Vakar Klaipėdos apylinkės teismo posėdyje pirmoji iš apklaustų kaltinamųjų buvusi verslininkė Ilona Surgelienė-Klajumė prisipažino prieš dvejus metus Klaipėdos jūrininkų ligoninės juristei Ramintai Petkutei atsidėkojusi ne vienu kyšiu už jos vadovautai bendrovei „Satrus“ suteiktą galimybę tvarkyti ligoninės aplinką. Brangiausia padėka, anot jos, atsiėjusi net 27 tūkstančius litų.
Vaizdo įraše kyšio nematyti
Prasidėjus posėdžiui pirmiausia buvo peržiūrėti 2010 metų gegužės 20 d. 12.28 val. – 12.33 val. vaizdo įrašai, kuriuose matyti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Klaipėdos skyriaus laiptinėje vaikštinėjančios ir mobiliuosius telefonus maigančios tai R. Petkutė, tai I. Surgelienė-Klajumė. Abi turėjo po didelius tamsius krepšius, abi išėjusios iš pastato pasuko Liepų gatvės link. Pirmoji – R. Petkutė, po kelių minučių – I. Surgelienė-Klajumė. Kameros neužfiksavo pinigų davimo ir ėmimo momento, nors I. Surgelienė-Klajumė teismui tvirtino vienoje iš laiptinės aikštelių įdavusi R. Petkutei į „kokių 20 cm dydžio maišelį“ sudėtus 5 tūkstančius litų, gal šimto, o gal dviejų šimtų litų kupiūromis. Vaizdo įraše tik matyti, kad R. Petkutė vienoje rankoje laiko kažką šviesaus. Teismui moteris tvirtino, kad tai buvusi VMI skrajutė, kurią pasiėmusi paskaitinėti dar laukdama I. Surgelienės-Klajumės.
Pirmą kartą 5 tūkst. litų, pasak I. Surgelienės-Klajumės, dar 2008 metais buvę įduoti R. Petkutei, kad ši vieno kliento prašymu paspartintų detaliojo plano svarstymą. Šiuos pinigus pastarasis, anot liudytojos, ir įdavęs I. Surgelienei-Klajumei, o ji tebuvusi tik tarpininkė. I. Surgelienė-Klajumė teismui pasakojo, kad nepavykus paspartinti detaliojo plano svarstymą, klientas iš jos ėmęs reikalauti į balą išmestų pinigų. Moteris siūliusi jam susitikti akistatai su R. Petkute ir kita savivaldybės darbuotoja, kurioms perdavusi jo pinigus, bet pastarosios su tuo nesutikusios.
R. Petkutės gynėjas advokatas Egidijus Giedraitis pasidomėjo, ar I. Surgelienė-Klajumė nesusipykusi su R. Petkute dėl šio nesėkmingo sandorio, bet kaltinamoji atsakė neigiamai ir paaiškino: „Tai darbiniai reikalai“. Tiesa, vėliau pridūrė: „Tai ne pirmas kartas, buvome ir susipykusios“. Advokatas garsiai nusistebėjo, kaip kartą jau nusvilusi moteris po kurio laiko, kaip pati tvirtina, ryžosi vėl sudarinėti neteisėtus finansinius sandorius. Į tai moteris atsakė, kad tuo metu darbo pasiūlymų gausu nebuvę, o R. Petkutė pasiūliusi sutvarkyti KJL aplinką.
Advokatams pasidomėjus, ar I. Surgelienė-Klajumė pripažįstanti, kad matytoje vaizdo medžiagoje nėra užfiksuotas pinigų perdavimo ir paėmimo faktas, buvusi verslininkė atsakė: „Turbūt nesimatė“.
Perklausytas pusketvirtos minutės trukmės garso įrašas teismo proceso dalyviams klausimų nesukėlė. Nors įrašas buvo labai neaiškus, pašalinių garsų fone buvo girdėti neaiškios frazės, moters juokas. „Vakarų Lietuvos medicina“ pasiteiravo advokatų, kodėl jiems neiškilo jokių klausimų dėl garso įrašo. „Ar jūs girdėjote įrašą? - klausimu į klausimą atsakė advokatas E. Giedraitis. – Nieko nebuvo girdėti, ir žinome, kad į jokius klausimus nebus įmanoma atsakyti“.
Iš I. Surgelienės-Klajumės parodymų
Verslininkė su R. Petkute susipažinusi prieš šešerius metus, kai jai buvo pasiūlyta įsigyti maisto papildų. Tuo metu R. Petkutė dirbusi Klaipėdos miesto savivaldybėje, I. Surgelienė tuo metu vadovavusi UAB „Satrus“. 2008 m. įmonės vadovė susipažinusi su iš užsienio grįžusiu statybininku ir pasukusi prie statybų verslo. Tų pačių metų gruodį prasidėjusi jau anksčiau aprašyta nesėkmingo detaliojo plano skubinimo ir 5 tūkstančių litų kyšio istorija. Pasak liudytojos, į R. Petkutės rankas atitekę 4 tūkstančiai litų, kuriuos ji galbūt ir turėjusi paskirstyti kitiems savivaldybės darbuotojams.
Pinigai su R. Petkute verslininkę vėl suvedę po metų, kai ši, jau būdama KJL teisininke, „Satrus“ vadovei esą pranešusi apie KJL planuojamas kloti šaligatvio trinkeles. Esą ligoninės juristė pasakojusi, kad ateityje laukiantys ir kiti aplinkos tvarkymo darbai. R. Petkutė esą pasakiusi, kad nebus skelbiamas konkursas, bet toliau bendraujant I. Surgelienę perspėjusi, kad už galimybę ligoninėje atlikti darbus teksią atsilyginti. Sutarusios ir sumą – 27 tūkstančiai litų. Kadangi UAB „Satrus“ neturėjo apyvartinių lėšų, bendrovės vadovė iš karto pasidomėjusi, ar ligoninė galėsianti iš anksto pervesti avansą. Teisininkė patikinusi, kad tikrai taip. Kai „Satrus“ pateikusi darbų sąmatą (280 tūkstančių litų), R. Petkutė paaiškinusi, kad vis dėlto reikalingos dar kelių įmonių sąmatos, kad „Satrus“ pasiūlymas būtų pigiausias. Esą pasiūliusi kreiptis į kokius nors pažįstamus. I. Surgelienei kelis kontaktus davęs jos sugyventinis. Moteris pati pakoregavusi sąmatas ir jas parengusi kaip kitų įmonių, dar parodžiusi R. Petkutei, kad ši esą patikrintų, ar tinkamai viskas padaryta. Pagaliau išsiuntusi šias sąmatas Jūrininkų ligoninei iš skirtingų elektroninių paštų.
„R. Petkutė sakė, kad iki sutarties pasirašymo reikia sumokėti 6 tūkstančius litų iš tų 27 tūkstančių litų, - tęsė parodymus I. Surgelienė-Klajumė. – Man niekaip nepavyko surinkti 6 tūkstančių, turėjau tik 5 tūkstančius, bet tada R. Petkutė sakė, kad ir tiek pakaks“.
Rugpjūčio 25 d. moterys susitarusios susitikti teisininkės kabinete Jūrininkų ligoninėje, bet čia atvykusi verslininkė duris radusi užrakintas. Pasirodo, juristė posėdžiavusi. „Jai paskambinau, o gal parašiau SMS, ir ji man pasakė pakišti voką su pinigais po kabineto durimis“, - pasakojo buvusi verslininkė. Esą taip ir padariusi.
Rugpjūčio 31 d. KJL ir UAB „Satrus“ pasirašė rangos sutartį. Pasak kaltinamosios, tą pačią dieną įstaiga jos vadovaujamai įmonei pervedusi 80 tūkstančių litų avansą, iš kurių 22 tūkstančius tą pačią dieną savo automobilyje esą įdavusi R. Petkutei.
I. Surgelienė-Klajumė negalėjo atsakyti, kur tie pinigai nukeliavę. „Man vis kalbėdavo, kad reikia skubiai atiduoti, kad kažkas pyksta. Kai tik gaudavau avansus, tai ir atiduodavau (sutartą sumą – autorės pastaba)“, - sakė kaltinamoji.
Analogiškas scenarijus, pasak buvusios verslininkės, klostęsis ir toliau. Keitęsi tik darbų pavadinimai, sumos ir pinigų perdavimo vietos. Už tokiu pačiu būdu „suorganizuotus“ šviestuvų ir fontano įrengimo darbus Jūrininkų ligoninėje R. Petkutei I. Surgelienė esą per kelis kartus perdavusi 14 tūkstančių litų (4 tūkstančius litų verslininkės automobilyje rugsėjo viduryje, 10 tūkstančių – pačios juristės kabinete).
Paprastai darbų užsakovai stengiasi „numušti“ kainą, bet fontano įrengimo atveju buvę priešingai – „Satrus“ pasiūlyta 40 tūkstančių litų sąmata esą KJL juristės patarimu buvo padidinta dvigubai. „R. Petkutė pasakė, kad fontanui ligoninė turi 80-90 tūkstančių litų. Mes iš pradžių buvome pasiūlę minimaliausią fontano variantą, be purkštuvų, bet R. Petkutė sakė, kad reikia purkštuvų, kad fontanas gali būti brangesnis ir sudėtingesnis, tad dar buvo pasirinktos ir brangesnės medžiagos“, - pasakojo buvusi verslininkė.
2010 m. dalyvaujant konkurse vejos apželdinimo darbams atlikti, pasak I. Surgelienės-Klajumės, KJL teisininkė gegužės 19 d. jai pranešusi, kad kita įmonė, UAB „Frezija“, parengusi keliais šimtais litų mažesnę sąmatą, ir pasakiusi, kad ji turinti kuo skubiau atgaline data pataisyti savo sąmatą. Taip ir padariusi.
Valstybei žalos nėra?
I. Surgelienė-Klajumė teismui tvirtino, kad didžioji dalis KJL juristei perduotų pinigų esą buvę nuimti nuo įmonės „Satrus“ sąskaitos. Advokatas E. Giedraitis vis bandė iškvosti, kaip tūkstantinės sumos buvo pateisintos buhalterinėje apskaitoje, bet buvusi įmonės vadovė to paaiškinti nesugebėjo. Kai kuriais atvejais moteris tiesiog sakė to nežinanti, kitais – kad kitą dieną tą pačią sumą įnešdavusi atgal. Dabar bankrutuojančios įmonės buvusi direktorė aiškino, kad daug skolindavusis pinigų.
Po kaltinamosios parodymų teisėjai pasiteiravus, kaip jaučiasi po tokios savo veiklos, I. Surgelienė-Klajumė pirmiausia prasitarė suvokusi, kad iki šiol nebuvo perpratusi buhalterinės apskaitos. Bet vis dėlto išreiškė apgailestavimą: „Gailiuosi, bet nemanau, kad valstybei padaryta žala“.
Išsami R. Petkutės apklausa vyks šį penktadienį.
Ligita Sinušienė
Susiję straipsniai
Teisme narpliojamos Jūrininkų ligoninės viešųjų pirkimų peripetijos
Bylos dėl dokumentų klastotės svarstymą nukėlė į gegužę
Ligoninės dokumentų klastotės byloje – paslaptingi lietuviškosios vadybos ypatumai
Teismas atmetė Jūrininkų ligoninės teisininkės prašymą dar sykį apklausti jos darbdavį
Viešųjų pirkimų Jūrininkų ligoninėje užkulisiai ir savivaldybės korupcija – iš liudytojų parodymų