Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Arterinė hipertenzija kartais pasireiškia ir vaikystėje, ir paauglystėje

vlmedicina.lt | 2015-05-13 15:03:57

Kasmet gegužės 17 d. yra minima Pasaulinė hipertenzijos diena. Penkerių metų periodui – nuo 2013 iki 2018 m. – šios tarptautinės dienos devizu tapo paprasta, bet tiksli frazė – „žinome jūsų kraujo spaudimo dydį“.

Kraujospūdis
Algirdo Kubaičio nuotr.

Šis Pasaulinės hipertenzijos dienos devizas pasirinktas neatsitiktinai. Jis pagrįstas išsamia medicinine statistika, kuri rodo, kad tiktai 50 proc. asmenų žino, kad jie serga arterine hipertenzija. Ir tiktai keliose gyventojų populiacijose šis rodiklis viršijo 75 proc., t. y. žmonės žinojo, kad turi padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, ir suprato pasekmes. O kai kuriose gyventojų populiacijose šios žinios buvo itin menkos – mažiau kaip 10 proc.

Pirminė arterinė hipertenzija – tai liga, kuriai būdingas nežinomos kilmės ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas, ilgainiui pažeidžiami vadinamieji organai taikiniai – širdis, smegenys, kraujagyslės ir inkstai, didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Trumpalaikiai arterinio kraujo spaudimo svyravimai yra būdingi visiems žmonėms, priklausomai nuo daugelio skirtingų išorinių bei vidinių veiksnių: fizinio aktyvumo lygio, metų laiko, paros laiko (naktį arterinis kraujo spaudimas turi sumažėti), miego trukmės, darbo krūvio, psichoemocinės būklės ir streso hormonų lygio, alkoholio vartojimo, vaistų, moterims – nėštumo ir t. t. Todėl ir liga diagnozuojama tik surinkus išsamią anamnezę ir tik tada, kai yra ilgalaikis ar pastovus arterinio kraujospūdžio padidėjimas.

Etiologija. Arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai

Pagal kilmę arterinė hipertenzija gali būti pirminė (apie 90 proc. visų sergančių žmonių), kurios priežastys nėra tiksliai žinomos, ir antrinė, kurios priežastys yra nustatytos. Daugelis mokslininkų mano, kad arterinė hipertenzija yra polietiologinė liga, kurios susiformavimui greta metabolinių sutrikimų įtaką daro daugiau nei 30 pagrindinių rizikos veiksnių. Jos atsiradimą lemia išoriniai, vidiniai ir paveldimi veiksniai. Su pirmine arterine hipertenzija susiję daug genų (angiotenzino, renino, α2 ir ß2 receptorių ir kt.) ir, nors tam tikrų genų svarba ir jų tarpusavio sąveika dar galutinai neįrodyta, jų poveikiu neabejojama. Svarbiausi pirminės arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai: genetika (lemia 30–60 proc.), amžius (jei 55 m. amžiaus žmogaus arterinis kraujo spaudimas yra normalus, arterinės hipertenzijos rizika likusį gyvenimą yra 90 proc.), rasė (juodaodžių arterinis kraujo spaudimas didesnis nei baltųjų), rūkymas, antsvoris bei nutukimas, gausus riebaus, sūraus maisto, alkoholio vartojimas, fizinis pasyvumas, nuolatinė nervinė įtampa, naktinis darbas ir kt.

Antrinės hipertenzijos priežastis gali būti inkstų parenchimos ligos, inkstų arterijų stenozė, feochromocitoma, pirminis aldosteronizmas, Kušingo sindromas, skydliaukės ligos, miego apnėja, aortos koarktacija, ilgai vartojami kai kurie vaistai ir kt.

Dažniausi simptomai ir ligos eiga

Ši liga daugelį metų gali nesukelti jokių klinikinių ligos požymių ir gali būti ilgai nepastebėta. Nematuodamas arterinio kraujo spaudimo žmogus gali ir nežinoti, kad serga. Net jeigu liga jau diagnozuota, besimptomė ligos eiga neskatina paciento keisti gyvenseną ar vartoti vaistus. Todėl kai kurie moksliniai straipsniai nurodo, kad arterinę hipertenziją adekvačiai kontroliuoti pasiseka tiktai apie 13 proc. žmonių visame pasaulyje. Ligos eiga ir baigtis priklauso nuo hipertenzijos sunkumo, trukmės, ją lemiančių mechanizmų ir gydymo veiksmingumo. Nenustačius ligos, progresuoja organų taikinių pažeidimai. Tik po ilgo laiko atsiranda tam tikri simptomai, kurie byloja apie kairiojo širdies skilvelio hipertrofiją, hipertenzinę nefropatiją (inkstų pakenkimas), retinopatiją (akių tinklainės pakenkimas), kraujagyslių sienelių (intimos) pažeidimus ir kt. Gerokai vėliau gali išsivystyti krūtinės angina, miokardo infarktas, aortos aneurizma ar net jos atsisluoksniavimas, smegenų ir kitų kraujagyslių ligos, inkstų ir širdies funkcijos nepakankamumas.

Hipertenzinė krizė – tai greitas ir reikšmingas arterinio kraujo spaudimo padidėjimas, sukeliantis gyvybiškai svarbių organų (pavyzdžiui, smegenų, širdies, inkstų) kraujotakos sutrikimą. Klinikiniai jos požymiai:

1) ryškus arterinio kraujo spaudimo padidėjimas (diastolinis AKS > 140 mm Hg);

2) akių dugne matomi pakitimai;

3) neurologinės būklės pokyčiai – galvos skausmas, sąmonės sutrikimas, regėjimo sutrikimai, laikini smegenų židininiai simptomai, labai retais atvejais –koma;

4) širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai – ūminis širdies nepakankamumas, nestabili krūtinės angina, miokardo infarktas, aortos atsisluoksniavimas;

5) inkstų veiklos sutrikimas – oligurija, hematurija, proteinurija, ūminis inkstų nepakankamumas;

6) galimi virškinimo sistemos pokyčiai – pykinimas, vėmimas.

„Baltojo chalato“ hipertenzija – būklė, kai asmeniui gydytojo kabinete nuolat pamatuojamas padidėjęs kraujospūdis, o visos dienos (ar paros) ir pamatuoto namuose kraujospūdžio dydžiai yra normalūs. Aprašytas ir „baltojo chalato“ hipertenzijai priešingas fenomenas – „izoliuota ambulatorinė hipertenzija“, arba slaptoji hipertenzija – būklė, kai asmenims gydytojo kabinete nustatomas normalus kraujospūdis, o dienos, 24 val. ir pamatuotas namuose arterinis kraujo spaudimas yra padidėjęs.

Verta žinoti, kad arterinė hipertenzija kartais pasireiškia vaikystėje ir paauglystėje. Nors vaikų ir paauglių arterinė hipertenzija palyginti mažai tyrinėtas reiškinys, šios būklės paplitimas, įvairių šaltinių duomenimis, svyruoja nuo 0,8 iki 5 proc. bendrojoje populiacijoje. Lietuvoje atlikti tyrimai rodo didesnį arterinės hipertenzijos paplitimą – 15,9 proc. tarp 7–18 metų vaikinų ir 15,0 proc. tarp to paties amžiaus merginų. Deja, dėl nevienodo tiriamųjų amžiaus, skirtingų kraujospūdžio matavimo metodikų bei vertinimo kriterijų įvairių šalių duomenis reikėtų lyginti atsargiai. Atsižvelgiant į ligos etiologiją, vaikų ir paauglių hipertenzija taip pat gali būti pirminė ar antrinė. Tarp vaikų vyrauja antrinė hipertenzija, o tarp paauglių dažnesnė pirminė hipertenzija. Yra neginčijamų sąsajų, tarp vaikystės, paauglystės ir brandaus amžiaus kraujospūdžio: hipertenzija sirgusių vaikų arterinis kraujo spaudimas suaugus dažniausiai taip pat būna padidėjęs. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas tam tikros populiacijos vaikams ir paaugliams arterinė hipertenzija turi būti diagnozuojama, jei sistolinis ar diastolinis kraujo spaudimas viršija 95 procentilį, nustatytą tam tikram vaiko amžiui, ūgiui bei lyčiai.

Diagnostika

Hipertenzija – turbūt lengviausiai diagnozuojama lėtinė neinfekcinė liga, kadangi kraujospūdžio matavimas diagnozei nustatyti ir jo kontroliavimas medikamentais yra gana paprastas (paruoštos išsamios tarptautinės gydymo ir diagnostikos rekomendacijos, vaistai nebrangūs, dažniausiai geriami kartą per dieną ir nereikia klinikinių laboratorinių tyrimų) [14, 18 ir kt.]. Pati didžiausia problema, kad subjektyviai gerai besijaučiantys žmonės net smalsumo vedini nepasimatuoja savo arterinio kraujo spaudimo. Na, o jeigu pasimatuoja kartą per metus, tai kaip įvertinti gautus rezultatus? Galų gale vienkartinis matavimas gali būti netikslus. Toliau pateikiama vidutinių arterinio kraujo spaudimo dydžių lentelė ir jų interpretacija:

Arterinio kraujo spaudimo kategorijų klasifikacija
KategorijaSistolinis arterinis kraujo spaudimas (mm Hg)Diastolinis arterinis kraujo spaudimas(mm Hg)
Optimalus<120<80
Normalus120–12980–84
Aukštas normalus130–13985–89
1 laipsnio arterinė hipertenzija(maža)140–15990–99
2 laipsnio arterinė hipertenzija (vidutinė)160–179100–109
3 laipsnio arterinė hipertenzija (didelė)>180>110
Izoliuota sistolinė hipertenzija>140<90
Žemas, bet normalus90–10060–65
Hipotenzija<90<60

Tačiau nepakanka vien nustatyti momentinį arterinio kraujo spaudimo dydį. Būtina ieškoti padidėjusio spaudimo priežasčių, gretutinių susirgimų, vidaus organų pažeidimų, išsiaiškinti, kaip jis kinta per parą (tam naudojamas arterinio kraujo spaudimo monitoravimas 24 valandų bėgyje, kuris vis dažniau taikomas ir Lietuvoje).

Gydymo pricipai ir metodai

Svarbiausias pirmine arterine hipertenzija sergančio paciento gydymo tikslas – sumažinti arterinį kraujo spaudimą iki tinkamo dydžio. Visi pacientai, be išimties, turėtų matuoti arterinį kraujo spaudimą namuose. Todėl būtina pacientus šviesti, motyvuoti ir mokyti vertinti asmeninius matavimo duomenis. Tikslinis arterinis kraujo spaudimas gydant arterinę hipertenziją – 140/90 mm Hg (esant mažai ar vidutinei komplikacijų rizikai) ir 130/85–125/75 mm Hg (esant didelei komplikacijų rizikai). Būtina šalinti esamus rizikos veiksnius ir kartu medikamentais normalizuoti arterinį kraujo spaudimą. Bet kokio laipsnio pirminę arterinę hipertenziją reikia pradėti gydyti keičiant paciento gyvenseną.

Visiems be išimties pacientams siūloma: mesti rūkyti, laipsniškai mažinti ir stabilizuoti svorį, jeigu yra nutukimas (kartais netekus 5 kg svorio arterinis kraujo spaudimas sumažėja apie 4,4/3,6 mm Hg), mažiau vartoti alkoholio, reguliariai mankštintis (vidutinio ar net didelio intensyvumo aerobiniai pratimai 30–60 min. kasdien, tačiau krūvis dozuojamas atsargiai, atsižvelgiant į paciento klinikinę būklę, amžių, aerobinį pajėgumą, medikamentus ir kt.), mažinti druskos kiekį maiste (suvartoti ne daugiau kaip 5 g NaCl per dieną, maisto papildomai nesūdyti, naudoti druskos pakaitalus), bendrai koreguoti mitybos įpročius – valgyti daugiau vaisių ir daržovių (bent 300 g daržovių per dieną), mažiau daug sočiųjų riebalų rūgščių turinčio maisto ir bendrai riebaus maisto, mažiau naudoti produktų, turinčių kofeino, pagal galimybę mažinti lėtinį stresą ir kt.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Net 8 iš 10 lietuvių nepritaria narvuose laikomų vištų laikymo sąlygoms
Net 8 iš 10 (82 proc.) lietuvių mano, jog narvuose laikomų vištų sąlygos yra nepakankamai geros, rodo naujausia reprezen...
Dietologė sugriovė mitus apie iškrovos dieną: nepulkite badauti iškart po Velykų
Kai artėja šventės, tradiciškai pasižadame, kad šįkart tikrai nepersivalgysime, bet pasiryžimas dažniausiai išgaruoja vo...
Velykų šventė: už saiką prie stalo organizmas tikrai padėkos
Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti?...
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų