Vasario 28 d. – pasaulinė retųjų ligų diena

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena, kad kiekvienais metais paskutiniąją vasario dieną pasaulyje minima retųjų ligų diena. Retoms ligoms priskiriamos tokios ligos, kuriomis serga ne daugiau kaip 5 iš 10 tūkst. žmonių.

Europos retomis ligomis sergančių pacientų organizacijų aljanso (European Organization for Rare Diseases – EURORDIS) duomenimis, šiuo metu nustatyta apie 6-8 tūkst. įvairių retų ligų (sąrašas: https://www.orpha.net.), kurioms priskiriamos ir tokios infekcinės ligos kaip virusinės hemoraginės karštligės (Ebola, Marburgo, Dengė, Geltonoji, Krymo Kongo, hemoraginė karštligė su inkstų sindromu), Vakarų Nilo karštligė, tuliaremija, leptospirozė, bruceliozė, raupsai, legioneliozė, botulizmas, vidurių šiltinė, jersiniozė, listeriozė, maras, spongiforminės encefalopatijos (Creutzfeldt-Jakobo liga, Gerstmann-Straussler-Scheink sindromas ir kt.), kai kurios stafilokokų sukeltos bei parazitinės ligos (toksokarozė, tungiazė, trichineliozė, anisakiazė, maliarija ir kt.), stabligė, difterija, įgimta raudonukė, pasiutligė, poliomielitas ir kt.

Kai kurios iš šių užkrečiamųjų ligų registruojamos ir Lietuvoje.

2004–2013 m. Lietuvoje iš viso užregistruoti 3 Creutzfeldt-Jakobo ligos atvejai. Tai – reta ir mirtina degeneracinė smegenų liga. Europos Creutzfeldt-Jakobo ligos epidemiologinės priežiūros tinklo (EUROCJD) duomenimis, 2011 m. Europoje buvo užregistruoti 639 sporadiniai šios ligos atvejai.

2013 m. Lietuvoje užregistruoti 2 bruceliozės atvejai. Susirgimai brucelioze buvo registruoti 2004 ir 2009 metais. Bruceliozė – tai zoonozė, laukiniams ir naminiams gyvuliams pasireiškianti vislumo sutrikimu, o žmonėms – ilgalaikiu, banguojančiu karščiavimu, nervų sistemos, judėjimo organų pakitimais ir kt.

Lietuvoje per 1998–2013 m. laikotarpį užregistruoti 218 susirgimai leptospiroze (2013 m. - 10 atvejų). Leptospirozę sukelia Leptospira interrogans bakterijos. Ligai būdingas karščiavimas, galvos, strėnų, blauzdų, pilvo skausmai. Kai kuriems asmenims leptospirozė gali komplikuotis inkstų, kepenų nepakankamumu, pneumonija, meningitu.

Mūsų šalyje registruojami pavieniai tuliaremijos atvejai. 2006–2013 metais iš viso buvo užregistruota 14 šios užkrečiamosios ligos atvejų (2013 m. - 4 atvejai). 2013 m. užregistruotas 1 legioneliozės atvejis (2012 m. - 9 atv.), 2 stabligės atvejai, 6 listeriozės atvejai, 1 vidurių šiltinės atvejis, difterijos paskutinis atvejis Lietuvoje buvo užregistruotas 2011 metais.

Virusinės hemoraginės karštligės paplitusios tropiniuose ir subtropiniuose pasaulio regionuose. Lietuvoje 2013 m. užregistruotas vienas įvežtinis Dengė karštligės atvejis, 3 įvežtiniai šios ligos atvejai buvo užregistruoti atitinkamai 1994, 2003 ir 2011 metais. Dengė karštligė yra ūmi virusinė liga, kurią sukelia Dengė virusas. Jis žmogui perduodamas transmisiniu būdu, jį platina virusu užsikrėtę Aedes aegypti ir Aedes albopictus uodai.

Lietuvoje per paskutinius dešimt metų oficialiai buvo užregistruoti 37 įvežtinės maliarijos, 9 odos leišmaniozės, vienas filariozė, vienas nekatoriazės, 16 strongiloidozės atvejų. Šios parazitinės ligos yra labai skirtingos, skirtingi sukėlėjai (gali būti pirmuonys ir kirminai), ligų platintojai, užsikrėtimo keliai, infekcijos šaltinis, inkubacinis periodas, klinika ir kt. Šių ligų sukėlėjus dažniausiai perneša kraujasiurbiai vabzdžiai: uodai, moskitai, upiniai mašalai, blakės, musė cėcė. Kai kuriomis iš šių ligų užsikrėsti galima per užterštą vandenį, maistą, dirvožemį. Tropinėms parazitinėms ligoms yra būdingas ilgas inkubacinis periodas, tai yra pirmi ligos požymiai gali pasirodyti tik po 6 mėn. ar metų, kas apsunkina šių ligų diagnostiką.

Vykstant į kai kuriuos kraštus, kad būtų išvengta sunkių užkrečiamųjų ligų, rekomenduojama pasiskiepyti arba profilaktiškai pradėti vartoti vaistus, pavyzdžiui, norint išvengti maliarijos.

www.ulac.lt