Apgailėtina Lietuvos slaugytojų dalia – kai kurie uždirba mažiau nei padėjėjai (34)

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas viešai pareiškė, kad minimaliai algai priartėjus prie atlyginimų, kokius gauna kvalifikuoti darbuotojai, pastarieji praras motyvaciją. Tačiau šios grėsmės net nereikia baimintis - tai jau ne vienerius metus trunkanti realybė, dėl kurios slaugos specialistai masiškai emigruoja užsienin, kuris juos geba finansiškai motyvuoti.

Reklama

Netiesa?

Prieš geras dvi savaites publikuotas VLMEDICINA.LT straipsnis „Sieks trumpinti eiles gydymo įstaigose ir didinti slaugytojų atlyginimus“ sulaukė skaitytojų kandžių komentarų. „Utenos ligoninėje yra skyrius, kuriame slaugytojos pagrindinis atlyginimas (1 etato krūviu) - 334 eurai, o slaugytojos padėjėjos (1 etato krūviu) - 325 eurai. Skirtumas - 9 eurai. Nei daug, nei mažai, nei juoktis, nei verkt“, - rašoma viename komentare.

Tačiau straipsnio autorei paskambinus į Utenos ligoninę, direktoriaus pavaduotoja slaugai Jūratė Stankevičienė patikino, jog tarp šios įstaigos slaugytojų bei jų padėjėjų algų yra tikrai didesnis skirtumas nei 9 eurai.

„Slaugytojų atlyginimų vidurkis mūsų ligoninėje yra 1800-1900 Lt (pašnekovė algas vertino dar litais)“, - sakė J. Stankevičienė.

Paklausta, kokia yra žemiausia Utenos ligoninės slaugytojo alga, pašnekovė sakė mintinai negalinti atsakyti. „Mažiau nei 1500 Lt tikrai niekas negauna“, - patikino.

Tačiau uždirbančių 434 eurus yra? „Jeigu darbas yra mažiau kvalifikuotas, su dokumentais, pavyzdžiui, - registratūroje, gali ir tiek uždirbti“, - patvirtino pašnekovė.

Vis dėlto uteniškė atkreipė dėmesį, kad jos atstovaujama įstaiga tikrai nėra iš tų, kurios slaugytojai mažiausiai uždirba: „Tai – visos Lietuvos problema, kadangi kylant minimalios algos dydžiui privalome kelti minimaliai uždirbančiųjų atlyginimą. Todėl proporcijos ir yra tokios. Tačiau nuo birželio 1 d. kėlėme ir slaugytojų algas“.

Paprašyta nurodyti, kiek slaugos specialistų Utenos ligoninėje pajamos nuo šios vasaros pakilo, pašnekovė sakė negalinti atsakyti, nes visiems – skirtingai, priklausomai nuo darbo intensyvumo. Tačiau net ir paprašyta nurodyti „nuo iki“, ir to padaryti negalėjo.

Skirtumas – daugiau nei pusketvirtų metų

Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) Klaipėdos skyriaus pirmininkė Vaida Lebedeva portalui paaiškino, kuo gi skiriasi slaugytojų padėjėjų ir slaugytojų kvalifikacija bei funkcijos: „Slaugytojus ruošia kolegijos ir universitetai, kur per 4-erius metus įgyjamas aukštasis išsilavinimas. Norintieji gauti magistro laipsnį iš viso studijuoja 6-erius metus. O slaugytojų padėjėjų kursai trunka 3 mėnesius, kuriuos, kiek man žinoma, organizuoja net ir darbo birža“.

Skiriasi, be abejo, ir šių darbuotojų atsakomybė. Tiksliau, kaip tvirtina V. Lebedeva, atsakingi už slaugą tik slaugytojai – taip pat ir už savo padėjėjų darbą.

„Padėjėjas tik keičia sauskelnes, pamatuoja spaudimą, temperatūrą, basonus nešioja ir apskritai palaiko bendrą skyriaus tvarką. Jis yra puse laipto aukščiau už pagalbinį medicinos darbuotoją, - aiškino portalo pašnekovė. – O slaugytojas atsako už viską – už paciento slaugą, jo stebėjimą, fiziologinę veiklą. Pastebėjęs bet kokius nukrypimus nuo normos slaugytojas informuoja gydytoją. Jei žmogus užspringo, slaugytojas privalo sugebėti jam padėti. Ir jeigu vemia bei pan. Ir dar jis kontroliuoja padėjėjo darbą. Šis uždėjo sauskelnes ir nuėjo, o slaugytojo pareiga patikrinti, ar gerai nušluostė, ar nėra iššutimų, pragulų. Už šiuos dalykus atsakingas ne padėjėjas, o slaugos specialistas“.

Paklausta apie atlyginimų skirtumus tarp minimų darbuotojų, V. Lebedeva sakė, kad įstaigoje, kurioje ji dirba (Respublikinė Klaipėdos ligoninė), slaugos specialisto atlyginimas nuo padėjėjo skiriasi 200 eurų. „Tačiau žinau, kad biudžetinėse, pavyzdžiui, Kūdikių namuose, Priklausomybės ligų centre, kur darbuotojams atlyginimai mokami ne iš teritorinių ligonių kasų, tas skirtumas yra labai menkas“, - sakė VLMEDICINA.LT pašnekovė.

Apgailėtina politika

„Todėl žmonės ir emigruoja, - portalui sakė LSSO pirmininkė Danutė Margelienė. – Slaugos specialistų trūkumas yra didžiulis miestų bei rajonų ligoninėse, bet jų darbo krūviai tik auga. Slaugytojų atlyginimo kai kuriose įstaigose sulyginimas su padėjėjų didina ir psichologinę įtampą. Kol koks rimtas politikas nesusidurs su sunkia liga, tol niekas ir nesikeis. Nors, kita vertus, įtakingi žmonės net ir nepastebi sistemos ydų, nes turi išskirtinį aptarnavimą. Be to, gali sau leisti ir privačią mediciną, kas nepasiekiama eiliniam Lietuvos piliečiui“.

LSSO duomenimis, šių metų antrą ketvirtį vidutinis slaugytojų darbo užmokestis rajonų ligoninėse buvo 475 eurai, regioninėse – 546, respublikinėse – 639, universitetinėse – 766, slaugos – 547, rajonų pirminės sveikatos priežiūros centruose – 494, didžiosiose poliklinikose – 530, greitosios medicinos pagalbos centruose – 800 eurų.

„Taigi bendras šalies slaugytojo bruto atlyginimas – 571 euras, neįtraukiant greitosios medicinos pagalbos centrų, - sakė D. Margelienė. – Ministrės Rimantės Šalaševičiūtės skaičiavimais, - 609 eurai. Galbūt ji pridėjo ir greitosios pagalbos medikus. Kita vertus, mes nesame statistai, bet mes paskaičiavome žemesnę algą, o yra ligoninių, kur slaugytojai uždirba ir 300 eurų, kai minimali alga yra 325 eurai, kokią paprastai ir gauna padėjėjai. O Šiaulių paliatyviosios pagalbos centro slaugos specialistai, mūsų turimais duomenimis, už etatą gauna tik 252 eurus. Apgailėtinas politikų požiūris į slaugą, ką ir besakyti, kai visame pasaulyje gydymas yra labai brangus, o slauga – dar brangesnė“.

Ministrė netoleruoja

Ką apie kai kuriose sveikatos priežiūros įstaigose itin menką slaugytojų bei jų padėjėjų algų skirtumą mano sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė?

„Manau, kad bendrosios praktikos slaugytojo ir slaugytojo padėjėjo atlyginimai turėtų skirtis ženkliai, - portalui sakė ministrė. - Priešingu atveju aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai nėra suinteresuoti tobulinti kvalifikaciją, gilinti žinias, netenka prasmės ir darbuotojų funkcijų paskirstymas pagal išsilavinimą, darbo specifiškumą, sudėtingumą, nes darbuotojams atlyginimas turi būti mokamas už atitinkamą darbą ir kvalifikaciją. Šiandien slaugytojai įgyja aukštąjį išsilavinimą, mokydamiesi 4-6 metus, įgyja bakalauro, magistro laipsnius, ginasi disertacijas, todėl netoleruotina, kai įstaigos vadovai neįvertina jų išsilavinimo ir kompetencijų.

2015 m. vasario 10 d. įsakymu patikslinti slaugytojų, kurioms taikomas reikalavimas turėti magistro kvalifikacinį laipsnį, didesnis darbo užmokesčio nustatymo kriterijaus koeficientas. Taip pat patobulinti darbo užmokesčio nustatymo kriterijai dėl darbo sudėtingumo ir darbo intensyvumo. Taip pat Valstybinei ligonių kasai (VLK) yra pavesta monitoruoti gydytojų, slaugytojų ir kito personalo darbo užmokesčio stebėseną bei teikti sveikatos priežiūros įstaigų steigėjams jos rezultatus. VLK duomenimis, lyginant slaugytojų atlyginimo pokytį tarp 2014 m. ir 2015 m. 1-ųjų pusmečių, stebima didėjimo tendencija. Žinoma, ji nėra pakankama“.