Apie (ne)instagramines atostogas, nerimą ir sąmoningą poilsį

Staliukas viešbučio terasoj vandenyno pakrantėj su vaizdu į saulėlydį. Po kojomis plaukiantys debesys ir saulėje žvilgantis kalnų sniegas. Šiltos jūros su šokinėjančiais delfinais. Po medžiais gulintys liūtai safariuose. Maždaug tokios turėtų būti atostogų nuotraukos. O jei esi prie serbentų krūmo močiutės sode, su kavos puodeliu rankoje iš savo balkono žvelgi į kaimyninio namo sieną arba (o varge!) klijuoji tapetus miegamajame. Nei nuotraukų, nei atostogų. Ir vėl neišsipildę lūkesčiai. 

Kodėl ieškome tobulos patirties

Kalbėdama apie nerealistiškus lūkesčius atostogoms medicinos centro „Neuromeda“ medicinos psichologė, kandidatė psichoterapeutė Kamilė Petrulėnaitė pastebi, kad didžiausią nerimą žmonėms kelia tai, jog atostogos laike yra itin ribotos, todėl gali kilti baimė iššvaistyti veltui retą ir trumpą galimybę atsikvėpti ir daryti tai, ką nori.

„Per atostogas žmonėms norisi atsigriebti už visas darbo dienas, kuriomis nespėja patirti malonumų, neturi jėgų tvarkyti asmeninės buities, taigi apie atostogas gali kilti kategoriškų, „viskas arba nieko“ tipo minčių, tikslų spėti daug nuveikti“, – sako ji.

Lūkesčiai, pasak psichologės, yra neišvengiami. Tai natūralūs norai, kad planuojama patirtis patiks ir tikslai bus pasiekiami be iššūkių. Tačiau planuojant atostogas svarbu save paruošti tam, kad viskas gali įvykti ne taip, kaip tikėtasi.

„Padelis nepatiks, muziejuje gali būti nuobodu, kopiant į kalną gali lyti, žmonės, su kuriais keliaujama, ims erzinti – ir visos šios emocijos yra priimtinos, validžios, svarbios – gal netobula, bet puiki patirtis, padedanti geriau pažinti save“, – aiškina psichologė.

Norime instagramiškų atostogų

K. Petrulėnaitė pastebi, kad didėjantį norų sąrašą, ką nuveikti per atostogas, labai stipriai veikia socialinės medijos: „Būna, žmonės tikina niekada nesvajoję apie konkrečias veiklas ar vietas, kol nepamatė jų nuotraukų ar turinio socialiniuose tinkluose.“

Psichologė teigia, kad socialiniuose tinkluose pastebima tendencija formuoti nuomonę, jog tikros, turiningos atostogos turi būti prabangios, aktyvios, kitoje šalyje. „Žmonės, planuodami atostogas, nesąmoningai ima rinktis veiklas ar šalis ne tik dėl to, kad labai norėjo jas išbandyti ar pamatyti, bet ir vertindami, kiek turinys apie tokias atostogas ar aplankytas vietas bus įdomus socialiniuose tinkluose“, – sako ji.

K. Petrulėnaitės nuomone, tai toli gražu ne visada noras pasigirti. Paprasčiausia žmonės nori „suspėti su banga“, parodyti, kad irgi yra ne kitokie, kad gali sau leisti.

„Itin svarbu suprasti, jog minėtos instagramiškos atostogos gali būti įkandamos ne kiekvienam, – pabrėžia psichologė. – Tokiu atveju žmogus, kurio pinigų, laiko resursai ar gyvenimo sąlygos šiuo metu neleidžia patirti tokio poilsio, naršydamas socialiniuose tinkluose gali pradėti lygintis su kitais, jausti nusivylimą savimi, graužti ir kaltinti save bei tuos, kurie poilsiauja.“

Kai lūkesčiai prasilenkia su galimybėmis

Žmogaus lūkesčiai dideli, bet jis suvokia, kad negali sau to leisti, ir jaučiasi nelaimingas. Tokiam žmogui K. Petrulėnaitė pataria, kad ir kaip būtų sunku, mažinti socialinių medijų vartojimą. Tai gali padėti išsigryninti savo norus ir tikrąsias svajones.

„Taip pat itin svarbu priminti sau, jog atostogos ir laisvas laikas pirmiausia skirtas poilsiui, ir nebūtinai į poilsį įeina naujos vietos ar patirtys. Gali padėti klausimas, kokios veiklos man padėtų kokybiškiausiai pailsėti sąlygomis, kokiomis gyvenu“, – aiškina psichologė.

Žinoma, nereikėtų kategoriškai numoti ranka į savo svajonių atostogas, tačiau, pasak specialistės, svajojant svarbu susitaikyti su savo dabartinėmis sąlygomis ir galimybėmis.

Vietoj graužaties ir savęs kaltinimo, kad svajonių atostogos šiuo metu neįmanomos, K. Petrulėnaitė siūlo su atjauta tartis su savimi: „Gal tokios sąlygos, kuriomis gyvenu, yra trumpalaikės? Jei labai noriu būtent taip praleisti atostogas, ar galiu ką nors daryti jau dabar, kad galiausiai ateityje galėčiau tokias sau leisti? Žinau, kad šiuo metu negaliu atostogauti taip, kaip noriu, bet ar turiu tokių veiklų, kurios mane džiugina ir padeda pailsėti kasdienybėje? Gal galėčiau atostogų metu joms skirti daugiau laiko?“

Kai lūkesčiai prasilenkia su finansinėmis galimybėmis, kartais kyla pagunda skolintis. Pasak psichologės, taip nutinka nedažnai, bet pasitaiko. Pasiėmus paskolą atostogoms išties gali kilti didesnis nerimas dar joms nė neprasidėjus. Kyla griežtesni reikalavimai atostogų kokybei, žymiai labiau nerimaujama, ar kelionė bus verta ilgalaikio finansinio įsipareigojimo.

„Atostogų įspūdžius gali temdyti kaltė ar savigrauža dėl impulsyvaus sprendimo skolintis – vertingos patirtys, patirtos atostogų metu, gali nublankti prieš dar ilgai po atostogų vykdomus mokėjimus ir galimą kartėlį, keliamus klausimus, ar taip pasielgti buvo verta“, – pastebi K. Petrulėnaitė

Niekas šiame gyvenime nebūna tobula

Kai tikimės tobulybės, visada yra tikimybė nusivilti. „Niekas šiame gyvenime nėra tobulas, net atostogos“, – sako psichologė ir pataria tai prisiminti vos kilus minčiai ar nerimui, kad tik viskas eitų pagal planą, kad būtų puiku.

Atostogose, ypač intensyviai suplanuotose, nesusipratimai, nuobodulys, nesusikalbėjimas, galiausiai didelis nuovargis yra neišvengiami. Todėl priėmimo, susitaikymo praktikos būtinos, jas, pasak psichologės, geriausia pradėti taikyti galvojant apie dalykus, kurių neįmanoma sukontroliuoti, bet kurie gali sugadinti nuotaiką. Pavyzdžiui, orą. Bet jei negali sukontroliuoti, kam nerimauti?

Dažniausiai žmonės svajoja apie aktyvias atostogas, bet jos ne visiems ir ne visais gyvenimo periodais suteikia daugiau energijos ir padeda atgauti jėgas. „Tai, kokį poilsį žmogus renkasi, ne tik priklauso nuo jo asmenybės, polinkių, pomėgių, bet ir nuo nuotaikos, psichologinės būklės, amžiaus, sveikatos, todėl nėra vieno geriausio metodo pailsėti“, – akcentuoja specialistė.

Daugelis žmonių po atostogų jaučia nuovargį, stresą, nerimą. Dažniausios tokios savijautos priežastys būna didžiulis kontrastas tarp laisvės atostogų metu ir dienotvarkės grįžus į darbus, kasdienybę. „Todėl po intensyvių atostogų itin svarbu pasilikti laiko atsipalaidavimui, atostogų metu gautų patirčių reflektavimui, gal net skirti šiek tiek laiko sudaryti apytikslį planą grįžus į darbus“, – pataria K. Petrulėnaitė.

Kaip praktikuoti sąmoningą poilsį

Psichologė pabrėžia, kad sąmoningo poilsio esmė – būti čia ir dabar. „Tai praktikuoti padeda jau minėtas atsijungimas nuo socialinių tinklų, pastangos atlikti veiksmus vieną po kito, o ne kelis iš karto (pvz., vaikštant po muziejų vengti tuo pačiu metu planuoti, ką veikti po to), nuosekliai tikrinti savo savijautą – kaip jaučiuosi veikdamas tai, ką veikiu dabar ir šioje vietoje?“ – aiškina ji.

Ši praktika, pasak K. Petrulėnaitės, iš tiesų gali padėti išvengti blaškymosi, perdėto planavimo, lūkesčio tobulumui, žmogus pagauna save, kad ir dabar jaučiasi visai neblogai.

Taip pat ši praktika leidžia geriau pažinti, įsiklausyti į save, suteikia informacijos, koks poilsio būdas priimtiniausias, labiausiai atnaujinantis jėgas, o kas nepatinka, vargina ar individualiai neprasminga.

Ar atostogos buvo sėkmingos – ne tik pagal įspūdžius, bet ir pagal emocinę patirtį, įvertinti paprasta. „Jei po atostogų žmogus jaučiasi atgavęs jėgas, pasikrovęs malonių patirčių ir emocijų – buvo geros atostogos“, – sako psichologė.