Žaliavalgiai Karina ir Alius savo vestuvių dieną sudauš taures žalio kokteilio(8)
Eidama į susitikimą su žaliavalgių porele Karina Sotčenko ir Aliumi Dominausku dar nežinojau, kad po savaitės šie jauni žmonės jau bus susituokę. Tačiau kadangi vos prisėdus prie jų virtuvės baro ši žinia merginai netikėtai išsprūdo, iš karto kilo aibės klausimų dėl jų santuokos šventės. Tačiau daugiausia kalbėjo Alius, mat jo sužadėtinė tuo metu ruošė vakarienę, kuria pavaišino ir mane, straipsnio autorę, – moliūgo ir svarainių su luobomis ir visais kauliukais kokteiliu, pagardintu medumi.
Ar vestuvės irgi bus žalios? Be karštų patiekalų, desertų ir be šampano?
Karina: Nusprendėme, kad prie savęs neturime derinti viso pasaulio, tad svečiams bus visko, o mes valgysime tai, ką valgome. Per mergvakarį mano draugė paruošė labai skanų žalią (iš neapdorotų maisto produktų. Aut. pastaba) tortą, tad išsiprašiau recepto. Šeimininkėms pateikiau dar kelis receptus, kad mes su Aliumi nevalgytume vien obuolių, bet jei jie ir nepavyks, džiaugiuosi, kad bent jau tortą galėsime valgyti. O gerti pasidarysime sau kokį žalią kokteilį.
Alius: Kai renkiesi, ar valgyti karštus patiekalus, ar ne, dėl alkoholio net nebekyla klausimas. O mūsų vestuvės tikrai nebus tradicinės, ir dėl to jaučiuosi toks išskirtinis, tartum koks pankas (nusijuokia).
Tai tėvai jūsų nepasitiks su duona ir druska?
Karina: Mes juk šito nežinome.
Alius: Nieko neatsitiks, jei ir suvalgysime duonos riekelę.
Kuris pirmas ir kada susidomėjote žaliavalgyste?
Alius: Skaičiau Vadimo Zelando „Likimo valdymo galimybės. Traserfingas“ – ezoterinę literatūrą apie magiją. Vienoje iš jo knygų mane užkabino mintis apie tai, kaip įgyti kuo daugiau energijos. Tam yra daugybė būdų. Vienas iš jų – joga, kitas – sportas, dar vienas, kurį ir autorius praktikuoja, – žaliavalgystė. O aš kaip tik tuo metu domėjausi, ką valgyti. Vieni sako, kad mėsa gerai, kiti – blogai, vieni – gerti pieną, kiti – nesveika. O čia labai paprasta: viskas, kas termiškai neapdorota, – sveika, o virta ar kepta – ne. Žmonėms arba nepatinka ekstremalai, arba jie jais žavisi, aš iš pastarųjų, tad ir pasirinkau.
Taigi pažintis su žaliavalgyste prasidėjo nuo ezoterikos? Kuo ji taip sužavėjo?
Alius (nusijuokęs): Galima sakyti ir taip. Norėjau turėti daugiau energijos. Viena iš priežasčių, kodėl renkuosi termiškai neapdorotą maistą – maistinė leukocitozė. Buvo atlikti tyrimai, kad suvalgius virto maisto kraujuje padidėja eritrocitų kiekis. Taip organizmas reaguoja ir į ligas. O suvalgius žalio maisto nepatiriamas joks neigiamas poveikis. Iš tiesų taip maitinantis sustiprėja imunitetas, organizmas turi energijos kovoti su ligomis. Pagrindinė žaliavalgystės idėja – valgyti neapdorotą maistą, kad jame nežūtų maisto fermentai, vadinami enzimais, nes jiems sunaikinti pakanka aukštesnės nei 42 laipsnių temperatūros. Valgant žalius produktus enzimai išlieka ir patys save virškina, mes tik įsiurbiame maistines medžiagas. Yra nustatyta, kad žmogus daugiausia energijos išeikvoja virškinimo metu – daugiau nei dirbdamas ar net sportuodamas. Tad jei valgome vien neapdorotą maistą, turime daugiau energijos ir ją galime skirti kitai veiklai.
Pateikite vienos dienos meniu pavyzdį, ką judu valgote. Ir kokie produktai įeina į jūsų mitybos racioną.
Alius (rodydamas į su plakikliu besidarbuojančią Kariną): Šio vakaro mūsų vakarienė - moliūgo ir svarainių kokteilis, suplaktas su visais kauliukais ir odelėmis, dar įdėta medaus. Užkandame išmirkytų lazdyno riešutų. Vakar buvo bananų išpardavimas – 2 Lt už kilogramą, tad Karina namo parnešė du maišus. Bananų buvo gal 5 kilogramai. Išeidamas visai dienai į kuprinę įsimečiau 12 ar 13 bananų, grįžę valgėme persimonų. Valgome daržoves, vaisius, riešutus, sėklas, daigintus grūdus. Ir nepainiokite jų su kruopomis, kurios jau yra apdorotos!
Ar maitintis žaliai yra brangu? Kiek tam skiriate savo lėšų?
Karina (juokiasi): Maisto visai beveik neperkame, atsivežame iš tėvų, senelių sodų.
Alius: Parduotuvėje perkame, atsižvelgdami į išpardavimus. Jų metu bananai būna daug pigesni už bulves, nors jas žalias irgi valgome. O argi brangu valgyti grūdus (juokiasi)?
Minėjote, kad žaliavalgystė stiprina imunitetą. Ar pradėję taip maitintis patys nesergate jokiomis ligomis?
Karina: Iki tol per metus 2-3 kartus turėdavau balso stygų uždegimą – dėl susikaupusių gleivių. Pradėjusi kitaip maitintis po kokių poros mėnesių susirgau taip, kaip niekada gyvenime – labai aukšta temperatūra laikėsi tris dienas, bet išgulėjau lovoje, gėriau tik žolelių arbatas su citrina ir pasveikau. Buvo organizmo detoksikacija, bet leidau jam išsivalyti, neužsiteršdama jokiais vaistais. Po to niekada nebesirgau, o esu žaliavalgė metai ir 2 mėnesiai.
Alius: Todėl būtina perspėti visus, kurie susidomi žaliavalgyste, kad organizmas reaguoja į pokyčius. Aš pats visą savaitę turėjau „pagirias“ – buvau suirzęs, blogos nuotaikos, jaučiau silpnumą. Pradėjus valgyti vien žalią maistą išlenda visos ligos, bet jos ir baigiasi. Žmonės, kurie taip maitinasi 10 metų, tampa atsparūs temperatūros pokyčiams, žiemą vasarą lauke vaikšto su šlepetėmis, šortais. Gali atrodyti, kad jie įgyja paranormalių savybių, bet iš tiesų tai žmogui natūralu, kai organizmas nenuodijamas. Juk virto maisto poveikis toks pat kaip alkoholio – prie jo priprantama, ir valgoma ne alkiui numalšinti, o euforijos būsenai patirti, kurią jis suteikia.
Pradžia buvo sunki? Nuo ko pradėjote?
Karina: Aš iki tol domėjausi sveika mityba, nevalgiau bet ko, mėsos – labai mažai. Bet kai Alius vieną dieną pasakė „Tai žaliavalgiausim!“, man iškilo klausimas, kaip. Juk aš taip mėgstu gaminti, ir niekada nesu ruošusi to paties patiekalo antrą kartą! Tačiau kai teko ruoštis įkurtuvėms, visą dieną prabuvau virtuvėje. Žinoma, kokteilį suplakti užtrunki 2 minutes, bet iki tol reikia supjaustyti vaisius, daržoves gabaliukais, o dar jei nori ko nors įdomesnio, irgi reikia nemažai pasidarbuoti. Beje, ši viryklė, kuri jau buvo įmontuota virtuvėje, čia mums atsikeliant, taip niekada ir nebuvo įjungta. Ją panaudojame tik draugams arbatai užvirti – patys ir jos negeriame.
Kai pradėjau valgyti tik žalią maistą, nebuvo labai paprasta, po kurio laiko ir pyragėlius pradėjau sapnuoti (nusijuokė), bet dabar nepasigendu jų.
Alius: Prieš kelias dienas nusipirkome ledų ir supratome – tai vienas didžiausių organizmo nuodų. Po jų apėmė mieguistumas. O Vilniuje veikia žaliavalgių restoranas, nors jis labiau tinka pradedantiesiems. Ten netgi galima užsisakyti picos.
Karina:Žinoma, ji nėra itin sveikas pasirinkimas, bet lyginant su tradicine – be abejo, kad sveikesnė. Maišant tam tikrus produktus galima ir „majonezą“ pagaminti. Esu ruošusi silkę „pataluose“, tik su žaliais burokėliais, nes anksčiau labai ją mėgau.
Ligita Sinušienė
ligita@vlmedicina.lt
