Daugelis vaistų suskyla dar prieš patekdami į kraujotaką, nepasiekdami infekcijos židinio, tačiau mokslininkai mano atradę būdą, kaip pagerinti vaistų įsisavinimą, išvengiant kai kurių natūralių organizmo reakcijų, – rašo upi.com.
Studija, publikuota žurnale „Angewandte Chemie International Edition“, skelbia, kad Australijos tyrėjai sukūrė naują vaistų pernešimo organizme metodą: „įdarbinant“ limfinę sistemą ir aplenkiant kepenis, vaistai patenka tiesiogiai į kraujotaką ir didesnė dalis veikliųjų medžiagų pasiekia savo taikinius.
Žarnynas ir kepenys suskaido tai, ką suvartojame, ir pašalina medžiagas, kurios atrodo svetimos ar kenksmingos organizmui. Tai reiškia, kad dalis vaistų, kuriuos išgeriame, net nepasiekia savo tikslo.
„Mūsų sukurtos sistemos pliusas yra tai, kad vaistai apsaugomi nuo metabolizmo kepenyse ir visiškai atpalaiduojami tik tada, kai pasiekia savo veikimo vietą. Taip užtikrinama, kad vaistas pateks ten, kur ir turėtų“, – pranešime spaudai komentavo prof. C. Porter iš „The ARC Center of Excellence in Convergent Bio-Nano Science“.
Mokslininkai sukūrė technologiją, kaip modifikuoti vaistus, kad šie atrodytų kaip su maistu gauti riebalai ir taip apgautų organizmą.
Fiziologinėmis sąlygomis, veikiamos žarnų sulčių fermentų, maisto medžiagos galutinai suskaidomos ir paverčiamos paprasčiausiais vandenyje tirpiais junginiais. Riebalų skilimo produktai - glicerolis ir riebalų rūgštys - įsiurbiami į limfagysles ir su limfa teka į kraują. Tuo tarpu baltymų ir angliavandenių skilimo produktai - aminorūgštys, gliukozė ir kiti monosacharidai - įsiurbiami pro žarnų gaurelių kraujagysles. Visas kraujas kraujagyslėmis teka į kepenis, kuriose, kaip minėta, nukenksminamos su maistu į organizmą patekusios nuodingos medžiagos bei sunaikinamos bakterijos.
Naujos sistemos veiksmingumas patikrintas naudojant testosteroną bandymuose su gyvūnais: pastebėta, kad naujuoju metodu įsisavinta beveik 90 kartų daugiau hormono nei tai būtų įmanoma įprastiniais būdais.
Tyrėjai mano, kad galiausiai naująją metodiką sugebės pritaikyti daugeliui vaistų. Tai būtų ypač naudinga kovojant su vėžiu ar autoimuninėmis ligomis.
„Juk visiškai nesvarbu, koks geras bus sukurtas vaistas, jei jis nebus absorbuotas ir nesugebės pasiekti savo taikinio organizme“, – sakė prof. C.Porter, pabrėždamas savo atradimų vertę.