Žmonijos valdymo metodai (II dalis)

Valdymas per nevalstybines struktūras. Tai įvairios transnacionalinės korporacijos ir bankai, klubai, slaptos ložės ir ordinai ir t.t.. Tokių organizacijų kuluaruose nubrėžiami pagrindiniai žmonijos ateities kontūrai.

Valstybinės struktūros. Dauguma šiuolaikinių valstybių jau tapo fikcija, o politinis “elitas” vykdo “užkulisių”, t.y., nevalstybinių struktūrų valią. Beveik kiekvienam valstybės veikėjui yra spaudimo svertai: kažkas slaptų sąskaitų turi, kažkas nuodėmių, kažkas nuslėptų mokesčių ar turto, ir pan.

Partijos, tame tarpe ir “opozicinės” – sukurtos dirbtinai ir atlieka tam tikrą vaidmenį. Jos keičiasi vietomis ir metų metais “lyderiauja”. Sąžiningi, pasiryžę dirbti tautos labui žmonės visapusiškai žlugdomi ir neprileidžiami prie baigiamųjų patekimo į valdžią etapų.

Švietimo sistema. Beveik visos geros vaikų savybės – žingeidumas, iniciatyvumas, kūrybingumas – mokymosi procese sugriaunamos. Tokia sistema skirta nemąstančio “planktono” formavimui, kurio interesai – pinigai, lytinis palaidumas, alkoholis, sporto varžybų ir koncertų stebėjimas, dykinėjimas.

Diegiami įvairūs dirbtinai sukurti jaunimo judėjimai – pankai, gotai, skinai ir pan., – ir tokiu būdu “kanalizuojama” jaunimo kūrybinė energija.

Masinės informavimo priemonės. Melas, tiesos nutylėjimas, faktų iškraipymas ir daugybė nereikalingos, nereikšmingos ir kenksmingos informacijos. Diegiama griovimo programa per filmų ir įvairių šou “herojus” – rūkymo ir alkoholio propaganda, keiksmažodžiai, palaidumas, grubumas, žiaurumas.

Labai retas šios srities darbuotojas užsiima tikru visuomenės informavimu ir švietimu.

Ekonomika, finansai. Sukurtas “auksinio veršio” (pinigų) kultas, kurio dėka žmonės paverčiami vartotojais. Matuojama pinigais ir perkama bei parduodama jau beveik viskas: ne tik daiktai, bet ir santykiai, jausmai, bendravimas, sąžinė, pagalba, dėmesys, gyvenimas… O kreditų aukomis tapo ne tik daugybė žmonių, bet ir beveik visos pasaulio valstybės.

Sąmoningas natūralios sistemos “žmogus-gamta” sąveikos griovimas. Žmonėms įskiepytas vartotojiškas požiūris į Gamtą, nes sukurta barbariška gamtos resursų išnaudojimo ekonomika. Jie atskirti nuo Gamtos, apgyvendinti megapoliuose, kur neįmanomas normalus ir sveikas gyvenimas. Žmogus atskirtas nuo natūralių sveikatos šaltinių: saulės, vandens, žemės, oro ir visos Gamtos.

Laisvalaikio degradacija. Žmogus gyvena nenormaliai, nes didžiausią savo gyvenimo dalį priverstas skirti tik pinigų uždirbimui. O likęs laikas skiriamas kelionei į ir iš darbo, kelioms valandoms prie televizoriaus ar kompiuterio ir miegui. Per laisvadienius – tolimesnis savęs griovimas: alkoholis, naktiniai klubai…

Apskaičiuota, kad normaliam ir sveikam organizmo ir psichikos funkcionavimui žmogus turėtų dirbti 4-5 valandas per parą, o likusį laiką skirti fizinei kultūrai, bendravimui, savišvietai, kūrybai, poilsiui gamtoje.

Sveikatos apsaugos ir medicinos degradacija. Totalinis vaistų vartojimas išprovokavo masę mutacinių susirgimų ir žmogaus imuninės sistemos nusilpimą. Gydomos pasekmės, simptomai, ir tik gydytojai entuziastai kalba apie ligų profilaktiką. Niekas neužsiima visuotinu sveikos gyvensenos sistemų

diegimu.

Genocido priemonės. Sunku rasti kitą įvardinimą, žinant jų poveikį žmogaus organizmui – tai alkoholis, tabakas ir kiti narkotikai, chemizuotas ir genetiškai modifikuotas maistas. Kita vertus – turime pagaliau viską pradėti vadinti savo vardais.

Ginklai, masinio naikinimo priemonės. Jais žmones užmušinėja ir nuolat gąsdina mirties grėsme. Karai, terorizmas, perversmai, revoliucijos, kriminaliniai nusikaltimai… Visa tai sukelia baimę, siaubą ir netikrumą dėl ateities, atima gebėjimą aiškiai mąstyti, ir tuo pačiu padaro žmones lengvai valdomus.

(Pagal akademiko K. P. Petrovo paskaitų ciklą “Visuomenės saugumo koncepcija”)

O pabaigai – kelios optimistinės mintys. Pirmiausia – tai, kas iškyla į viešumą – jau nėra paslaptis, todėl netenka savo galios. Ir visada geriau žinoti, nei gyventi nežinioje, apgaudinėti save ar būti apgaudinėjamam.

Nors.. teisus buvo ir M. Tvenas: “Paprasčiau kažką apgauti, nei įtikinti, kad jis buvo apgautas”… Tačiau teisus ir A. Linkolnas: “Įmanoma apgaudinėti dalį liaudies visą laiką, įmanoma apgaudinėti visą liaudį kurį laiką, tačiau neįmanoma apgaudinėti visą liaudį visą laiką”.

Ką apie tai manote?

ruvi.lt