Ketvirtadienis, 2024.03.28
Reklama

Aštuntoji diena: tikiu ne svarstyklėmis, bet savijauta(2)

Ligita Sinušienė | Šaltinis: vlmedicina | 2012-11-16 10:05:20

Pradėjau antrąją dietos savaitę. Tiesa, dietologė Žana Antonova tai vadina ne dieta, o taisyklingų mitybos įpročių formavimu.

Mano skanieji sotieji pietūs su sezamo sėklose apvoliotais kotletais. Autorės nuotr.

 

Nepatikimos svarstyklės

Sulaukiau vieno iš jūsų, skaitytojų, komentarų: „Manęs tokie rezultatai nežavi“. Na, aš manau, kad dar apčiuopiamų rezultatų ir nepasiekiau. Tiesą sakant net nesuprantu, kiek svorio numečiau ir ar apskritai numečiau. Antradienio vakarą iš karto po vakarienės ėmiau ir sumaniau užlipti ant svarstyklių – jos rodė 99,5 kg. Kadangi lankydamasi dietologijos klinikoje ryte, nieko nevalgiusi, svėriau 98,9 kg, nusprendžiau, kad tą pusę kilogramo, o gal net ir daugiau, esu numetusi. Norėdama tuo būti tikra pasisvėriau trečiadienio rytą, vos atsikėlusi, bet svarstyklės rodė 100,3 kg. Naktį miegodama priaugau beveik kilogramą?! Nepasitikiu šiomis svarstyklėmis. Elektroninės. O juk žinote tą elektroniką...

Taigi, skeptikai gali sakyti, kad man nesiseka, bet aš pasitikėsiu antruoju vizitu pas dietologę, kai stosiu ant tų pačių svarstyklių. Pagal drabužius irgi nieko spręsti negaliu, nes nešioju vadinamas „timpas“, tad nedideli svorio pokyčiai tiesiog nejuntami. Dabartinis mano lakmuso popierėlis – mano savijauta. Net vyriausioji dukra pastebi pasikeitimus: „Mama, gal tu ir svorio nenumetei, bet tu visai kitaip atrodai. Tavo veido oda kažkokia šviesesnė“. Pati jaučiu lengvumą, nes, kaip ir patarė gydytoja, nuo stalo nueinu soti (su retomis išimtimis), bet ne persivalgiusi. Beje, laikantis valgiaraščio kitaip ir neįmanoma.

Du paslydimai

Tačiau turiu būti atvira. Per trumpą laiką, vos per savaitę, paslydau du kartus. Vieną kartą – suvalgiusi gabalėlį bulvių plokštainio (dietologė mane griežtai išbarė, kad per tokį trumpą laiką dar nenusipelniau apdovanojimo), kitą – išbalansavusi vienos dienos režimą. Papusryčiavau per vėlai, nes atsikėliau vėlai, teko išeiti į miestą su reikalais, ir tarp pusryčių bei pietų atsirado šešių valandų intervalas, per kurį suvalgiau tik vieną obuolį. Išalkusi pietums pasiruošiau 100 g daugiau salotų (vietoj 200 g suvalgiau 300 g). Nemaniau, kad nusikalstu, nes Ž. Antonova buvo sakiusi, kad šviežių daržovių kiekį galiu didinti (tik ne užpilą). Tačiau nuo dietologės vėl sulaukiau pabarimo – dienotvarkę turiu taip sureguliuosi, kad šitaip neišalkčiau. Pasirodo, ir daržovių padauginimas nėra jau toks nekaltas, jei sąlygotas per didelio alkio.

Taip supratau dar kai ką. Kadangi iki šios dietos ramia sąžine, įsitraukusi į darbus, leisdavau sau nevalgyti nors ir visą dieną, akivaizdu, kad prisėdusi prie stalo suvalgydavau gerokai daugiau, nei man derėjo.

Per šią savaitę man teko palyginti ir valgymo proceso skirtumus. Pagal dietologės rekomendacijas dabar valgau prie stalo ir lėtai lėtai kramtydama, bet buvo vienas atvejis, kai per man pietų laiką teko skubiai užbaigti straipsnį. Ką man reikėjo daryti? Jau ir taip vėlavau su pietumis, tad lėkštę nusinešiau prie kompiuterio. Pamaniau – vis tiek kramtysiu kiekvieną kąsnį labai lėtai. Paaiškėjo, kad tai nebuvo lengva, o turbūt būčiau teisi, kad apskritai neįmanoma. Kadangi bandžiau kontroliuoti maisto kramtymą, akivaizdžiai pajutau, kad žandikaulio judesiai nori nenori vienijosi su pirštų judėjimu per klaviatūrą. Kadangi pastarieji lakstė greitai, jų greitį atkartojo ir mano kramtymo dažniai. Geriausiu atveju galėjau nebent daryti kapotas pauzes tarp sukandimų arba ... tiesiog lėčiau spaudyti klaviatūros mygtukus. Ir tai – tik sausa kramtymo technika, jau nekalbant apie minčių susikoncentravimą ties maistu ir mėgavimąsi kiekvienu kąsniu...

Kotletai, apvolioti sezamo sėklose

Ypač buvo apmaudu, kad tos dienos meniu labai laukiau dėl pietums pasiūlytų kotletų. Todėl šios dienos valgiaraštį pakartojau ir kitą dieną, kad galėčiau pasimėgauti skaniais patiekalais. Taigi, į jautienos faršą (dietologė sakė, kad galima naudoti ir kiaulienos) įtarkavau žalios morkos, įspaudžiau česnako, įmušusi kiaušinį pasūdžiau, įbėriau pipirų. Suformavusi kotletukus apvoliojau juos sezamo sėklose ir pašoviau į orkaitę. Mano pietų normą sudarė 150 g kotletų, 100 g virtų grikių ir 200 g raugintų kopūstų salotų. Patikėkite, tai buvo tikrai nemaža porcija! Didesnė nei kavinėse. Paskui net parašiau Ž. Antonovai laišką, norėdama pasitikslinti, ar gydytoja kartais neapsiriko, nurodydama kiekius. Pasirodo, neapsiriko.

Tą pačią dieną pusryčiams valgiau 9 proc. riebumo varškės su šaukštu medaus (gydytoja leidžia net uogienės), vakarienei – 200 g šviežių morkų salotų su apkepintomis saulėgrąžomis ir alyvuogių aliejumi. Man priklausė ir riekelė ruginės duonos (tai visa duonos norma per tą dieną). Užkandžiams vieną kartą valgiau kriaušę, kitą – 300 g vynuogių. Kitą dieną kartodama tą patį meniu leidau sau paimprovizuoti. Pusryčiams varškę sutryniau su šviežiais krapais ir petražolėmis, pabarsčiau jūros druskos ir išmaišiau su šaukštu grietinės (vėliau Ž. Antonova man paaiškino, kad tokiu atveju grietinę turėčiau keisti natūraliu jogurtu). Ruošdama faršą kotletams vietoj česnakų įmaišiau smulkinto poro, vakaro salotoms lygiomis dalimis padalinau šviežias morkas ir kalafiorą.

Užkandžius irgi pakeičiau – obuolys ir persimonas. Taigi, meniu tas pats, bet ir kitoks.

Dar šiek tiek apie ilgą kramtymą. Kadangi, kaip jau supratau, tai – vienas iš teisingos mitybos rodiklių, pastebėjau, kad ilgiausiai kramtyti galima saulėgrąžas. Nežinau, jas į valgiaraštį dietologė turbūt įtraukė dėl kokių nors maistinių medžiagų ar panašiai, bet man tos salotos labai patiko, nes galėjau natūraliai ilgai kramtyti. Taip valgymo laiko galima pratęsti. Gal dėl tos pačios ir kotletai – su sezamo sėklomis? Lygiai taip pat paprasta ilgai kramtyti žalią kalafiorą.

Skaitytojo patarimai

Ačiū visiems, kas skaito ir komentuoja mano dienraštį, sulaukiu Jūsų laiškų net ir į savo paštą. Vieną pacituosiu: „Svoris negali mažėti, kai mityba yra tokia. Rekomenduojamas mano valgymo režimas: pusryčiai 7.00- 8.00, užkandis apie 10.00, pietūs 12.00-13.00, užkandis apie 15.00, vakarienė 18.00-19.00. Kodėl? Todėl, kad maistas yra signalas milijonams beta ląstelių kasoje išskirti nuolat gaminamą insuliną į kraują. Maisto kiekis neturi įtakos – net menkas užkandžiavimas aktyvuoja šį refleksą. Todėl visai nesvarbu, kiek valgote – net vienas sausainis ar džiovinta razina atpalaiduos insuliną iš kasos, kuriai visai nesvarbu, kiek jūs ruošiatės suvalgyti – kasa neturi akių. Tai automatinis mechanizmas, reaguojantis į kiekvieną maisto pakliuvimą į skrandį ir žarnyną, nukreipiantis visą sukauptą insuliną į kraują. Jei valgote tris kartus per parą, turėsite tris insulino pliūpsnius organizme, valgote šešis – turėsite šešis, ir visi jie, nepriklausomai nuo suvalgyto maisto kiekio, bus vienodo dydžio. Norint sumažinti insulino kiekį organizme reikia mažinti valgymų skaičių. Todėl, jei jau išalkote, tai valgykite iki soties, kad nereiktų užkandžiauti.

Kuo čia dėtas insulinas? Ogi tuo, kad insulinas – tai hormonas, išjungiantis organizmo sugebėjimą utilizuoti riebalus, ir todėl gauti energiją iš riebalų, esant organizme dideliam kiekiui insulino, neįmanoma. Todėl valgymas su užkandžiavimais neleis naudoti organizmo riebalų energijai gaminti. Dar vienas niuansas -sotieji riebalai, geriausiai tinka kokoso aliejus. Aš svorį pagal šias rekomendacijas numečiau lengvai, krito kas mėnesį po 5-6 kg, kai valgiau sočiai, bet retai. Nevalgiau tik krakmolo (visų grūdinių ir bulvių) bei vaisių.

Vaisių fruktozė greičiau nei gliukozė virsta kūno riebalais, todėl metant svorį vaisiai yra kvailystė. Be to, norą valgyti sukelia hormonas grelinas, kurį išskiria skrandžio ląstelės. Kuo daugiau grelino patenka į kraują, tuo stipresnį alkį juntate, o fruktozė, skirtingai nei gliukozė, neįtakoja grelino gamybos mažinimo skrandyje. Kitaip sakant, fruktoze pasisotinti negalima. Kol grelino bus, tol bus noras valgyti.

Dabar toliau valgau tik du kartus per parą - tiek kiek noriu, sočiai, tačiau svoris stovi vietoj. Dabar mano svoris – 70 kg, ūgis - 175 cm. Taigi, jei neužteks kantrybės lieknėti pagal dietologės patarimus, kitą kartą bandykit mano nurodytu būdu. Garantuoju sėkmę be badavimo“.

Dėkoju šiam skaitytojui už nuoširdžius patarimus, bet vis dėl to pasitikiu profesionalais. Kita vertus, man priimtina, kad iš esmės dietologės siūloma mityba nieko neriboja, tik suvalgomo maisto kiekį. Be to, auginu tris vaikus, ir man tikrai būtų nelengva ištverti nevalgant jokių vaisių, jiems kepant blynus, varškės apkepą ar karštus sumuštinius, verdant makaronų sriubą ar koldūnus, kuriuos jie labai mėgsta, pačiai nė neparagauti. Ž. Antonova man visa tai leidžia, tik pateikė tam tikrų patarimų – pavyzdžiui, rinktis kietagrūdžius makaronus, į blynų tešlą įpilti linų sėlenų ir įmaišyti išmirkytų avižinių dribsnių, karštiems sumuštiniams naudoti duoną su grūdais ir pan.

Laukiu ir kitų skaitytojų nuomonės ir patarimų ar pasidalijimo savo patirtimi.

 

Gydytoja dietologė Žana Antonova sako, kad valgiaraštis sudaromas kiekvienam individualiai. Algirdo Kubaičio nuotr.

 

Dietologės komentaras

Tačiau man sudarytas valgiaraštis jokiu būdu netinka kiekvienam. Tai pabrėžia ir Ž. Antonova: „Kiekvieno žmogaus mityba yra individuali, tai pat kaip ir sveikatos būklė. Dietologas koreguoja žmogaus mitybą link sveikos, padeda suprasti pagrindines daromas klaidas, sudarydamas pavyzdinį valgiaraštį, kuris drastiškai neapriboja žmogaus mitybos (ką siūlo dauguma dietų), parodo, kad galima valgyti įvairius patiekalus, o vadinamus "nesveikus" patiekalus pagaminti sveikai. Valgiaraštis sudaromas atsižvelgiant į asmens kūno parametrus (svorį, ūgį, amžių, fizinį krūvį), sveikatos būklę. Įvertinus visus duomenys apskaičiuojamas individualūs energijos poreikiai. Todėl kas tinka vienam visiškai netinka kitam: vienas sėkmingai lieknės, o kitas gali net ir priaugti svorį. Jau nekalbant apie skonio įpročius. Esant tam tikriems susirgimams įtraukiami arba ekskliuduojami tam tikri maisto produktai ar patiekalai. Žmonėms su įvairiais skirtingais susirgimais netinka laikytis vienodo valgiaraščio: vienas gali jaustis gerai, o kitam kito asmens valgiaraštis (ne jo asmeninis) gali net sukelti ligos arba jos eigos paūmėjimą“.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Žymos: nutukimas, dieta
skaityti komentarus (2)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Meras A. Vaitkus: "Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas – nesvarstytinas klausimas"
Seimo Sveikatos reikalų komitete protokoliniu sprendimu pasiūlyta Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos univ...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų