Penktadienis, 2024.04.19
Reklama

Kas laukia gimusio per anksti? Galbūt ir sporto čempiono taurė (1)

Ligita Sinušienė | 2013-01-09 00:02:37

Kas laukia gimusio per anksti? Statistika skelbia, kad itin dažnai – mirtis ar sveikatos negalia. Tačiau gyvenimas rodo, kad neišnešioti naujagimiai gali siekti ir sportinių aukštumų, tapti čempionais, ir niekas iš aplinkinių gali net neįtarti, kad kadaise, ateidamas į šį pasaulį, šis žmogus grūmėsi su mirtimi.

Naujagimis
Lietuvoje kasmet gimsta apie 2 tūkstančius neišnešiotų naujagimių. Algirdo Kubaičio nuotr.

Kiekviena savaitė padidina gyvenimo šansą

Klaipėdos universitetinės ligoninės Nėštumo patologijos skyriaus vedėjas Vytautas Rauba pasakojo, kad sulig kiekviena savaite, praleista motinos įsčiose, galimybės išgyventi išauga labai smarkiai. Pavyzdžiui, iš gimusių iki 24 savaitės miršta net 99 procentai, gimusių iki 26 savaitės – 95 procentai, gimę 28 savaitę išgyventi turi net 80 procentų tikimybę. Pasak V. Raubos, išnešiotų naujagimių mirtingumas nesiekia net vieno procento. „Jei vaikas išgyveno gimęs iki 24 savaičių, toks atvejis laikomas stebuklu“, – sakė gydytojas.

Jo teigimu, Lietuvoje jauniausias išgyvenęs naujagimis – 2000 metais Vilniuje 25 savaičių gimusi mergaitė.

V. Rauba aiškino, kad Lietuvoje gimdymas laikomas nuo 22 savaičių, iki to laiko tai vadinama persileidimu. Gydytojas atkreipė dėmesį, kad kitose šalyse ši riba skiriasi. Tarkim, Švedijoje – 28 savaitės.

Gyvenimo riba

Lietuvos akušeriai visada stengiasi išsaugoti naujagimio gyvybę, net gimusio anksčiau nei 22 savaitės - sako Vytautas Rauba. Algirdo Kubaičio nuotr.

Užsienio spauda skelbia, kad Jungtinės Karalystės etikos taryba dar 2006 metais priėjo prie išvados, kad 22 savaitę gimusiems kūdikiams turėtų būti leista mirti, kaip kūdikiams, gimusiems 23 savaitę ar anksčiau – Prancūzijoje ir Olandijoje. Ar tai reiškia, kad gimęs anksčiau, nei šalyje apibrėžta gimimo riba, naujagimis paliekamas mirti? Kaip yra Lietuvoje? „Mes  visada stengiamės gyvybę išsaugoti, – sakė V. Rauba, – ar gimsta 20, ar 21 savaitę. Deja, tokie vaikai yra labai silpni, sprindžio dydžio. Padaro įkvėpimo judesį ir miršta“.

O apskritai ar ribos apibrėžimas, kada naujagimiui leidžiama mirti, nesikerta su žmogiškąja etika? „Dar popiežiaus Jono Pauliaus buvo paklausta, kada naujagimį gaivinti ir kiek laiko. Jis neatsakė, kad negaivinti, bet pasakė: „Jūs esate specialistai. Kaip jums sąžinė liepia, taip ir dirbkite“. Tad jei kokia bioetikos komisija ir nurodys negaivinti, vis tiek gaivinsime, – kalbėjo gydytojas. – Kitas dalykas – jei naujagimis labai mažas, 22 savaičių, ir jei yra labai atkakliai gaivinamas, išgyvenęs jis paskui turi labai daug sveikatos problemų. Jam reikalinga slauga, turi negalią, reikalinga labai daug valstybės pagalbos. Gal todėl anglai ir nurodė ribą, kada leisti naujagimiui mirti. Kita vertus, Adolfas Hitleris laikėsi nuomonės, kad psichikos ligoniai visai nereikalingi. Žinome, kad buvo gimdomi ir tie vadinamieji tobuli Hitlerio vaikai. Kaip sakoma, kuo gilyn į mišką, tuo daugiau medžių. Šįkart Anglija siūlo negaivinti per anksti gimusių naujagimių. Taip humanizmas plečiasi plečiasi ir vėl siaurėja“.

V. Raubos teigimu, Lietuvoje neišnešiotų naujagimių gimsta apie 8 procentus, tai yra virš dviejų tūkstančių. Beje, kita portalo pašnekovė, Kauno klinikų Neonatologijos klinikos gydytoja neonatologė Ludmila Antanavičiūtė, „Vakarų Lietuvos medicinai“ nurodė beveik dukart didesnį procentą neišnešiotų naujagimių – 15 procentų. Esą toks yra visame pasaulyje.

V. Raubos tvirtinimu, neišnešioti naujagimiai, priklausomai nuo to, kokią nėštumo savaitę gimė, gali turėti įvairių sveikatos komplikacijų. Viena iš jų – pneumopatija, tai yra kvėpavimo nepakankamumas. Gydytojo teigimu, tai priklauso nuo to, kiek laiko naujagimiui buvo atliekamas dirbtinis kvėpavimas. Kitos sveikatos problemos: žarnyno, inkstų, širdies darbo sutrikimai. „Neišnešioti naujagimiai būna labai neatsparūs infekcijoms, nes turi labai silpną imunitetą“, – sakė gydytojas.

"Mūsų teisės aktai nenumato ribos, nuo kurios neišnešiotas naujagimis nebūtų gaivinamas", - sako Eugenijus Gefenas. Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvoje gaivinami visi

Lietuvos bioetikos komiteto vadovas Eugenijus Gefenas „Vakarų Lietuvos medicinai“ aiškino, kad mūsų šalies teisės aktai nenumato ribos, nuo kurios neišnešiotas naujagimis nebūtų gaivinamas, todėl Lietuvoje laikomasi nuostatos, kad bet kokio amžiaus naujagimis, turintis gyvybingumo požymių, būtų gaivinamas. „Todėl 22 savaičių amžiaus riba, kuri taikoma registruojant naujagimius, nebūtų taikoma sprendžiant, ar gaivinti gyvybingumo požymius turintį mažesnį nei 22 savaičių naujagimį. Tai yra toks naujagimis būtų gaivinamas“, – pabrėžė E. Gefenas.

E. Gefeno teigimu, naujagimių gaivinimo taisyklėse numatyta, kad specialusis naujagimio gaivinimas nutraukiamas, kai tinkamai atliekant visus gaivinimo veiksmus ne mažiau kaip 10 minučių nepavyksta atkurti širdies veiklos ir spontaninio kvėpavimo.

Bioetikos komiteto vadovas nurodė, kad gaivinimas galėtų būti nepradedamas arba nutraukiamas remiantis Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymu, kai išryškėja neabejotini mirties požymiai.

Pradėjo vienyti neišnešiotų naujagimių tėvus

Prieš kelis mėnesius įsikūrusios Neišnešiotų naujagimių asociacijos (NNA) pirmininkė Asta Radzevičienė nemato jokios problemos dėl nustatytos gimimo ribos. Pati auginanti ketverių metų dukrelę, gimusią 26 savaičių ir nesvėrusią nė kilogramo (960 g), moteris pasitiki medikais: „Lietuvoje 22 savaičių gimęs naujagimis laikomas Lietuvos piliečiu. Manau, ta riba nustatoma, remiantis visais moksliniais straipsniais. Turbūt Lietuvoje jauniausias gimęs ir išgyvenęs naujagimis yra būtent tokio amžiaus. Pasaulyje, žinau, kad yra išgyvenęs ir 19 savaičių vaikas“.

Asociacijos pirmininkė pasakojo, kad NNA siekia atsakyti į klausimus, kaip išnešioti sveiką kūdikį (A. Radzevičienė sakė negirdėjusi, kad Lietuvoje būtų to mokama), ką daryti, kai kūdikis gimsta anksčiau laiko ir kaip auginti tokį vaiką toliau. Šiuo metu į asociacijos veiklą įsitraukė jau 60 šeimų, auginančių ar užauginusių neišnešiotuką.

Astos Radzevičienės vadovaujama asociacija vienija neišnešiotus tėvus auginančius ar užauginusius tėvus. Asmeninio archyvo nuotr.

Gimdymą lydi replikos

Paprašyta pakalbėti apie gimdyvių rūpesčius, iškylančius gimdant per anksti, moteris pirmiausia paminėjo medicinos personalą: „Personalo įtaka baisiausia, ypač didelė problema provincijose. Vaikas gimsta per anksti, tu jaudiniesi, išgyveni, o susilauki įvairiausių replikų. Moterys pasakoja, kad išgirstančios ir tokių frazių: „Tu čia nepergyvenk. Turi antrą vaiką, jeigu ką“.

Ko teko išgirsti pačiai A. Radzevičienei? „Aš gimdžiau Vilniuje. Ligoninė ten kaip konvejeris. Gal ne kiekvienas turi tą gyslelę – užjausti. Gimdydama per anksti esi šoko būsenos, gaudai kiekvieną žodį. Aš išgirdau sakinį: „Trauksim vaiką“. Tokie pasakymai išlieka visam gyvenimui, bet žinau, kad tai vyksta visam pasaulyje – mes nesame išskirtiniai. Tačiau jei personalas nepalaiko mamos, nejautriai komentuoja jos būklę, tai nepalaiko mamos, kuri ir taip jaučiasi kalta. Tokiu atveju moteris nesupranta, kas vyksta, kur vyksta. Tikiesi, kad viskas bus gerai, bet tada išgirsti: „Trauksim vaiką“. Tada būsena – ant prarajos krašto“.

NNA pirmininkė sakė iki gimdymo net negirdėjusi, kad šiais laikais kūdikiai gali gimti anksčiau laiko. „Todėl kai man pasakė „trauksim“, aš net nesupratau, kad tai su manimi vyksta. O tokia gimdymo patirtis uždeda nepasitikėjimo etiketę, kad ką nors ne taip padarei, kad tau taip nutiko. Štai tada ir prireikia psichologų pagalbos“.Vis dėlto A. Radzevičienė sako, kad už atlyginimą dirbantys psichologai mamoms nekelia pasitikėjimo, jos labiau linkusios bendrauti su tą patį patyrusiais tėvais. Todėl tokiuose skyriuose ir pradėtos kurti Tėvų paramos grupės.

Tiesa, pašnekovė pabrėžė, kad Neišnešiotų naujagimių skyriaus (Santariškių klinikose) personalas visai kitoks. „Nuostabūs žmonės“, – taip juos apibūdino moteris.

A. Radzevičienės teigimu, neišnešiotukai patenka į cerebrinio paralyžiaus rizikos zoną, jiems gresia trumparegystė. „Daug per anksti gimusiųjų turi problemų su akimis. Mano dukrelė irgi nešioja akinukus, – sakė NNA vadovė. – Tokiems vaikams dažniau kyla ir raidos trūkumų, jie yra emociškai jautresni, nes sudirginti nuo nenatūralaus gimimo“.

Tapo čempione

Per anksti gimusi Ramunė Armonaitė - stalo teniso čempionė. Asmeninio archyvo nuotr.

Tačiau yra ir šviesioji neišnešiotukų pusė. Yra žymių visame pasaulyje asmenybių, gimusių per anksti. Vieną iš jų paminėjo ir gydytojas V. Rauba – žymusis prancūzų karžygys Napoleonas Bonapartas.

Stalo teniso čempionė, vienintelė iš lietuvaičių patekusi į „Bayer“ klubą, Ramunė Armonaitė, irgi prieš 28 metus gimė per anksti. Jos tėvas Mažeikių seniūnas Šarūnas Armonas mielai sutiko su „Vakarų Lietuvos medicina“ pasidalinti išskirtinės tėvystės istorija. Ramunė buvo viena iš dvynių, gimusių 27 nėštumo savaitę. Išliko gyva tik ji. Š. Armonas pasakojo, kad Mažeikių medikai tada net nesupratę, jog jo žmona laukiasi dvynių.

Ramunė svėrė 700 g. Jos sesers tėvai taip ir nepamatė – tik medikai pasakė gimus dar vieną mergaitę. „Tada juk neprileisdavo net pasižiūrėti į vaiką. Buvo gūdus sovietmetis. Po savaitės jas išleido namo, – pasakojo Š. Armonas. – Tada Mažeikių ligoninė turėjo tik vieną inkubatorių. Kas žino, gal jei būtų buvęs ir antras, būtų išgyvenusi ir kita mergaitė. Žmona mano, kad šiais laikais tai tikrai būtų likusi gyva“.

R. Armonaitei per trumpas laikas motinos įsčiose nesutrukdė pasiekti sportinių aukštumų. Asmeninio archyvo nuotr.

Po mėnesio Ramunė svėrė jau 1 kg 200 g. Tada buvo nuvežta į Vilniaus Santariškių klinikas, ten gulėjo, kol sustiprėjo. „Būdama dvejų metų jau pasivijo kitus bendraamžius, – prisiminimais dalijosi mažeikiškis. – Šešerių pradėjo žaisti stalo tenisą. Treniruodavosi labai daug, turėjo širdelės ūžesį, bet išaugo. O sportas buvo sunkus, Ramunė per metus turėdavo tik du laisvus šeštadienius ir sekmadienius. Net mokykloje pamokų tvarkaraštis buvo sudėliotas taip, kad per pirmąsias pamokas Ramunė galėtų treniruotis. Vėliau ji pateko į Panevėžio rinktinę. Ir paskui vienintelė visoje Lietuvoje nešiojo „Bayer“ klubo aprangą. Niekas iš lietuvių daugiau nėra žaidęs šiame klube – nei futbolininkas, nei dviratininkas. Ramunė – vienintelė lietuvė, nešiojusi šią žymaus sporto klubo uniformą“.

Gimusiai 27 savaitę Ramunei sekėsi ne tik sportas. Vidurinę mokyklą mergina baigė Prancūzijoje, kur buvo priversta išmokti kalbą nuo nulio.

Dabar R.  Armonaitė dirba stalo teniso trenere.

Š. Armonas pažįsta ir daugiau anksčiau laiko gimusių žmonių. Vienas iš jų, jau penkiasdešimtmetis, užima vadovaujančias pareigas Vilniaus savivaldybės Sporto departamente.

Autorė – irgi neišnešiotukė

Beje, ir šių eilučių autorė yra gimusi 28 savaitę. Vos išėjusi dekretinių atostogų mano mama iš Telšių nuvyko į savo tėviškę, į Biržus. Naktį pajuto stūmimo judesius. Greitoji iš karto išvežė į Panevėžį. Tiesa, personalas irgi nepagailėjo replikų: „Ką, vaiko nenori? Nori nužudyti? Ko čia sėdi, jei judesių nebėra“. O mano jaunai mamai tai buvo pirmas nėštumas, ji net nežinojo, kas kiek laiko turi jausti judesius. Į tėviškę atvyko tiesiai po apsilankymo pas gydytoją. Kaip dabar sako, galbūt įtakos priešlaikiniam gimdymui turėjo ilga kelionė autobusu. Mama net savo dokumentų nebuvo pasiėmusi.Tačiau Panevėžys nuteikė optimistiškai. Buvau pati stipriausia neišnešiotukė iš visų. Gimiau 45 centimetrų ir 2 kg 450 g – labai nemaža, kaip neišnešiotas naujagimis. Inkubatoriuje pragulėjau 10 dienų.

Straipsnio autorė, irgi neišnešiotukė, būdama šešerių savo ūgiu smarkiai lenkė bendraamžius (pirma iš kairės). Asmeninio archyvo nuotr.

Rengdama šį straipsnį lyginau savo sveikatą su specialistų prognozėmis. Įdomu, kad augau netgi sparčiau už savo bendraamžius, iki paauglystės atrodžiau vyresnė ne pagal amžių, bet vyresnėse klasėse augti lioviausi ir daugelis bendraklasių mane ne tik pasivijo, bet ir praaugo.

Pradėjusi skaityti penkerių metų, knygų nepaleidau iš rankų visą gyvenimą. Skaitydavau naktimis ir pasislėpusi po antklode, ir netgi eidama iš mokyklos – jei tik nelydavo. Tačiau akinių niekada neteko nešioti.

Ligoninėje esu gulėjusi tik tada, kai pati laukiausi.

Galiu pripažinti tik vieną iš neišnešiotiems naujagimiams priskiriamų rizikų – didesnį emocinį jautrumą.

Užsiregistruokite į asociaciją

Jei susilaukėte kūdikio per anksti ar pats esate vienas iš užaugusių neišnešiotukų, papasakokite savo istoriją mums ir užsiregistruokite Neišnešiotų naujagimių asociacijoje www.neisnesiotukas.lt

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti ir apie 70 įvairių simptomų
Atėjus šiltajam sezonui, daugelis pirmiausia skubės į gamtą. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad erkių aktyvumas didėja ter...
Lietuvoje – vos vienas šuo vedlys akliesiems, Europoje – daugiau nei 20 000
Lietuvoje yra vos vienas žmogus su regos negalia, kuris naudojasi šuns vedlio pagalba. Valstybė, kitaip nei kitose Europ...
Micelinio vandens gerbėjams teks prisiminti vieną taisyklę
Veido odos priežiūra svarbi visais metų laikais. Nors keičiantis sezonams jos priežiūros taisyklės šiek tiek kinta, vien...
Vaistininkų kasdienybė: pacientai ieško kačių maisto, pėdkelnių, sulaukia keistų klausimų
Nors daugelis gyventojų į vaistines užsuka įsigyti vaistų bei gauti naudingų sveikatos patarimų, tačiau netrūksta ir neį...
Medicinos pagalba, vaistų pirkimas užsienyje ir išleistų pinigų kompensavimas
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyri...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų