Vėjaraupiai gali būti ir sunki liga

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai Vilniaus mieste registruoja gerokai padidėjusį sergamumą vėjaraupiais. Šios ligos pakilimas stebimas nuo 2011 m. lapkričio mėn. ir tęsiasi toliau. Vėjaraupiai – ūminė virusinė liga, sukeliama Varicella zoster viruso ir pasireiškianti karščiavimu, bendra intoksikacija, vezikuliniu (pūsleliniu) odos ir gleivinių bėrimu. Dažniausiai vėjaraupiais serga vaikai nuo penkerių iki dešimties metų. Tai itin užkrečiama liga, kuria praktiškai anksčiau ar vėliau perserga beveik visi žmonės. Varicella zoster virusas organizme gali išlikti ilgai, o imunitetui nusilpus, aktyvuotis ir sukelti juostinę pūslelinę.

Šių metų sausio ir vasario mėnesiais stebimas sergamumas vėjaraupiais – net keturis kartus didesnis nei 2011 m. tokiu pat laikotarpiu. Šiuo metu per mėnesį fiksuojama virš 500 ligos atvejų, tuo tarpu įprastai per metus suserga apie 2000 žmonių. Tarp sergančiųjų vyrauja vaikai, tačiau vėjaraupiais pastaruoju metu serga ir suagusieji - apie 30 atvejų kas mėnesį. Svarbu paminėti, kad komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiems asmenims yra daug kartų didesnė nei vaikams. Suaugę žmonės vėjaraupiais serga gana sunkiai. Ši liga ypač pavojinga nėščioms moterims. Nėštumo metu susirgus vėjaraupiais, būsimam kūdikiui padidėja rizika turėti įgimtą vėjaraupių sindromą.

Didžiausias sergamumas šia liga būna šaltuoju metų laiku – žiemą ir ankstyvą pavasarį. Dažniausiai vėjaraupiais užsikrečiama nuo sergančiojo, kai jis kosti ar čiaudo, tačiau įmanoma užsikrėsti ir tiesiogiai per odą, liečiant bėrimus.

Inkubacinis (slaptasis) ligos periodas, iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo, trunka 11-21 dieną. Užsikrėtęs asmuo maždaug vieną ar dvi paras iki bėrimo atsiradimo jau tampa pavojingas aplinkiniams. Jam pakyla temperatūra, odoje, dažniausiai pilvo, šlaunų, pečių, krūtinės srityje, ant veido, plaukuotoje galvos dalyje, atsiranda rausvos dėmelės. Kuo ligonis labiau išbertas, tuo prastesnė savijauta – skauda galvą, pilvą, dingsta apetitas, atsiranda dirglumas. Dėmelės vėliau virsta vandeningomis pūslytėmis. Keletą dienų atsiranda vis naujų pūslyčių, senos subliūkšta, virsta niežulį keliančiais šašeliais. Kad jie nesupūliuotų, labai svarbu laikytis asmens higienos reikalavimų, kuo dažniau plauti rankas.

Sergantį vėjaraupiais vaiką 10 d. reikia prižiūrėti namuose, jam negalima eiti nei į darželį, nei į mokyklą, nes jis gali užkrėsti kitus vaikus. Aplinkiniams sergantysis vėjaraupiais pavojingas dar penkias dienas po paskutinių bėrimų. Susidarius šašams, nuo ligonio jau neužsikrečiama. Šašai, kurie nukrenta  po 1-3 savačių, pasveikus, dažniausiai randų nepalieka.

Tačiau, sergant vėjaraupiais, tiek mažiems vaikams, tiek suaugusiesiems gali kilti ir komplikacijų (literatūros duomenimis net iki 5 proc. visų ligonių). Jei kasantis į žaizdeles pakliūva bakterijų, kyla odos ir minkštųjų audinių infekcija, kurią

išgydžius, šašelių vietoje lieka duobutės ar randai. Infekcijai išplitus krauju, gali atsirasti nervų sistemos pažeidimų – smegenėlių pažeidimas ar encefalitas (smegenų uždegimas), taip pat plaučių uždegimas, kraujo užkrėtimas, ausų ar akių gleivinės pažeidimai ir kt. komplikacijos.

Persirgusiems vėjaraupiais susidaro patvarus, ilgalaikis imunitetas. Tačiau virusas organizme lieka ir vėliau, nusilpus imunitetui, gali sukelti juostinę pūslelinę.

 Kaip išvengti vėjaraupių ir neužkrėsti aplinkinių?

• Tam, kad neužkrėstų aplinkinių, sergantis asmuo turi būti izoliuojamas 10 dienų (1-2 d. iki bėrimo atsiradimo, visą bėrimo laikotarpį ir dar 5 d. po paskutinių dėmelių atsiradimo).

• Norint išvengti šios ligos ar jos sukeliamų komplikacijų, reikėtų pasiskiepyti vėjaraupių vakcina.

 Kai kuriose Europos šalyse vėjaraupių vakcina įtraukta į planinių skiepų kalendorių ir yra valstybės kompensuojama, pvz. Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje ir kt. Lietuvoje už šią vakciną reikia mokėti. Nemažai tėvelių mano, kad vėjaraupiai paprasta vaikiška liga, kuri lengvai praeina, todėl vaikų neskiepija. Tačiau po ligos, ypač sunkesnės jos eigos, mamos apgailestauja, kad vaiko nepaskiepijo arba nežinojo apie tokią galimybę.

Vėjaraupių vakciną rekomenduojama skiepyti antraisiais gyvenimo metais kartu su vakcina nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės (MMR). Jei šis laikas praėjęs, patariama vaikus paskiepyti prieš vedant į kolektyvą – darželį ar mokyklą. Būtina nepamiršti pasiskiepyti ir suaugusiesiems, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais bei asmenims, turintiems didelę kontakto su šia infekcija riziką, t.y. vaikų darželio personalui, moterims, planuojančioms nėštumą, medicinos darbuotojams.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai dėl skiepijimo rekomenduoja visada pasitarti su šeimos gydytoju.

 Parengė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Giedrė Aleksienė