Apsauga nuo insulto: žinoti neužtenka, reikia ir daryti

Dažnai manome, jog insultas ištinka netikėtai ir priemonių apsisaugoti nėra. Yra, tik jomis reikia naudotis kiekvieną dieną ir visą gyvenimą. O iki insulto mes nueiname ilgą kelią: kaip gyvename dabar, paaiškėja tik po dešimties ar dvidešimties metų. 

Reklama

Kasmet Europoje insultą patiria apie 1 mln. žmonių. Tai – trečioji pagal mirtingumą liga, kasmet nusinešanti apie 2,5 tūkst. žmonių gyvybes. Lietuva yra vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kurioje jau 35 metus mirtingumas nuo insulto nemažėja. Situacija pagerėjo, kai 2014 metais buvo įkurti insulto diagnostikos ir gydymo klasteriai.

„Skaičiai tikrai įspūdingi: per pirmąjį šių metų ketvirtį trombolitikai, tirpdantys kraujagyslių krešulius, naudoti 153 pacientams, o 2013-iaisiais per visus metus toks būdas buvo taikytas vos 160-iai. 2,5 karto daugiau taikyta trombolizė, apie dešimt kartų padaugėjo invazinės trombektomijos“, - džiaugiasi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.

Žino, bet nieko nedaro

Lietuvos insulto asociacijos prezidentas gydytojas neurologas prof. dr. Dalius Jatužis sutinka, jog proveržis ūminio insulto gydyme Lietuvoje yra labai ryškus ir pripažįstamas kolegų užsienyje. Vis dėlto, jo nuomone, daug reikšmingiau sumažinti ne mirtingumo nuo insulto, o sergamumo šia pavojinga liga rodiklius.

„Deja, profilaktika pasigirti negalime. Žmonės labiau linkę pasitikėti žiniasklaidoje randamais netradiciniais metodais nei tradicine medicina. Ir kai gydytojai sako, jog reikia stebėti kraujospūdį, reguliuoti cholesterolį, žmonės numoja ranka, neva jie ir taip žino. Žino, o nieko nedaro. Bet realiai būtent tai ir gali padėti!“ - įsitikinęs neurologas.

D. Jatužis priduria, kad „pats žmogus turi būti suinteresuotas keisti savo gyvenimo būdą, atsisakyti žalingų įpročių, sveikai maitintis, reguliuoti kraujospūdį. Tik bendros gydytojo ir žmogaus pastangos, sveikos gyvensenos kultūra gali padaryti poveikį“.

Ką byloja nuovargis bei mieguistumas

Lietuvos dietologų draugijos prezidentė gydytoja dietologė doc. dr. Edita Gavelienė teigia, kad insulto atvejų nemažėja ir dėl nesveikos mitybos.

„Kelias į insultą ilgas – netinkamos mitybos poveikio nepastebime iškart, tik po dešimties ar dvidešimties metų. Pirmieji požymiai, rodantys, kad racione kažko trūksta, yra visiškai nekonkretūs: nuovargis, mieguistumas, miego sutrikimai, dažnos peršalimo ligos ir pan. O tarp to, ką aš valgau ir kaip jaučiuosi, yra tiesioginis ryšys“, - sako E. Gavelienė.

Atlikti tyrimai apie gyventojų mitybą, pasak dietologės, rodo skaudžius skaičius: žmonės lyg ir žino apie sveiką mitybą, tačiau lyg ir taupo sveikatos sąskaita: valgo per daug riebalinio maisto, per mažai daržovių, trūksta ir kompleksinių angliavandenių, pvz., grūdų.

Knygas rašo kas netingi

„O kodėl žmonės žino, bet nedaro? Gal dėl to, kad pas mus informacija įdomiai pateikiama? Pirmiausia žinias apie mitybą mes gauname iš savo mamos. O iš kur jos sužino? Amerikiečių tyrimo duomenimis, pirmiausia iš žiniasklaidos. Dar – interneto. Svarbi ir draugų nuomonė. O mitybos specialistai įdomūs vos 13 proc. respondentų. Beveik 30 proc. žmonių informaciją apie maistą gauna iš knygų. O čia susiduriame su keistu mitu: visuomenėje gaji nuomonė, kad jei knyga yra apie vėžį, insultą, mitybą, vadinasi, ją rašė specialistas. Deja, taip nėra. Knygos apie sveiką mitybą populiarios, jas galima skaityti kaip romaną. Jas rašo žvaigždės, ekonomistai, psichologai ir pan., tačiau kodėl jie nerašo apie savo sritį? Todėl mus ir pasiekia nauji, stebuklingi būdai sveikai gyventi“, – sakė E. Gavelienė.

Pasak dietologės, asmeninė patirtis yra gerai, tačiau ji nėra įrodytas metodas, tinkantis visiems. Ir nereikia tikėti tais, kurie sako, kad vien mityba galima įveikti ligas – ne, tinkama mityba yra tik viena iš sveikatos dalių.

Kaip atpažinti insultą

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos socialinės paramos ir slaugos vyr. administratorė Zita Juškienė sako, kad insultas ištinka netikėtai ir tada, kai mažiausiai jo tikimasi. Todėl aplinkiniams ypač svarbu atpažinti ir laiku kviesti gydytojus.

Pirmiausia reikia paprašyti sunegalavusiojo nusišypsoti. Taip galima įvertinti, ar nenukaro viena veido pusė. Antra užduotis – tegul sunegalavusysis pakelia rankas į viršų. Reikia stebėti, ar kuri krinta žemyn, o gal žmogus išvis negali jų pakelti. Būtina patikrinti kalbą - tegul pacientas pasako paprastą sakinį, o aplinkiniams reikia įvertinti, ar jo kalba nėra keista, nelogiška ar nerišli.

„Jeigu bent vieną iš užduočių pacientui atlikti sunku, iškart kvieskite gydytojus. Kiekviena minutė yra aukso vertės“, - rekomendavo Raudonojo Kryžiaus atstovė.