Antradienis, 2024.03.19
Reklama

Sukurkime savo širdžiai sveiką aplinką

vlmedicina.lt | 2014-09-26 10:49:00

Paskutinį rugsėjo sekmadienį tradiciškai minima pasaulinė širdies diena. Šiais metais minint šią dieną daug dėmesio skiriama aplinkai. „Gyvenk, dirbk, ilsėkis, prisijunk“ – skelbia Pasaulinė širdies federacija. Pasaulinė širdies diena primena apie tai, kaip mažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, ir skatina kurti širdžiai sveiką aplinką.

Jau daugelį metų širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. Higienos instituto duomenimis, 2013 metais nuo jų mirė 56,3 proc., t. y. daugiau kaip pusė visų mirusiųjų šalyje.

Širdies ir kraujagyslių ligomis dažniau suserga vyresnio amžiaus žmonės. Rizika susirgti vyrams sparčiai didėja nuo 45-erių metų, moterims – nuo 55-erių metų arba po menopauzės. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau širdies ligomis suserga jaunesni nei 45 metų vyrai bei moterys iki menopauzės. Rizika susirgti padidėja, jei kartu veikia keli širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai.

Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai skirstomi į dvi grupes.

Rizikos veiksniai, kurių negalima pakeisti:

amžius (vyrams per 45 metų, moterims – per 55 metų);

vyriška lytis;

paveldimumas: anksti pasireiškusios širdies ir kraujagyslių ligos artimiesiems – tėvams, broliams, seserims (širdies infarktas, insultas ar staigi mirtis vyrams iki 55 metų, moterims iki 65 metų);

jau nustatyta aterosklerozinės kilmės kraujagyslių liga (širdies, galvos smegenų, kojų kraujagyslių ir kt.).

45–55 metų vyrai širdies ir kraujagyslių ligomis serga daug dažniau nei to paties amžiaus moterys. Moterys pradeda sirgti dešimčia metų vėliau, tačiau po menopauzės sergamumo skirtumas ženkliai sumažėja, o vyresniame amžiuje (per 65 metų) moterys prisiveja vyrus.

Ypač didelę reikšmę turi paveldimumas. Siekiant kuo anksčiau nustatyti širdies ir kraujagyslių ligas ir imtis atitinkamų priemonių labai svarbu surinkti šeimos anamnezę.

Rizikos veiksniai, kuriuos galima valdyti:

rūkymas;

padidėjęs kraujospūdis;

padidėjęs lipidų (riebalų) kiekis kraujyje;

cukrinis diabetas; sutrikusi gliukozės apykaita;

riebaus maisto vartojimas;

nutukimas;

mažas fizinis aktyvumas;

stresas ir depresija;

padidėjęs kraujo krešumas, klampumas.

Padidėjęs kraujospūdis, kraujo riebalai, diabetas, krešėjimo faktoriai nustatomi laboratoriniais ar instrumentiniais metodais. Šiems veiksniams nugalėti dažniausiai nepakanka tik paciento pastangų, o prireikia ir medikamentinio gydymo.

Kiti šioje grupėje paminėti rizikos veiksniai susiję su neteisinga mūsų pačių gyvensena: tai rūkymas, riebus, saldus, kaloringas maistas, per didelė kūno masė, nejudra, nuolatinė nervinė įtampa, nemokėjimas atsipalaiduoti.

Seniai žinomi širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos būdai – didesnis fizinis aktyvumas, sveika mityba ar tabako atsisakymas yra puikūs keliai į sveiką širdį. Pakankamam fiziniam aktyvumui palaikyti nebūtina lankyti sporto klubo, užtenka daugiau vaikščioti, važinėti dviračiu, laipioti laiptais ar žaisti su vaikais. Mityba, praturtinta skaidulomis, antioksidantais, nesočiosiomis riebalų rūgštimis (omega 3) bei kalio ir magnio mikroelementais, užtikrina gerą širdies ir kraujagyslių sistemos funkcionavimą. Tam reikėtų valgyti daug grūdinių kultūrų, daržovių ir vaisių, jūros produktų, gerti žalią arbatą, tačiau visai nebūtina visiškai atsisakyti mėgstamų, bet širdžiai nepalankių patiekalų ar produktų. Puikus būdas pagerinti mitybą yra mažesnės nesveikų ir didesnės sveikų patiekalų porcijos.

Pasaulinė širdies federacija pataria, kaip pasirūpinti sveika širdžiai aplinka:

Sveiko maisto pasirinkimas

Apribokite pusfabrikačius ir fasuotą maistą, kuriame dažnai yra daug cukraus, riebalų ir druskos.

Įtraukite į savo kasdienį meniu kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių, saldumynus, kuriuose yra daug cukraus, pakeiskite vaisiais.

Į darbą ar į mokyklą įsidėkite sveiko maisto pietus, paruoštus namuose.

Draudimas rūkyti namuose:

Jei rūkote, pasistenkite atsisakyti šio žalingo įpročio ar bent jau nerūkykite namuose, nes tai kenkia ne tik jūsų, bet ir jūsų artimųjų, o ypač vaikų sveikatai.

Metimas rūkyti taip pat yra ir geras pavyzdys savo vaikams.

Fizinis aktyvumas:

Ribokite pasyvų poilsį, pavyzdžiui, vakarus prie televizoriaus.

Dažniau organizuokite aktyvų laisvalaikį: pasivažinėjimus dviračiu, pėsčiųjų žygius arba tiesiog žaidimus lauke įvairiais metų laikais.

Kurkite „sveikos širdies“ bendruomenes:

Propaguokite sveiko gyvenimo idėjas ir darykite įtaką vietos sprendimų priėmėjams. Keletas pasiūlymų vietos bendruomenių veiklai.

Rūpinkitės fizinio lavinimo kokybės gerinimu bendrojo lavinimo mokyklose ir vaikų priežiūros įstaigose.

Rūpinkitės geru gatvių, šaligatvių apšvietimu, sporto ir žaidimų aikštelių, dviračių takų įrengimu ir eksploatavimu.

Siekite, kad mokyklose, darbo vietose, ligoninėse, vaikų ugdymo įstaigose būtų tiekiamas sveikas maistas.

Siekite, kad būtų apribota ar visai uždrausta rūkyti viešose vietose.

Minėdami Pasaulinę širdies dieną, raginame visų šalių politikus priimti sveikatai naudingus sprendimus.

Uždrausti ar apriboti alkoholio, tabako, nesveiko maisto pardavimą ir reklamą.

Priimti teisės aktus, kuriais būtų apmokestinti nesveiko maisto gamintojai, ir remti sveiko maisto gamintojus.

Pagerinti profilaktikos ir gydymo paslaugas didesnės rizikos sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis žmonėms.

Nuo 2006 m. Lietuvoje vykdoma Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Ši programa yra skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Vieną kartą per metus galima kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nustatys rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudarys individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, jis siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti, o prireikus skiriamas gydymas. Svarbu žinoti, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei.

Šiemet rugsėjo 28 d. (sekmadienį) Lietuvos širdies asociacija sostinės V. Kudirkos aikštėje rengia Pasaulinės širdies dienos paminėjimą. Šiuo renginiu siekiama skatinti visuomenę saugoti savo širdį namuose, darbe ir laisvalaikiu. Renginio programą ir daugiau informacijos apie širdies ir kraujagyslių ligas galima rasti Lietuvos širdies asociacijos tinklalapyje www.heart.lt.

Naudingos informacijos anglų kalba galima rasti Pasaulinės širdies federacijos tinklalapyje www.world-heart-federation.org.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Žymos: Širdis
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Nemiga gali byloti apie galybę sveikatos sutrikimų: į ką atkreipti dėmesį
Visi esame susidūrę su nuovargiu ir žinome, kad ilgainiui jis mažina produktyvumą, blogina trumpalaikę atmintį, trukdo s...
Gydytoja psichiatrė:  kodėl vyresniame amžiuje vienatvė išgyvenama itin skaudžiai
Žmogus – sociali būtybė, kuriai bendravimas yra nepakeičiamai reikalingas. Kita vertus, nemaža dalis žmonių visišk...
Lietuvoje dažniausiai apsinuodijama alkoholiu, vaistais ir narkotinėmis medžiagomis
Šiuo metu pasaulyje yra vartojama apie 60 000 cheminių medžiagų ir preparatų, iš kurių apie 6 000 medžiagų turi labai pl...
5 dažniausios regėjimo problemos – kaip jas spręsti?
Žmogaus akis – sudėtingas organas, kuris iš aplinkos priima daugiausiai informacijos. Akių dėka žmogus ne tik mato...
Svarbiausi kokybiško poilsio komponentai: čiužinys, antčiužinis ir patalynė
Visi puikiai žinome, kad kokybiškas poilsis nakties metu užtikrina gerą nuotaiką, darbingumą ir bendrą savijautą. Vis dė...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų