Virusologas, identifikavęs Ebolą, ragina aktyviau dalytis informacija
Ispanijoje į ligonines paguldyti dar penki žmonės, ieškoma dar keliolikos, kurie gali būti užsikrėtę Ebolos virusu. Ispanijoje šiuo mirtinai pavojingu virusu užsikrėtusi slaugytoja sukėlė baimę, kad Ebola plinta Europoje. Ekspertai perspėja – ir senajame žemyne didelė rizika užsikrėsti virusu, kuris Afrikoje jau pražudė beveik pusketvirto tūkstančio žmonių.
Policija apieškojo slaugytojos, kuri užsikrėtė Ebolos virusu, namus ir jų apylinkes. Ligoninėje – Teresos Romero vyras ir dar keturi žmonės, bet stebima daugiau negu pusšimtis žmonių, daugiausia ligoninės, kurioje dirbo slaugytoja, darbuotojų.
Prie Sveikatos ministerijos demonstrantai reikalauja mažiau politikuoti, o rūpintis, kad ligoninėse būtų daugiau gydytojų. Europos Komisija taip pat laukia atsakymo, kaip slaugytoja galėjo užsikrėsti specializuotoje ligoninėje – ji gydė du iš Afrikos grįžusius misionierius, kurių nepavyko išgelbėti.
Gyvūnų teisių gynėjai susirūpinę T. Romero šuns likimu, jį ketinama sunaikinti, nes taip pat gali būti užkrato nešiotojas. Jį bando gelbėti ir ligoninėje gulintis slaugytojos vyras.
„Esu ligoninėje ir prašau visuomenės padėti išgelbėti mūsų šunį. Nėra priežasčių jį nužudyti, neatlikus visų procedūrų. Tai gali būti tik kraštutinė priemonė“, – tvirtina Ebolos virusu užsikrėtusios slaugytojos vyras Javieras Limonas.
Europos Sąjunga pradeda siųsti 100 tonų pagalbos siuntas į labiausiai nukentėjusias Siera Leonę, Liberiją ir Gvinėją – asmeninės apsaugos priemonių ir vaistų.
Didžioji Britanija siunčia į Siera Leonę apie šimtą karo medikų, kurie pirmiausia turės pastatyti 12 vietų ligoninę užsikrėtusiems medikams gydyti. Jie išvyks tik tuomet, kai išmoks dirbti šalyje, kurioje siaučia mirtinai pavojingas virusas – kaip apsivilkti apsauginius apsiaustus, kaip laikytis saugumo taisyklių gydant pacientus.
Vokietijos gynybos ministrė kreipėsi į šalies kariškius, kad padėtų kovoti su Ebolos virusu ir sulaukė pusantro tūkstančio savanorių – civilių ir karių. Jie taip pat pirmiausia mokomi, kaip dirbti su apsauginiais drabužiais, pirštinėmis.
„Apsirengus šiais drabužiais labai sunku palaikyti ryšį, žmonės negirdi vieni kitų, nors ryšys tokiomis sąlygomis labai svarbus. Mes mūvime tris pirštinių poras, nors jau su viena pora sunku dirbti, kai rankomis tiriame pacientą. Vilkėdamas apsauginius drabužius žmogus netenka daug skysčių, sunku kvėpuoti, to taip pat reikia išmokti“, – pasakoja Bundesvero ligoninės Atogrąžinių ligų sk. instruktorius Michaelis Peilstoeckeris.
Vienas garsiausių virusologų prof. Peteris Piotas, prieš 40 metų nustatęs Ebolos virusą, sako nenustebęs, kad ispanė slaugytoja užsikrėtė. Užsikrėtusių medikų, jo nuomone, bus ir daugiau. P. Paiotas ragina, kad profesionalai, kurie stengiasi sulaikyti epidemijos plitimą, kuo aktyviau dalytųsi informacija.
„Tai atrodytų savaime suprantamas dalykas, bet informacija ne visuomet dalijamasi. Reikia, kad kiekvienas dirbantis šioje srityje galėtų gauti informacijos apie ligos aspektus, apie klinikinius bandymus, apie vakcinų bandymus. Tai viena, o antra – kad neliktų jokių biurokratinių kliūčių vakcinai kurti ar naujiems gydymo būdams, žinoma, laikantis etikos normų“, – sako P. Piotas.
Kol kas vakcinos nuo Ebolos viruso nėra, taip pat ir visuotinai pripažinto gydymo, bet vienas preparatas, vadinamas „ZMapp“, teikia daug žadančių pirmųjų rezultatų.
Jolanta Paškevičiūtė,
Susiję straipsniai
