Žibutės sveikatai: svarbu nepadauginti

 Žibutė (lot.Hepatica nobilis) - daugiametis žolinis augalas, kurio  šakniastiebiai gali gyventi kelis šimtus metų. Tai vienas iš nedaugelio augalų, kurio sėklas platina skruzdėlės. 

  Žydi žibutės 8-10 dienų. Gėlės susiskleidžia naktį ir esant blogoms oro sąlygoms.

Lapai pjaunami tik jauni, be lapkočių, augalams peržydėjus, žiedai – žydėjimo pradžioje.

Sveikatinančių savybių turi žolė, lapai ir žiedai. Tačiau   žibutės yra nuodingos, todėl gydymo tikslams naudojamos tik džiovintos! Džiovinant nuodingos medžiagos išsisklaido.

 Sveikatinančios savybės

 Žibučių ekstraktu gydomos inkstų ir šlapimo pūslės ligos.

Lapų ir šaknų nuoviras naudojamas esant kepenų cirozei ir piktybiniams navikams.

  Homeopatijoje žibučių lapai naudojami esant kepenų, lėtiniam bronchitui, odos ligoms.

 Žibučių lapų arbata naudojama esant galvos skausmui, enurezei, geltligei, tulžies pūslės uždegimui, cistitui, bronchitui,  tracheitui, reumatui, podagrai, gonorėjai ir vidiniam kraujavimui.

 Arbata daroma iš 10 gramų šviežių ir 2 gramų sausų lapų 1 stiklinei vandens. Tai paros dozė.

 Didesnės dozės sukelia vėmimą, galvos skausmą, sutrinka virškinimas.

 Teisingai paruošta žibučių arbata palankiai veikia kepenis, tulžies pūslę, esant akmenims tulžyje. Galima skalauti burną esant stomatitui.

Spiritinę žibučių trauktinę darome santykiu 1:10 ir išlaikome mėnesį tamsoje. Labai padedada trinti kūną esant reumatui ir radikulitui. Naudoti tik išoriškai!

 Esant virusiniams odos susirgimams (išoriškai): šlapiuojančias opas apibarstyti žibučių milteliais, 1-2 val. laikyti atvirai. Paskui nuplauti šiltu vandeniu ir sutepti pikio tepalu.

 Parengė Žilvinas Užkuraitis