Endometriozė – ne kryžius visam moters gyvenimui

Nors endometriozė tyrinėjama jau per šimtą metų, viso pasaulio medikams ji vis dar yra mįslė. Liga, kurią kenčia dešimtadalis pasaulio moterų, vis dar slepia savo priežastis ir nesiduoda išgydoma. Vis dėlto pačios pacientės buriasi į grupes, kad išmoktų su ja gyventi, o gydytojai siūlo moterims atsikratyti minčių, jog mažojo dubens skausmas yra normalu.

Reklama

Nesulaukė net gydytojų paramos

Lietuvos akušerių ginekologų draugijos kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinika organizuotame pirmajame Baltijos šalių endometriozės ir mažojo dubens skausmo simpoziume dalyvavo Didžiojoje Britanijoje veikiančio tarptautinio Mažojo dubens skausmo paramos tinklo vadovė Judy Birch. Ji papasakojo ne tik  apie tokio tinklo, buriančio moteris, prasmę, bet ir savo išgyvenimus.

„Nuo paauglystės turėjau labai skausmingas menstruacijas. Kai buvau 25-erių, man buvo diagnozuota endometriozė. Nežinojau, ar galėsiu turėti vaikų. Vis dėlto susilaukiau savo dukters. Bet liga progresavo. Ilgainiui ji išsiplėtė į kitas vietas, beveik praradau inkstus, siaubingai skaudėjo sėdint, tad tiesiog negalėjau sėdėti. Negaliu apibūdinti to skausmo. Prieš trylika metų jis buvo nuolatinis. Turėjau palikti savo darbą. Buvau mokytoja. Nuo tada neturėjau mokamo darbo“, – pasakojo J. Birch.

Moteriai buvo atlikta sudėtinga operacija, tačiau skausmas tęsėsi. Daug metų ji tiesiog gulėjo lovoje, nieko negalėjo padaryti. Buities darbus namuose atlikdavo Judy vyras.

„Savo gyvenime turėjau didžiulį septynerių metų tarpą. Stengiausi susidoroti su skausmu pati, bet liga progresavo. Daktarai manęs nesiklausė. Kai bandžiau vienam ginekologui pasakoti apie savo skausmą, jis pasakė, kad skausmas nėra jo darbas. Buvau ir pas skausmo gydytoją, bet ji pasakė, kad turi kitų prioritetų“, – apmaudžias akimirkas prisiminė J. Birch.

Draugės atsiprašė už nesupratimą

Jos kolegė paramos grupėje ispanė, vardu Maria, pasakojo, kad užtruko 17 metų, kol jai buvo diagnozuota endometriozė.

„Visus tuos metus maniau, kad esu silpnas žmogus. Visi –  ir mama, ir močiutė, ir draugės – sakė, kad moteriai skausmas per menstruacijas yra normalu. Tad maniau, kad gal aš jį ir patiriu stipresnį, bet šiaip turbūt esu labai silpna. Tik diagnozavus ligą, supratau, kad tai yra rimta liga ir kad iš tirkųjų esu labai stipri gyvendama ir nuolat patirdama tą skausmą. Sužinojusios diagnozę manęs atsiprašė draugės, kurios įsižeisdavo, jeigu atsisakydavau atvykti į vakarėlį. Bet aš nepykau ant jų, jos juk nežinojo, ką jaučiu. Skausmas nėra matomas“, – kalbėjo Maria.

Tinklas informuoja ir palaiko

Judy ir Marios gyvenimas pasikeitė, kai jos įsitraukė į dubens skausmą patiriančių moterų tinklą. Judy buvo jo iniciatorė. Nuo tada ji šiam tinklui skiria visą savo laiką.

„Pacientėms yra sunku apie tai kalbėtis su gydytojais. Tad moteris traukia galimybė kalbėtis su kitomis moterimis apie jų patirtis. Taip jos gali suprasti, kad tai rimta, diskutuoti su kitomis moterimis, mokytis, kaip gyventi su skausmu. Tai yra labai individuali liga, tad pacientėms pasireiškia skirtingi simptomai“, –  kalbėjo J. Birch.

Ji pasakojo, kad tokiose socialinėse grupėse pacientės labiausiai vertina gaunamą informaciją, tačiau džiaugiasi ir galimybe kartu užsiimti mėgstama veikla, kuri padeda nesikoncentruoti į skausmą. Vis dėlto ne visos moterys noriai apie savo bėdas kalba akis į akį, tad Judy vadovaujama organizacija siekia būti kuo lankstesnė. Pacientės keičiasi patirtimi specialiuose klausimų ir atsakymų forumuose, gali pažymėti savo gyvenamąją vietą ir taip savo kaimynystėje atrasti likimo draugių. Be to, dalyvaudamos tinkle moterys dalijasi savo įspūdžiais iš gydytojų kabinetų, juos kritikuoja arba pagiria. Tad J. Birch vadovaujamas tinklas sulaukia medikų ir valdžios institucijų dėmesio.

„Jaunos moterys patiria daug spaudimo. Savo gyvenime jos žongliruoja socialinės kasdienybės, šeimos, darbo kamuoliukais ir šalia to kenčia skausmą. Tad kartais jos gali nenorėti vienytis į grupę. Tad suprasdami tai organizuojame įvairias galimybes palengvinti moterų gyvenimą įvairiais būdais”, – pabrėžė J. Birch.

Pašnekovė tiki, kad Lietuvoje moterys yra gana bendruomeniškos, todėl tokia socialinė grupė turėtų sulaukti aktyvių narių.

„Turime įtraukti skirtingo amžiaus moterų, nes mums yra reikalinga visų patirtis. Moterys turi žinoti, kad endometriozė lemia ilgalaikes pasekmes. Tai gali paveikti ne tik sveikatą, bet darbingumą, šeimyninį gyvenimą”, – atkreipė dėmesį Judy.

Kas tai?

Endometriozė – liga, kuria susergama, kai į gimdos gleivinę panašus audinys tarpsta už gimdos ertmės ribų ir sukelia nuo estrogenų priklausomą lėtinio uždegimo reakciją. Endometriozės židinių gali būti visoje mažojo dubens ertmėje ir dubens organuose: pilvaplėvėje, kiaušidėse, kiaušintakiuose, gimdoje, makštyje, rektovagininėje pertvaroje, žarnyne ir šlapimtakiuose. Nors židiniai dažniausiai randami mažajame dubenyje, jų galima aptikti ir už mažojo dubens ribų.

Medicinos mokslų daktaras akušeris-ginekologas Valdemaras Kruminis pabrėžė, kad endometriozės diagnozė vėluoja maždaug septynerius metus. Tai yra viso pasaulio tendencija. Taip nutinka dėl to, kad dubens skausmui pasireikšti yra daug priežasčių ir nebūtinai tai yra dėl endometriozės.

Kodėl vėluoja diagnozė?

„Šią ligą reikia pamatyti, įrodyti arba endoskopiškai pamatant židinį, arba histologiškai, paėmus audinį. Tai ne visada daroma. Mes visi esame linkę išvengti invazinių procedūrų, – aiškino medikas. – Todėl ir diagnozė labai vėluoja. Dabar šioje srityje siekiama tobulinti diagnostikos priemones ir operacijų metodikas, kurios įgalina geriau pašalinti anatominius pokyčius, sumažinti židinių išplitimą. Ir tai laikina, nes niekas negarantuoja, kad po kurio laiko, net kai chirurgas židinį pašalina labai radikaliai, šalia neatsiras naujas. Tam tikra prasme čia panašu į piktybinį procesą, bet tai tokia liga, nuo kurios nemirštama. Tačiau ji – visam gyvenimui.“

J. Kruminis siūlo pacientėms, ypač jaunoms, atsikratyti mito, kad menstruacijos turi būti skausmingos. „Skausmingos mėnesinės nuo pat jų atsiradimo – labai grėsmingas ir svarus simptomas, kuris gali leisti įtarti endometriozę“, – kalbėjo gydytojas.

Siūlo kuo daugiau gimdyti

Simpoziumo dalyviai tiesiogiai stebėjo operacijas, atliekamas prof. Aleksandro Popovo iš Rusijos. Operacijos buvo atliktos trims pacientėms, daugelį metų iki šiol besigydžiusioms nuo nevaisingumo ir išplitusios stadijos endometriozės. Kalbėdamas su „Vakarų Lietuvos medicina“ gydytojas endometriozę pavadino XX-XXI a. liga ir mįsle.

„Jos priežastys nežinomos. Tiksliai žinau tik tai, kad yra tam tikras moterų fenotipas, kuris turi polinkį į endometriozę. Jų plaukai charakteringos rusvos spalvos, jos turi geną, susijusį ir su endometriozės genu. Bet nebūtinai tas genas realizuosis. Ir net jei realizuosis, moteris nebūtinai susirgs endometrioze“, – pabrėžė A. Popovas.

Kadangi nežinoma ne tik kodėl atsiranda ši liga, bet ir kaip ją išgydyti, specialistas savo užduotimi laiko daryti viską, kad liga neprogresuotų ir kliniškai būtų nereikšminga, t. y. nesukeltų nevaisingumo, skausmo, dispareunijos.

Anot mediko, gydant endometriozę dabar dažniausiai yra skiriami preparatai, kuriuos moterys turi vartoti visą gyvenimą. Dažniausiai jie pasižymi ir kontraceptinėmis savybėmis. Tačiau kuriami preparatai, kurie nepasižymėtų tomis savybėmis, nes moteris kada nors nori ir pastoti.  A. Popovas moterims siūlė nesibaiminti dabar labiausiai paplitusio endometriozės gydymo kontraceptiniais preparatais net be pertraukos.

„Moterims kažkaip neįprasta neturėti menstruacijų. Tačiau atkreipsiu dėmesį, kad menstruacijų kiekis, kurį dabar išgyvena moterys, yra patologinis. Anksčiau, prieš šimtą metų, moterims menstruacijų būdavo dešimtis kartų mažiau. Jos būdavo 20-30 kartų per gyvenimą. Likusį laiką moteris laukdavosi, maitindavo. O dabar moters gyvenime būna apie 400 menstruacijų. Gimda tam nepasiruošusi“, –  pažymėjo A. Popovas.

Kalbėdamas apie endometriozės prevencijos priemones A. Popovas įvardijo tris pagrindines: sveiką mitybą, sveiką orą ir vaikus. Gydytojas iš Rusijos siūlo moterims valgyti raudoną mėsą, vartoti alyvuogių aliejų, gyventi švariame ore ir kuo daugiau gimdyti.

„Geriau neatidėti nėštumo. Rusijoje jau nebe retenybė moteriai pirmąjį kūdikį planuotis 36-erių.  Bet moters organizmas sukurtas taip, kad geriausia vaiko lauktis 20-25 metų. Ir kuo anksčiau ji susilauks vaiko, tuo mažesnė rizika bus išsivystyti endometriozei. Raginu moteris gimdyti, – šyptelėjo A. Popovas. – Kuo daugiau. Ir skatinu jų nemanyti, kad jų skausmas – jų kryžius, nes jį galima palengvinti ir žymiai pagerinti savo gyvenimo kokybę.“