2015-ieji: medicinos elito korupcijos demaskavimo ir klaidų taisymo metai

Medicinos elito korupcijos demaskavimo, e. sveikatos fiasko metai, - taip 2015-uosius įvardija kritikai. Jaunieji gydytojai džiūgauja sprendimu iš degalinių išmesti alkoholį, kiti – po dvejų metų pagaliau patvirtintu IV sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos etapu. Kai ką džiugina ir ministrės Rimantės Šalaševičiūtės gebėjimas išvengti skandalų, tyliai taisant savo pirmtakų  klaidas.

Reklama

Klaidų taisymo metai

„Šie metai buvo ankstesnių sveikatos apsaugos ministrų klaidų taisymo bei medicinos elito korupcijos demaskavimo metai“, - sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas Antanas Matulas. -  Jokių sisteminių sprendimų (nei papildomo sveikatos draudimo, nei finansavimo tvarkos pokyčių, pritraukiant papildomus šaltinius) nebuvo priimta, - kalbėjo A. Matulas. – Ministrei Rimantei Šalaševičiūtei šiemet teko taisyti savo pirmtako Vytenio Andriukaičio klaidas. Juk jis priešpaskutinę savo darbo dieną pasirašė 17 įsakymų, kurių didžiąją dalį per šiuos metus ministrė atšaukė arba tobulino. Didžiausias akibrokštas – pastarosiomis dienomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimas, konstatuojantis, kad dalis sveikatos apsaugos ministro patvirtinto Neurochirurgijos paslaugų optimizavimo 2015-2020 metų plano nuostatų ir Nacionalinių referencijos centrų atrankos tvarkos aprašas prieštarauja Konstitucijai! Na, V. Andriukaičio mėginimas ignoruoti privačią mediciną jau primirštas. Tad galima teigti, kad R. Šalaševičiūtė mąsto žymiai plačiau ir neketina grįžti atgal 25-erius metus. Tačiau nieko teigiamo ir neįvyko. Nepaisant kiek didesnio sveikatos priežiūrai skirto finansavimo, nei medikų padaugėjo, nei pakilo jų algos, išskyrus simbolinį slaugytojų atlyginimų padidėjimą“.

2015-iuosius A. Matulas vadina ir “medicinos elito skandalo metais“:  „Bent keli vyriausieji gydytojai, kurie buvo tituluoti metų vadovais, dabar yra STT akiratyje. Taigi matome, kad SAM, turėdama  labai daug funkcijų, nesusitvarkė su įstaigų priežiūra. Juk SAM yra dalininkė bei steigėja Šiaulių, Panevėžio įstaigų, kurių direktoriai įtariami korupcija, ir Kauno klinikinės ligoninės, įsivėlusios į skandalą, kurio metu Nacionalinės žemės tarnybos direktorė iš neblaivios staiga pasidarė blaivi. Tad ministerijai pritrūko arba laiko, arba kompetencijos, arba noro šias įstaigas bei jų veiklą sukontroliuoti. Taigi 2015-ieji – ir sveikatos priežiūros įstaigų vadovų korupcijos demaskavimo metai“.

E. sveikatos fiasko

Toliau vardindamas lietuviškas sveikatos priežiūros problemas, mūsų šalies neapleidusias ir šiais metais, A. Matulas mini tebesitęsiančią gydytojų emigraciją ir vis didėjantį jų trūkumą rajonuose.

„Daug kartų matėme Respublikos vadovus kerpant juosteles, bet nauji kardiologijos, chirurgijos, transplantacijos skyriai buvo atidaromi prestižinėse  įstaigose, -  kalbėjo politikas. – Ministerijos veikla šiemet išvengė skandalų. R. Šalaševičiūtė pakankamai tyliai taisė prieš ją buvusių ministrų klaidas bei nerealius pažadus, bet nieko naujo teigiamo ir nepadarė. Net ir IV sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapas, kurį ir būtų galima vertinti teigiamai, patvirtintas tik po 2-ejų metų pertraukos! Negana to, jo įgyvendinimas nukeltas iki 2017 m. sausio1 d., tai yra esant jau kitai valdžiai“.

„Korupcija kaip klestėjo, taip ir klesti. Čia tebėra nearti dirvonai,- toliau kritikos žėrė komiteto pirmininkės pavaduotojas. – Sveikatos indeksas šiemet tragiškas – Lietuva pirmą kartą 7-iomis pozicijomis nukrito žemyn, o iki tol kasmet per 1 ar 2 pozicijas nuolat kildavo aukštyn. Privačios lėšos mūsų sveikatos priežiūros sistemoje sudaro 35 proc., o pasaulinės rekomendacijos ragina jas sumažinti iki 30-ies proc. E. sveikata patyrė fiasko: į e.recepto diegimą  sudėjus apie 100 mln. eurų, neišrašyta nė 200 receptų! Apskritai čia yra daug trūkumų. Juk vaistininkas, būdamas pašalinis asmuo, per e. receptą mato paciento diagnozę“.

Šis tas padaryta

Gydytojų vadovų asociacijos prezidentas Stasys Gendvilis, paprašytas įvertinti besibaigiančius metus, sako: „Šio to yra padaryta. Svarbiausi  darbai – Vyriausybės patvirtintas IV  sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos etapas, nors jį ir vertiname pusėtinai, bet tikriausiai teks tokį vykdyti.  Pagirtina, kad   aukščiausia šalies valdžia domisi pacientų ir įstaigų problemomis, stengdamasi  sumažinti eiles. Džiugu, kad šiokia tokia atsakomybė suteikiama jau ir pacientams, jei užsiregistravę pas gydytoją jie neatvyksta. Tai irgi pasitarnaus eilių mažinimui“.

„Ir džiugu, ir nerimą kelia Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) padidėjimas 4 proc., -toliau mintimis dalijasi portalo pašnekovas. - Deja, asmens sveikatos priežiūrai padidėjo tik 3,8 proc., palyginus su pernykščiais metais. Nerimą kelia tai, kad sveikatos priežiūros srityje pajamų struktūroje PSDF sudaro tik labai mažą dalis, o draudžiamųjų skaičius  nuolat auga. Todėl labai reikia, kad valstybės įmoka padidėtų. Kita vertus, sveikintina tai, jog biudžetas smarkiai auga  - net daugiau nei 4 proc.- inovacijų srityje, inovatyviausiems vaistams“.

Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai jaučia nerimą ir dėl augančio minimalaus atlyginimo, sako S. Gendvilis: „Gydytojų algos neauga 7-8 metai ir nenusimato, kad artimiausiu metu jos kiltų, bet dėl minimalios algos kilimo susidaro tokia situacija, kad auga  tik  mažiausiai kvalifikuoto personalo uždarbis, smarkiai  priartėdamas prie kvalifikuotų specialistų – slaugytojų – algos. Ir kylant minimaliai algai įstaigoms tai nėra niekaip kompensuojama“.

Daugiau dėmesio slaugai

Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė Danutė Margelienė džiaugiasi, kad šiemet SAM skyrė daugiau dėmesio slaugai.

„Netgi nusistatė prioritetą – pakelti  mūsų specialistams algas. Tačiau apmaudu, kad ne visų įstaigų direktoriai į tai atsižvelgė. O ten, kur šie atlyginimai buvo pakelti, irgi keliomis dešimtimis eurų, - kalbėjo D. Margelienė. – Tačiau teigiamai vertinu tai, kad pirmą kartą Lietuvos sveikatos apsaugos ministras turi patarėją slaugai. Ši naujovė irgi įgyvendinta šiemet“.

Išmeta alkoholį iš degalinių       

Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA) labiausiai džiūgauja, kad metų pabaigoje Seimas apsisprendė išimti iš degalinių alkoholį. „Tuo labiau kad Lietuva patenka tarp valstybių, pirmaujančių dėl alkoholio suvartojimo ir su tuo susijusių ligų paplitimo, - sako JGA prezidentas  Martynas Gedminas. -  Lygiai taip pat labai svarbus sprendimas – neskiepytų vaikų nepriimti  į valstybines ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Šis sprendimas priimtas, remiantis įrodymais pagrįsta medicina, kuri skelbia, jog skiepai kainos ir kokybės atžvilgiu yra efektyviausia priemonė nuo infekcinių susirgimų. Abu šie sprendimai yra akivaizdūs įrodymais pagrįstos sveikatos politikos formavimosi pavyzdžiai. Taip pat mums labai reikšminga tai, kad šiemet prie SAM įkurtas  Medicinos studentų, rezidentų ir jaunųjų gydytojų forumas, į kurį šiemet – pirmą kartą Lietuvoje – SAM kreipėsi su prašymu pateikti specialistų poreikių sąrašą“.

Apskritai, kaip portalui sakė  M. Gedminas, kardinalių pokyčių sveikatos apsaugos sistemoje jaunieji gydytojai nepastebėjo, ir, be jau minėtųjų, vardija šiuos:  sėkmingai tęsiama kova su korupcija visuomeniniame lygmenyje (tačiau nėra užtikrinama, kad "juodi" pinigai nepatektų į sveikatos apsaugos sistemą oficialiais keliais); daugėja valstybės kompensuojamų vaistų sąrašas bei prieinamumas įvairiomis ligomis sergantiems pacientams; gydymo galimybės pamažu artėja prie pasaulinių standartų; bandoma toliau diegti e. sveikatos sistemą.

„Vis dėlto e. recepto įgyvendinimas dėl skubotumo bei nepasiruošimo nebuvo sėkmingas, - sakė asociacijos prezidentas. - Lietuvoje pirmą kartą vyko PSO regioninis susirinkimas. Tai parodo augantį Lietuvos vaidmenį pasauliniame kontekste. Dar vienas nežymus teigiamas pokytis - SAM patvirtinta forma "Vaiko psichomotorinės raidos tikrinimo lapas", užtikrinanti vienodą vaikų psichomotorinės raidos vertinimą“.

„Sveikatos priežiūros įstaigų centralizaciją sukėlė stacionarinių psichikos sveikatos paslaugų tiekimo kokybės sumažėjimą - mažėja stacionaruose dirbančių gydytojų, dėl ko prastėja teikiamų paslaugų kokybė, prieinamumas ir kt., - M. Gedminas paminėjo ir trūkumų. – Apibendrinant galima teigti, jog ryškių pokyčių sveikatos apsaugos sistemoje per šiuos metus  nepastebėjome, tačiau nebuvo priimta ir sprendimų, kurie apsunkintų klinikinę praktiką ar stipriai pakenktų visuomenės sveikatai“.