuo mažiau vartokite angliavandenių. Makaronų, ryžių ar bulvių valgykite mažai, o vištieną arba žuvį derinkite su daržovėmis. Kartais labai naudinga 2–3 dienas pasninkauti ir gerti vien vandenį su medumi ir keliais lašais citrinos sulčių. Dar patartina laikytis vegetariškos dietos: apie dvi savaites valgyti daržoves, daržovių sriubą, šiek tiek ryžių ir bemielės duonos.

Reklama

Vaistai

1. Baltažiedis eleboras. Vakare puodelyje karšto vandens pamerkite 2–3 šakeles arba 1/4 šaukštelio miltelių. Palikite mirkti per naktį. Ryte nukoškite ir išgerkite. Vaistažolę reikia gerti 2–3 mėnesius.

2. Kaprilo rūgšties kapsulės. Pasitarkite su gydytoju.

3. Vynuogių sėklų aliejaus kapsulės. Pasitarkite su gydytoju.

4. Vitaminų C ir B₁₂ infuzijos į veną padeda sustiprinti organizmą.

5. Nistatinas (cheminis vaistas nuo grybelių). Jį reikėtų vartoti tada, kai grybelinė infekcija labai stipri (pavyzdžiui, makšties arba burnos pienligė, kelianti didžiulį diskomfortą). Pasitarkite su gydytoju.

6.„Acidophyllus“ kapsulės su bifidobakterijomis.

Vietiniai preparatai

Esama daug kremų nuo grybelių. Pasitarkite su gydytoju, jei grybelinė infekcija labai stipri.

1. Tarpupirščių grybelis.

Buteliuke sumaišykite:

2 dalis pušų aliejaus,

4 dalis indinio nimbamedžio aliejaus,

2 dalis eukalipto aliejaus,

2 dalis juodgrūdės aliejaus.

Sudrėkinkite vatos gumulėlius šiuo aliejaus mišiniu ir įsidėkite tarp pirštų. Po 20 minučių išimkite ir tarpupirščius gerai nesausinkite.

2. Grybelinė odos infekcija.

Pamirkykite vatos gumulėlį šviežios žaliosios citrinos sultyse ir tepkite pažeistą plotą du kartus per dieną 2–4 savaites.

3. Makšties pienligė.

Pamirkykite vatos gabalėlį arba tamponą gyvame jogurte ir įsidėkite į makštį. Palaikykite kelias valandas.

4. Židininis plikimas.

Patrinkite pažeistą vietą juodgrūdės aliejumi. (Hakimas, tradicinio junanio praktikas, kartą man pasakė įdomų receptą. Pasak jo, reikia sumaišyti smulkiai sutrinto dramblio kaulo miltelius su lydytu valytu sviestu (ghee) ir visą mėnesį kiekvieną dieną tepti šiuo mišiniu pažeistą vietą.)

5. Trichofitija arba grybelinė odos infekcija.

Visą savaitę kartą per dieną tepti pažeistą kirkšnių srities vietą sieros milteliais, sumaišytais su 2 procentų salicilo rūgšties kremu.

Prognozė

Kai kurias grybelines infekcijas, pavyzdžiui, židininį plikimą ir nagų infekcijas, gydyti sunkiau negu kitas, bet visas grybelines infekcijas būtina gydyti nuo pat pradžių, vos pasirodžius pirmiesiems požymiams. Kuo jos labiau įsisenėja, tuo atsparesnės tampa.

Reklama