Amerikoje atliktas tyrimas parodė, kad šiuolaikinės technologijos gali būti geras diagnostinis įrankis medikų rankose.
“Google” sustiprino sugebėjimus
Mokslininkai palygino vidaus ligų rezidentų, nefrologijos (inkstų ligų) rezidentų ir specialistų sugebėjimus nustatyti įvairias inkstų ligų diagnozes. Tačiau sąlygos tiriamiesiems buvo sudarytos nevienodos - vidaus ligų rezidentai galėjo naudotis “Google” paieška, nefrologijos rezidentai bei specialistai nefrologai – ne.
Nustatydami inkstų ligas su “Google” pagalba, vidaus ligų rezidentai savo sugebėjimais prilygo nefrologijos rezidentams, tačiau gerokai atsiliko nuo specialistų sugebėjimo nustatyti diagnozę. Atlikus detalią analizę, paaiškėjo, kad nefrologai specialistai pranoko vidaus ligų rezidentus tiek nustatant įprastines inkstų ligas, tiek labai retas.
Nefrologijos rezidentai geriau nei vidaus ligų rezidentai diagnozavo įprastines inkstų ligas, tačiau vidaus ligų rezidentai “Google” dėka sugebėdavo geriau nustatyti retas inkstų patologijas.
Studijoje dalyvavo po penkis nefrologus specialistus ir nefrologijos rezidentus bei šešis pirmų-antrų metų vidaus ligų rezidentus. Buvo sudaryti du sąrašai: šimto inkstų ligų bei kiekvienos iš šių ligų raktinių žodžių bei apibūdinimų, reikalingų priskirti atitinkamoms ligoms. Vidaus ligų rezidentams prie kiekvienos ligos pateiktas pirmų dešimties „Google“ paieškos rezultatų sąrašas. Nefrologijos specialistai bei nefrologijos rezidentai tokios galimybės neturėjo.
Tokio tyrimo sumanymą autoriai motyvavo tuo, kad šiais informacinių technologijų laikais ne tik pacientai, bet ir medikai savo darbe vis dažniau naudojasi internetu kaip pagalbine priemone įvertinant paciento būklę bei diagnozę.
Rezultatai parodė, kad „Google“ yra gera pagalbinė priemonė nustatant ligas, tačiau ji negali pakeisti diagnozės nustatymo, remiantis specialistų patirtimi.
Pasitikslina dozavimą, bet ne diagnozę
Gydytojas urologas Mindaugas Raščius „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė taip pat retkarčiais pasitikslinantis rečiau skiriamo vaisto dozavimą, pakuotės dydį, kainą, tačiau diagnozuodamas ligą internetinės paieškos programomis nesinaudojantis.
M. Raščiaus manymu, gydymo įstaigose, kuriose įdiegtos informacinės technologijos (IT), labai palengvėja gydytojų darbas. „Serveryje saugomi duomenys apie pacientą, jo ligos istoriją, gretutines ligas, visus atliktus tyrimus, taikytą gydymą. Tokiu atveju pacientui pakartotinai patekus į tą pačią gydymo įstaigą nereikia visko pradėti nuo nulio. Tai sutaupo nemažai laiko, o kartais ir pinigų“, - kalbėjo urologas.
Tačiau ar nekyla galimų pavojų, jei per daug pasikliaujama IT? „Manau, pagrindinis pavojus - paviršutiniškas paciento būklės įvertinimas, kuomet pasikliaujama ankstesnių tyrimų aprašymais, neįvertinant esamos padėties. Tokiu atveju gali likti
nepastebėta patologija“, - įsitikinęs pašnekovas.
Ar IT keičia paciento ir gydytojo santykius? „Jų dėka dabar vis daugiau pasitaiko pacientų, turinčių nemažai informacijos apie savo ligą. Dažnai tai palengvina bendravimą, mat pacientas iš tiesų pradeda suvokti savo ligos esmę, kokio gydymo būdo nori, jei yra kelios alternatyvos. Tačiau būna ir taip, kad pacientų turima informacija yra netiksli ar nepakankama. Tuomet gali kilti sunkumų išaiškinant esmę“, - sakė M. Raščius.
Labai padeda gydytojams
Gydytojas dermatovenerologas Vytautas Toliušis bet kuria paieškos sistema – ne vien „Google“ – sakė besinaudojantis dažnai: „Kartais ir pacientams parodome, kas rašoma apie jų ligą. Jie dažnai klausia priežasčių ir nelabai tiki, kad jų nėra, bet jei pamato ir kitų specialistų teiginius, kad, tarkim, jo atveju ligos priežastis nežinoma, labiau tuo patiki. Nes tai jau tampa nebe vieno gydytojo nuomone“.
Dermatovenerologas sakė paieškos sistemomis kartais besinaudojantis ir diagnozei atskirti ar susipažinti su žinomos ligos naujais gydymo metodais. Ar ta pati informacija vienodai pasiekiama ir vertinga tiek medikui, tiek pacientui? „Mes žinome, ko ieškoti ir kur. Ligos turi specifinius lotyniškus ar angliškus pavadinimus, kurių pacientai nežino. Jiems prieinama lietuviška tik plačiausiai paplitusių ligų informacija. Be to, mes ligų aprašus žiūrime specialiuose medicininiuose portaluose, atsirenkame pagal specialybę, o ne populiariuosiuose portaluose, skirtuose žmonėms tiesiog susirašinėti tarpusavyje, - kalbėjo gydytojas. – Be to, jei žmogus ir rastų tą pačią informaciją, ji juk skirta medikams. Ir būna parašyta, pavyzdžiui, kad reikia skirti konkretų hormoninį preparatą. Tačiau pacientas nežino, nei kada jį pradėti vartoti, nei kada užbaigti, nei kokiomis dozėmis“.
Paklaustas apie galimas klaidas, remiantis „Google“ ar panašiomis paieškos sistemomis, portalo pašnekovas aiškino: „Niekada negali pasakyti, kad gali ar negali būti klaidų, bet juk pavieniais atvejais, aprašančiais, kaip koks nors medikamentas ar gydymo būdas buvo labai veiksmingas, mes nepasikliaujame. Juk dar turime labai protingų knygų“.
Vis dėlto V. Toliušis pripažįsta – IT labai padeda gydytojui ir suteikia itin daug informacijos: „Prieš 50 metų buvo 2 medicinos vadovėliai, 2 atlasiukai, o visa kita turėjo būti gydytojų galvose sudėta. Be to, galėjai dirbti gydytoju visą gyvenimą ir sutikti tau nepažįstamus ligos simptomus. Vien dermatologijos ligų yra per 2 tūkstančius, ir kiekvienas dar turi įvairių atmainų, o kasdienybėje susiduriame su 200-300 ligų. Tačiau dabar internete pilna įvairiausių klinikinių atvejų“.
vlmedicina.lt
Šaltinis:
Schrier PB, et al "Paging Doctor Google! Google searching as a tool for diagnosing renal disease" ASN 2011; Abstract TH-PO855.