Žiemos pavojai – nušalimai ir traumos

 Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras perspėja: kai lauke temperatūra gerokai žemiau nulio, iškyla nušalimų ir traumų dėl slidžių kelių grėsmė.  Apsaugoti save ir artimuosius galima imantis paprastų, bet veiksmingų priemonių.

Slidžios gatvės – viena dažniausių pėsčiųjų traumatizmo priežasčių. Paslydus ir parkitus, anot specialistų, dažniausiai lūžta riešo, čiurnos sąnariai, žastikaulio ir kaklo kaulai, vyresnio amžiaus žmonėms – šlaunies kaklelis. Siekiant išvengti traumų patiems reikia rūpintis savo saugumu. Visų pirma, reikia nepabijoti paimti kastuvą į rankas ir nuvalyti sniegą prie savo namų.

Visgi, jei jau krenti, reikia mokėti kristi. Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Alina Didžiokienė pataria: „Einant slidžia gatve nereikia bijoti griūti. Atsipalaidavus raumenys nebus įtempti ir kritimo smūgis bus švelnesnis. Einant patartina išskleisti rankas į šonus, kojomis tarsi šliuožti kaip slidininkui“.  

Kritimų įmanoma išvengti, jei avėsite patogiais batais gruoblėtu padu. Yra batų aksesuarų, skirtų saugiam vaikščiojimui ir bėgiojimui ant ledo, sniego arba esant plikšalai. Tai tinkleliai, kuriuos lengva užsidėti ir nusiimti, jie beveik nepastebimi ant batų, o nusiėmus užima nedaug vietos – galima laikyti kišenėje. Traumų gatvėse, juolab slidžiose, pėstiesiems padeda išvengti atšvaitai. Juos seginčius pėsčiuosius vairuotojai pastebi anksčiau. Tai yra būtina, nes slidžiose gatvėse automobilio stabdymo kelias yra ilgesnis.

Artėjant dideliems šalčiams būtina pasisaugoti ir nušalimų. Nušalimas – tai audinių pakenkimas žema temperatūra, kuri sukelia kraujagyslių spazmus. Dėl nušalimo pakinta kraujagyslių sienelės ir sutrinka audinių mityba, vystosi audinių nekrozė. Dažniausiai nušąlamos galūnės – kojos, rankos bei veido dalys – ausys, nosis, skruostai. Ypač didelė rizika nušalti veidą, jei einant į lauką naudosite veido kremą, kurio sudėtyje yra vandens. Pasirinkite natūralias priemones, kurių sudėtyje nėra vandens.

Nušalimo pasekmės priklauso nuo nušalimo laipsnio. Pirmojo laipsnio nušalimas konstatuojamas tada, kai nušalusi vieta yra pabalusi, nejautri, o sušildyta pasidaro melsva su tamsiai raudonu atspalviu, patinsta, niežti. Antrojo laipsnio nušalimas pasireiškia paviršinių odos sluoksnių žūtimi. Nušalus ant odos atsiranda gelsvo arba balto skysčio prisipildžiusios pūslės. Nukentėjusiajam pakyla temperatūra, krečia šaltis, skauda. Trečiojo laipsnio nušalimas – tai visų odos sluoksnių nekrozė. Susidaro tamsiai rudos, raudono skysčio pūslės. Labai skauda. Pažeidimo gylis išryškėja ne iš karto, o po kelių dienų. Atsiranda šlapiuojanti gangrena ir atsiskiria negyvi audiniai. Ketvirtojo laipsnio, didžiausias nušalimas konstatuojamas, kai žūsta kaulai ir minkštieji audiniai. Nušalusios kūno dalies atšildyti nepavyksta, ji lieka nejautri. Nekrozės riba išryškėja po 10–14 dienų.

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistai atkreipia dėmesį, jog nušalti galima labai greitai, visiems reikia mokėti teisingai teikti pirmąją pagalbą. Nušalusią vietą reikia atšildyti kambario temperatūros vandeniu, nukentėjusiajam duoti gerti karštos arbatos ar kavos. Jokiu būdu niekuo negalima trinti nušalusios vietos, juolab nešildyti jos karštu vandeniu. Jeigu atšildant atsiranda pūslių, reikia liautis šildyti, nušalusią vietą uždengti steriliu tvarsčiu, užkloti minkštu, bet ne šiltu audiniu ir skubiai vežti nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro inf.