Dabartinė sveikatos politika verčia gydytojus laužyti Hipokrato priesaiką

Šiuo metu inovatyvūs gydymo metodai Lietuvos ligonius pasiekia vidutiniškai ketveriais metais vėliau nei kitų ES šalių pacientus. Onkologai susirūpinę, nes augant ekonomikai sveikatos priežiūros finansavimas išlieka tokio pat lygio. Lėšos skiriamos seniems vaistams, dėl kurių kai kurie pacientai nepasveiksta, kiti – tampa neįgalūs ir valstybė priversta juos išlaikyti. Apie tai Pasaulinės vėžio dienos proga, kuri šiemet Lietuvoje minima jau 20-ąjį kartą, kalbėta LR Seime vykusioje spados konferencijoje „Aš esu, aš būsiu: atriškite gydytojams rankas“.

Reklama

Pasak Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojos mokslui ir plėtrai bei l.e. laikinai einančios direktorės pareigas prof. Sonatos Jarmalaitės, Pasaulinę kovos su vėžiu dieną pasaulio žmonės raginami tapti budresniais ir laiku kreiptis į gydytojus. Kad tai galėtų padaryti, jie turėtų žinoti apie šiuolaikinio medicinos mokslo laimėjimus, – ką daryti, kad nesusirgų onkologine liga ir, kaip efektyviai gydytis susirgus. Statistika rodo, kad naujų technologijų dėka per pastaruosius 27-erius metus buvo išgelbėta 3 milijonai gyvybių – visa Lietuva!

Minos balso neišgirdo

Deja, valdžios žmonės atsainiai žiūri į žmonių poreikius. Vienas iš pavyzdžių – prieš beveik metus sukurta „Minios balso“ platforma. Ten sergantys vėžiu pacientai ir jų artimieji galėjo pasakyti, su kokiomis problemomis jie susiduria. Specialistai apibendrino pacientų pasakytas mintis ir pateikė jas atsakingoms institucijoms. „Minios balso“ iniciatyvinė akcentavo nepakankamą psichologinės pagalbos prieinamumą onkologiniams pacientams, nefinansuojamas „kitas paslaugas“, pavyzdžiui, krūtų implantus, perukus, reabilitaciją ir limfodrenažinio masažo procedūras visą gyvenimą. Taip pat, kad dėl biurokratinių trukdžių nepradėtas „žaliųjų koridorių“ projektas, kai vėžiu susirgusiam žmogui skiriamas atvejo vadybininkas, kuris padeda ligoniui suprasti tyrimų ir gydymo tvarką, rasti kelią pas gydytojus.

„Valdininkai rimtų problemų neįžvelgė ir sprendimų priėmimą sugrąžino gydytojams. Deja, mūsų rankos susaistytos kvotų, įkainių, riboto konsultacijų laiko ir menkų resursų saitais. O juk gydytojų duota Hipokrato priesaika sako „Sąžiningai, garbingai ir nesavanaudiškai gydysiu be išimties visus“ ir nepataria kaip elgtis, esant ribotam finansavimui ir biurokratų abejingumui, – sakė prof. S. Jarmalaitė. – Ministerija atsakydama į „Minios balso“ iniciatyvinės grupės kreipimąsi nepažadėjo imtis jokių veiksmų onkologinių pacientų labui. Ligoninės administracija ir vėl palikta ieškoti vidinių resursų, t.y. riboti medicinos darbuotojų darbo užmokesčio fondą, didinti esamų darbuotojų darbo krūvį. Kyla klausimas: kodėl valdininkai negirdi minios balso, ar jis nebesvarbus?“

Nekompensuoja tik Lietuvoje

Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė–chemoterapeutė Monika Drobnienė atskleidė daugiau opių onkologinių ligonių gydymo problemų: „Šiandien tarptautinės gydymo gairės rekomenduoja išplitusį krūties vėžį gydyti inovatyviais, taikinių terapijos ar imunoterapijos medikamentais su hormonų terapija ar chemoterapija. Deja, net kai medikamento saugumas ir efektyvumas ilginant bendrąjį išgyvenamumą patvirtinami Europos Sąjungoje, Lietuvoje vaistų kompensavimo tenka laukti metų metus.“

Taip pat dažnai dalies medikamentų, kurie buvo skiriami gydyti išplitusį krūties vėžį, gavus klinikinių tyrimų rezultatus, ir patvirtinus jų saugumą ir efektyvumą gydyti ankstyvą krūties vėžį ir mažinti ligos atsinaujinimo riziką, tokios vaisto skyrimo indikacijos Lietuvoje yra ilgai neatnaujinamos.

„Kiekvieną pacientę mes privalome informuoti apie visas gydymo galimybes. Dažnai jos nuvyksta pasikonsultuoti į užsienį, bet grįžę namo sužino, kad modernus gydymas pas mus nekompensuojamas. Jos nusivilia valstybe, savo šalimi. Tokia psichologinė būsena nepadeda gydytis ir sveikti“, – sakė gydytoja ir pateikė pavyzdį: Vokietijoje dauguma pacienčių su išpliutsiu vėžiu pradedamos gydyti ne chemoterapija, o hormonų terapija, ją derinant su taikinių terapija. Toks gydymas gali būti net kelių etapų, kol ligonei prieiks chemoterapijos. Jis – mažiau toksiškas, moterys gyvena ilgiau ir jų gyvenimo kokybė geresnė. Tuo tarpu pas mus skiriama arba chemoterapija, arba hormonų terapija. Šis gydymas kompensuojamas visose ES šalyse, išskyrus Lietuvą! Todėl mūsų moterų, sergančių III–IV stadijos vėžiu, išgyvenamumas palyginus su ES yra trumpesnis, – ES vidutinis apie 81 proc., o Lietuvoje apie – 76 procentus.

Taupyti – nereiškia negydyti

Dėl per pastarąjį dešimtmetį imtų taikyti inovatyvių gydymo metodų prostatos vėžys tampa lėtine liga. Tačiau mūsų šalį jie pasiekia vidutiniškai ketveriais metais vėliau nei kitas ES šalis, matyt, todėl mūsų gydymo rezultatai nėra tokie, kokių ir ligoniai, ir gydytojai norėtų.

„Taupyti – nereiškia negydyti! Pavyzdys galėtų būti pažengęs prostatos vėžys. Jei tokius pacientus gydysime inovatyviais vaistais, jiems vidutiniškai ketverius metus neišsivystys metastazės. Tokio žmogaus gyvenimo kokybė bus nepalyginamai geresnė nei to, kuris jau turi metastazių. Be to, žmogų su pažengusiu vėžiu gydyti daug pigiau, nei su metastazėmis. Ir tai dar ne visi praradimai, – neįgalus žmogus negali dirbti, valstybei jį reikia išlaikyti. Šitaip prarandamos milžiniškos lėšos“, – teigė Lietuvos urologų draugijos prezidentas prof. Mindaugas Jievaltas.

Prostatos vėžys gali būti išgydomas, jei inovacijos Lietuvą pasiektų laiku. Dėl to būtina iš esmės keisti sveikatos politiką – sveikatos apsaugai turi būti skiriama didesnė BVP dalis, lėšos – racionaliai skirstomos. Gydytojas turi gydyti, o ne spręsti kaip sutaupyti, skirdamas ar neskirdamas pacientui vaistų. Jie davė Hipokrato priesaiką ir tik ja turi vadovautis, o ne sukurtais gydymo barjerais, kurių logikos gydytojai dažnai net nežino. „Sprendimai turi būti daromi kuo greičiau, įtraukiant specialistus ir visuomenines organizacijas, – sakė profesorius. – Jei išsikeliame tikslus, turime ir adekvačiai juos finansuoti“.

Visuomenė turi susitarti

„Lietuvos ekonomika auga bemaž devynerius metus iš eilės. Pagal išsivystymo lygį prie ES vidurkio artėjame sparčiausiai per visą savo istoriją. Pernai BVP augo 3,9 proc., užpernai – 3,8 proc., todėl ir pacientai, ir gydytojai tikisi, kad inovatyvūs vaistai privalo pacientą pasiekti greičiau. Bet taip nėra, – kaip ir anksčiau inovatyvūs vaistai kompensavimo laukia trejus–penkerius metus ar ilgiau“, – tvirtino Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Hematologijos, onkologijos ir tranfuziologijos centro vadovas prof. Laimonas Griškevičius.

Inovatyvūs vaistai gelbsti gyvybes, tačiau inovacijos yra brangios, todėl jis pasiūlė būdą, kaip iš esmės spręsti prasto inovatyvaus gydymo prieinamumo problemą Lietuvoje.

Pirma, Lietuvoje mokesčiais sveikatos priežiūrai skiriama apie 4,4 proc. BVP. Dar 2,2 proc. BVP sumoka patys pacientai. Šis 6,6 proc. BVP rodiklis yra vienas mažiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių šalių. EBPO šalių vidurkis sveikatai yra apie 8,8 proc. BVP. Labiau išsivysčiusios šalys sveikatos priežiūrai skiria beveik 10 proc. BVP. Ir beveik visas lėšas – per mokesčius, o ne per priemokas. Todėl visuomenė turėtų sutarti, kad geresnė sveikatos priežiūra, geresnis inovacijų prieinamumas galimi tik didinant sveikatos sistemos finansavimą iki EBPO vidurkio.

Antra, valstybė turėtų keisti „pigiausio“ generinio vaisto politiką didžiausios vertės pacientui politika, kuri, apima ir inovacijų skatinimą, sprendimų dėl inovacijų diegimo efektyvinimą.

Trečia, pasitelkę akademinę bendruomenę, valstybės turimus informacinius resursus, medikų kompetenciją, politikai turėtų priimti sprendimą dėl ne kartą siūlytos pažangių inovatyvių vaistų kompensavimo skatinimo priemonių programos įgyvendinimo. Tai ir rezultatais grįstas vaistų kompensavimas, klinikiniai tyrimai, dirbtinio intelekto sprendimai.

Profesoriaus įstikinimu tik įgyvendinus ne pavienes, bet visas priemones inovacijos pacientus pasieks greičiau, bus išgelbėta ne viena gyvybė.

„Kas penktas Lietuvos gyventojas miršta nuo vėžio. Kasdien net 50 žmonių mūsų šalyje sužino, kad susirgo vėžiu, – 18 tūkstančių kasmet. Vyrus dažniausiai pažeidžia priešinės liaukos vėžys, moteris – krūties vėžys, vaikai dažniausiai kenčia nuo kraujo vėžio. Šiuo metu onkologinėmis ligomis serga apie 80 tūkst. žmonių“, – priminė LR Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė.