Žarnyno mikrobiotos transplantacija gali būti perspektyvus gydymo metodas

Jau seniai įrodyta, kad žarnyne gyvenančios bakterijos turi milžinišką reikšmę žmogaus organizmo normaliam funkcionavimui ir daugeliui jame vykstančių procesų. Jos yra lyg atskiras  organas, kurį, kaip ir kiekvieną kitą organą, galima paveikti įvairiais metodais.

 Reikšmę sunku pervertinti

„Žarnyno mikrobiotika – tai visuma mikroorganizmų, gyvenančių žmogaus žarnyne. Žmogaus kūną sudaro vidutiniškai apie 10¹³ ląstelių, o visame žarnyne gyvena 10-1000 kartų daugiau bakterijų. Iš tikrųjų bakterijos sudaro apie 60 proc. sausos išmatų masės.  Jų reikšmę sunku pervertinti – bakterijos dalyvauja imuninės sistemos, medžiagų apykaitos  ir žarnyno veiklos reguliacijoje, saugo nuo patogeninių mikroorganizmų, skaido nesuvirškintas energetines medžiagas, gamina vitaminus (pvz., biotiną bei vitaminą K)“, - paaiškino „Vakarų Lietuvos medicinos“ konsultantas abdominalinės chirurgijos gydytojas, koloproktologas Albinas Tamošiūnas.

 Mikroorganizmai kolonizuoja žarnyną kūdikystės laikotarpiu, ir sveikame  organizme susidariusi pusiausvyra išlieka panaši visą gyvenimą. Deja, įvairūs faktoriai (antibiotikų vartojimas, neteisinga mityba, dažnas žarnyno valymas klizmomis, aplinkos faktoriai bei medžiagų apykaitos pakitimai) gali šią pusiausvyrą sutrikdyti, - pasakojo gydytojas.

Tyrinėjamas mikroorganizmų ryšys su ligomis

Fekalijų – o kartu jose esančių mikroorganizmų transplantacija jau tyrinėjama daugiau nei 50 metų. Pastaraisiais metais šiuos tyrimus paskatino dažnėjančios Clostridium difficille bakterijos infekcijos. Esant šių bakterijų sukeltam žarnos uždegimui fekalijų  mikrobiotos transplantacija gali būti efektyvus gydymo metodas.

 Vis populiarėjant šiam gydymo metodui atrandamos naujos indikacijos: mikroorganizmai glaudžiai sąveikauja su imunine sistema, todėl turi reikšmę uždegiminių žarnyno ligų išsivystymui ir jų eigai. Egzistuoja hipotezės, kad lėtines žarnyno ligas sukelia būtent mikrobiotikos pokyčiai ir sutrikusios funkcijos.

Šiuo metu vyksta tyrimai analizuojant žarnyno mikroorganizmų ryšius su uždegiminėmis žarnyno ligomis, dirgliosios žarnos sindromu, metaboliniu sindromu, nervinės raidos sutrikimais, autoimuninėmis ligomis, alergija. Aišku tik viena – šie tyrimai ir gydymo metodai išgyvena kūdikystės laikotarpį ir mūsų laukia dar daug stulbinančių atradimų.

 “Žarnyno mikrobiotos transplantacija iš principo yra ne chirurginė, o gastroenterologinė procedūra. Pati procedūra nėra labai sudėtinga – per burną ir skrandį tolyn į žarnyną įstumiamas  zondas, per kurį pacientui supilama sveiko artimo šeimos nario specialiai paruoštų fekalijų. Sudėtingesnis yra atrinkimas pacientų, kuriems ši procedūra iš tikrųjų galėtų padėti  bei visapusiškas donorų ir recipientų ištyrimas“, - pasakojo A. Tamošiūnas.

Vokiečių žarnyno mikroflora skiriasi nuo lietuvių

 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos  vadovas prof., habil. dr.  Limas Kupčinskas „Vakarų Lietuvos medicina“ papasakojo, jog klinika kartu su vokiečiais  atliko bendrus tyrimus - lygino, kaip skiriasi bakterijų sudėtis sveikiems vokiečiams ir sveikiems lietuviams,  taip pat sergantiems opiniu kolitu vokiečiams ir lietuviams.

„Pasirodė, kad sveikų lietuvių žarnyno

mikrofloros įvairovė buvo gerokai didesnė nei vokiečių. Žarnyno mikroflora labai priklauso nuo aplinkos, gyvenimo sąlygų. Vaisiaus žarnynas būna sterilus,  tik po gimimo jame apsigyvena bakterijos. Didžiąją dalį  mikrofloros kūdikis pavelėja iš motinos. Kadangi buvome izoliuoti, mitybos būdas skyrėsi nuo vakarietiškojo,  vidutinio amžiaus žmonių, gimusių sovietiniais laikais, žarnyno mikroflora yra kitokia. Vakariečių žarnyno mikroflorą lemia aukštesnės higienos normos, greitas maistas. Po nepriklausomybės atgavimo perėmus vakarietišką gyvenimo būdą dėl sanitarijos sąlygų pagerėjimo rečiau sergame kai kuriomis užkrečiamosiomis ligomis, kaip virusiniu hepatitu A , maisto toksinėmis infekcijomis. Tačiau mitybos ir sanitarijos normų pokyčiai keičia ir žarnyno mikroflorą. Pakitusi floros sudėtis esant tam tikram genetiniam polinkiui gali padidinti sergamumą tam tikromis uždegiminėmis žarnyno ligomis -  opiniu kolitu, Krono liga.  Tiriama, ar tokios ligos, kaip nutukimas, diabetas , gali būti susijusios  su mikrofloros pakitimais, atsiradus ekonominei gerovei“, - pasakojo L. Kupčinskas.

Žinome, kad  kai kurios ligos gydomos probiotikais, tam tikromis gerosiomis bakterijos. Tačiau, - informavo L. Kupčinskas, - šios bakterijos žarnyne neapsigyvena, o gyvuoja tik tol, kol natūraliu būdu iš žarnyno pasišalina. Tuo laikotarpiu, kol būna, sąveikauja su kitomis bakterijomis ir gali turėti tam tikros teigiamos įtakos.

Netaikykime savarankiškai

Ar egzotiškas gydymo būdas -   sveiko žmogaus,  turinčio didelę žarnyno bakterijų įvairovę,  fekalijų perkėlimas  į sergančio opiniu kolitu ar Krono  liga žarnyną – pateisins viltis, paaiškės po keleto metų, kai baigsis klinikinės studijos. O kol kas L. Kupčinskas ragina šio būdo jokiu būdu netaikyti savarankiškai, nes jo efektyvumas nėra patikrintas.

vlmedicina.lt

 Šaltinis

 Nature Reviews Gastroenterology and Hepatology 9, 88-96 (February 2012) | doi:10.1038/nrgastro.2011.244