Viceministrė: "Auditas Klaipėdos jūrininkų ligoninėje turi būti atliktas iki vasario 27 d."(18)

 „Vakarų Lietuvos medicina“ pateikia skaitytojams žadėtus sveikatos apsaugos viceministrės, Klaipėdos jūrininkų ligoninės stebėtojų tarybos narės Janinos Kumpienės atsakymus apie minimos įstaigos finansines operacijas. Pats įstaigos vadovas atsisako bendrauti su portalo žurnalistais, tad informacijos iš pirmų lūpų negalime pateikti.

Reklama

 Auditas – penkiose gydymo įstaigose

 „Vakarų Lietuvos medicinos“ paprašyta įvertinti praėjusių metų lapkričio 17 d. Klaipėdos jūrininkų ligoninės (KJL) vyriausiojo gydytojo Jono Sąlygos atsakymus, kuriais jis nuslėpė dar šešiuose bankuose laikomus 17 mln. lt,  į jos pačios pateiktus klausimus, sveikatos apsaugos viceministrė J. Kumpienė, atsakymus panorusi pateikti raštu, pabrėžė, kad įstaigos vadovas pateikė informaciją apie tai, kad „lėšos laikomos ir kituose bankuose“. Pasak viceministrės, 2012 m. sausio 18 d. SAM ministras Raimondas Šukys pavedė Vidaus audito skyriui atlikti KJL ir kitų keturių ministerijai pavaldžių įstaigų auditus iki 2012 m. vasario 27 d.

Remiantis „Vakarų Lietuvos medicinos“ turimų dokumentų kopijų turiniu,  2011 m. lapkričio viduryje KJL aštuoniuose bankuose iš viso laikė 23 mln. litų, o Seimo Sveikatos reikalų komitetas skelbia, kad vos po pusantro mėnesio, šių metų pradžioje, ligoninė beturėjo sukaupusi 7,5 mln. litų. Ar viceministrei žinoma, kaip buvo panaudoti minimi įstaigos 15 mln. litų?

 Atsakydama J. Kumpienė teigė, jog 2012 m. sausio 17 d. raštu Nr. 12-102 KJL informavo ministeriją „apie pastaruoju laikotarpiu vykdytus įrangos įsigijimus ir patalpų remontą“. Tačiau, ar tam įvykdyti buvo paskelbti viešieji pirkimai, viceministrė neatsakė. „Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, sveikatos priežiūros įstaigos, įsigydamos įrangą ar vykdydamos remontus iš įstaigos lėšų, neprivalo šių procedūrų derinti su steigėju (dalininku), tačiau privalo juos vykdyti vadovaudamosi Viešųjų pirkimų įstatymu. Viešųjų pirkimų atitikimą įstatymo nuostatoms kontroliuoja Viešųjų pirkimų tarnyba. Tačiau, siekdamas suderinti įrangos poreikį su turimos įrangos pajėgumais šalies mastu ir pagerinti jos panaudojimo efektyvumą, sveikatos apsaugos ministras 2011 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. V-942 sudarė darbo grupę ir ją įpareigojo iki 2012 m. kovo 31 d. parengti brangios medicinos įrangos įsigijimo iš įvairių finansavimo šaltinių koordinavimo šalies mastu tvarkos aprašą“, - taip skambėjo jos atsakymas.

 Portalas J. Kumpienės tiesiai paklausė, ar, būdama KJL stebėtojų tarybos narė ir ligoninės steigėjos – SAM – atstovė, jaučianti ir savo atsakomybę dėl bankuose indėlių ar indėlių sertifikatų forma laikytų KJL 23 mln. litų? „Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme numatyta, kad „viešosios įstaigos įstatuose turi būti nurodyta stebėtojų tarybos kompetencija ir šios tarybos sušaukimo tvarka“. Indėlių klausimas stebėtojų taryboje svarstomas nebuvo, informacijos apie tai taryba neturėjo“, - atsakė ministro pavaduotoja.

 Dirbo nenuostolingai

 Viceministrė tvirtino nieko nežinojusi ne tik apie ligoninės milijoninius indėlius, bet ir apie sausio mėnesį vykusį KJL stebėtojų tarybos susirinkimą. „Jeigu toks posėdis vyko, aš į jį kviesta nebuvau“, - teigė J. Kumpienė.

 Paprašyta įvertinti išaiškėjusią situaciją, kad KJL bankuose laikė sukaupusi milijonines sumas, viceministrė rašė: „Turimais duomenimis, Klaipėdos jūrininkų ligoninė nuo 2007 m. kiekvienus kalendorinius metus baigdavo be finansinių nuostolių. Prasidėjus ekonominei krizei ir mažinant apmokėjimą už suteiktas paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, atskirais periodais - net iki 19 proc.,

 įstaigos, taupydamos lėšas, siekė išvengti atlyginimų darbuotojams mažinimo arba sukaupti lėšas planuojamoms investicijoms. Sveikatos apsaugos ministerijos Vidaus audito skyriaus atlikti tyrimai leis patvirtinti arba paneigti šiuos argumentus“.

 Dr. J. Sąlyga neatsakinėja

 KJL vadovas dr. J. Sąlyga jau antrą kartą atsisakė atsakyti į pateiktus klausimus  „Vakarų Lietuvos medicinai“, motyvuodamas tuo, jog neva informacija portale apie KJL ir jos vadovą pateikiama tendencingai bei iškraipant faktus.

Vienas iš daugelio portalo J. Sąlygai pateiktų klausimų – „Kam buvo panaudoti KJL 15 mln. litų, ar naujiems pirkiniams buvo skelbiami viešieji konkursai?“

 Viešuosius konkursus skelbti privalėjo

 Kadangi, kaip jau teko tuo įsitikinti, net ne visi Seimo Sveikatos reikalų komisijos nariai žino, ar ligoninei privalu skelbti viešuosius konkursus, prieš padedant indėlį ar įsigyjant indėlio sertifikatą, šį klausimą pateikėme Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus patarėjai Aušrai Pocienei. „Bet kuri perkančioji organizacija, kurios daugiau nei pusę biudžeto sudaro valstybės ar savivaldybės lėšos, bet ką pirkdama privalo skelbti viešąjį konkursą, - sakė A. Pocienė. – Klaipėdos jūrininkų ligoninė, be abejonės, priklauso perkančiųjų organizacijų kategorijai, todėl ir prieš padėdama indėlius ar pirkdama „Snoro“ indėlių sertifikatus privalėjo skelbti viešuosius konkursus“.

Pašnekovės teigimu, gali būti renkamasi tik viešojo konkurso forma: „Pavyzdžiui, jei pirkimo suma neviršija 10 tūkst. litų, gali pakakti ir apklausos“.

Buvęs Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Kęstas Komskis „Vakarų Lietuvos medicinai“ dar metų pradžioje buvo sakęs, jog šioje finansinėje ligoninės istorijoje aiškus tik vienas faktas – „Snoro“ indėlių sertifikatus KJL pirko be viešųjų konkursų. Tai portalui dar gruodį patvirtino ir įstaigos vadovas J. Sąlyga, paaiškinęs, jog buvo pasirinktas bankas, siūlęs didžiausias palūkanas. Tačiau A. Pocienės tvirtinimu, palūkanų dydis – „tai ne motyvas“. „Gal ligoninė ir turėjo motyvą neskelbti konkurso, bet teisėtai tai galėjo būti nebent Viešųjų pirkimų įstatyme numatytos tam tikros išlygos, kuriomis galbūt jie ir pasinaudojo, pritaikę jas savo atvejui. Tačiau indėliams ir indėlių sertifikatams šis įstatymas nenumato jokių išlygų“, - sakė portalo pašnekovė.

Šiuo atveju, tvirtino A. Pocienė, jei įstaiga iš tiesų aplenkė viešuosius pirkimus, Viešųjų pirkimų tarnyba neužsiima tyrimu. „Tyrimą turi atlikti jau kitos institucijos. O už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimą atsakingas įstaigos vadovas, kuriam gali būti skiriama administracinė bauda nuo 500 iki 2,5 tūkst. litų. Tačiau jei atvejį tiria prokuratūra, gali būti skirta ir baudžiamoji atsakomybė – jei bus nustatyta nusikaltimo sudėtis“.

 Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt