Vasarą medikams ilsėtis neleidžia atostogauti atvykę svetur gyvenantys tautiečiai

Vasarą nemažai svetur gyvenančių tautiečių į Lietuvą atvyksta ne tik paviešėti, bet ir pasirūpinti savo sveikata. Juk jiems, o juo labiau užsieniečiams, mūsų šalies medikų paslaugos atrodo nebrangios. Ne vienos privačių gydymo įstaigų vadovų neslepia, kad būtent dėl tokių medicinos turistų vasara jiems - anaiptol ne atostogų metas.

Reklama

Vienas iš tūkstančio

Nuo 20-ties Londone gyvenantis Aidas Ališauskas pastebi, kad atvykęs pasisvečiuoti Lietuvoje, visada stengiasi apsilankyti ir pas medikus. Kone kiekvienąkart apsilanko pas odontologus, pernai „GK klinikoje“ panaikino apgamus, kasmet apsilanko ir pas gydytoją homeopatę – šių paslaugų kainos Londone būtų daug didesnės.  Dabar, po dešimties svetur praleistų gyvenimo metų, pas Lietuvos gydytojus profilaktiškai patikrina ir dukrelių sveikatą.

Vyriškis sakė, kad viešėdamas įvairiose šalyse stengiasi pasidomėti alternatyviosios medicinos paslaugomis, mėgsta išbandyti įvairius masažus, SPA procedūras, parsiveža tepalų. O Lietuvos medikai vyriškiui mieli dėl kelių priežasčių: laiko juos pakankamai kompetentingais, kainos privačiose klinikose, jo nuomone, nėra aukštos, bendravimas – malonus. Be to, jam tiesiog gera lankytis pas nuo mažens jį gydančią odontologę.

Medicinos turizmo pikas

„GK klinikos“ generalinio direktoriaus pavaduotoja Nijolė Bartaškienė pastebėjo, kad medicinos turizmo pikas šioje gydymo įstaigoje yra nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio, pati jo viršūnė – liepa.

„Šiuo metu jaučiame svetur gyvenančių tautiečių antplūdį dėl apgamų, venų varikozės ir plastikos chirurgijos. Liepą ir rugpjūtį atliekamos visos gydymo įstaigos teikiamos paslaugos. Tik išsiplėtusių venų operacijų daroma mažiau – karšta, padaugėja komplikacijų rizika, pooperaciniu laikotarpiu ligoniams kyla daugiau sunkumų, nes būtina dėvėti kompresines kojines“, - sakė N. Bartaškienė.

Klaipėdoje įsikūrusios „Amber Clinic“ vadovas Arvydas Varaneckas taip pat teigė, kad vasarą jaučiamas nedidelis medicinos paslaugų poreikio padidėjimas, kurį sukelia užsienyje gyvenantys tautiečiai. Jie pageidauja įvairių paslaugų, pats klinikos vadovas, kaip urologas, diagnozuoja ir gydo pacientus, sergančius inkstų, šlapimo takų ligomis, konsultuoja vyrus dėl lytinės galios sutrikimų.

Uostamiesčio bendrovės „Sarema“ direktorė Aušra Jankauskienė sakė, kad labiausiai tokių pacientų pagausėjimą jaučia odontologai, padidėja ir kraujo tyrimų poreikis. Su mažais vaikais atvažiavusiems pailsėti užsieniečiams neretai prireikia ir šeimos gydytojų konsultacijų.

Dauguma – svetur gyvenantys lietuviai

UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ Komunikacijos skyriaus vedėja Audronė Suvaizdytė teigė, kad šiame centre per metus vidutiniškai apsilanko apie 1000 užsieniečių.

Yra nemažai pacientų, kurie linkę suderinti atostogas, poilsį ir medicinines procedūras. Atvyksta  daugiau lietuvių, kurie dirba įvairiose užsienio šalyse. Tie, kurie gyvena užsienyje ne vienerius metus, turi sveikatos draudimą ir naudojasi ten teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, į Lietuvą atvyksta sudėtingesniam (kartais ir greitesniam, nes čia nėra eilių) ištyrimui, operacijoms, kreipiasi skubios pagalbos. Jei užsienyje gyvena visa šeima, atvykę į Lietuvą, sveikatą tikrinasi visi ir, užsiregistravę iš anksto, džiaugiasi galimybe sveikatos patikrinimą atlikti per vieną dieną. Užsienyje gyvenantys lietuviai privalumu laiko ir tai, kad nusiskundimus apie savo sveikatą gali išdėstyti lietuvių kalba, gauti suprantamą paaiškinimą, vertina gydytojų dėmesingumą.

Pasak A. Suvaizdytės, daugiausia sulaukiama pacientų iš kaimyninių šalių – Baltarusijos, Rusijos, nemažai atvyksta iš Jungtinės Karalystės, Airijos, Belgijos ir kitų šalių. Pacientų iš kaimyninių šalių sulaukiama žymiai daugiau tada, kai ten ilgesni šventiniai laikotarpiai: sausio, kovo, gegužės, spalio mėnesiais.

Tad į gydymo įstaigą vasarą daugiau kreipiasi Lietuvos piliečių ar užsieniečių ir svetur gyvenančių tautiečių? „Vasarą gyvenimas nesustoja, todėl, kaip ir įprastai, mūsų įstaigoje daugiausia Lietuvos gyventojų. Tačiau medikų paslaugomis pasinaudoja ir nemažai užsienyje dirbančių bei vasarą artimųjų aplankyti atvykusių tautiečių. Tai gali būti ir iš anksto suplanuotas, ir spontaniškas vizitas dėl atsiradusio poreikio“, - teigė A. Suvaizdytė.

Medikų atostogos – nukeliamos?

Ar turistų poreikis vasarą apsilankyti pas medikus neatima iš jų galimybės atostogauti šiuo metų laiku? „GK klinikos“ generalinio direktoriaus pavaduotoja Nijolė Bartaškienė pastebėjo, kad gydytojai atostogauja nebūtinai vasarą. Jie net mėgsta atostogauti rugsėjį ar pavasarį, nes tada tinkamas metas keliauti, ypač po šiltus kraštus – vasarą to daryti neverta.

„Taip, gydytojai atostogauja vasarą, bet siekiame, kad vieno ar kito konkretaus gydytojo specialisto atostogų metų jį pavaduotų kitas tos pačios specialybės gydytojas ir pacientai nepatirtų su atostogų laikotarpiu susijusių nepatogumų“, - teigė UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ Komunikacijos skyriaus vedėja A. Suvaizdytė.

Tikslios statistikos nėra

LR Odontologijos rūmų atstovai ir UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centro“ direktorius, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos ir Lietuvos medicinos turizmo asociacijos „Medicinos Lietuva“ prezidentas Laimutis Paškevičius patikino, kad kalbėti apie medicinos turistų srautus šalyje nėra lengva - Lietuvoje tikslios oficialios statistikos dar nėra, šalies teisės aktuose net nėra apibrėžtas medicinos turizmas. Privačios sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios paslaugas ir užsieniečiams, nurodo, kad apie 3–5 proc. jų pacientų yra medicinos turistai.

Kompanijos „Ernst&Young“ pagal LR Ūkio ministerijos užsakymą atliktas Lietuvos medicinos turizmo galimybių tyrimas nustatė, kad 2022 m. Lietuva turėtų gauti apie 240 mln. litų pajamų iš medicinos turizmo. Prognozuojama, kad medicinos paslaugų turizmą skatins ir šiemet įsigaliosianti ES direktyva „Dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo“, pagal kurią ES piliečiams suteikiamos teisės rinktis bet kurios kitos ES šalies privačią ar valstybinę sveikatos priežiūros įstaigą ir gauti apmokėjimą už paslaugas iš gimtosios valstybės valstybinių ar privačių sveikatos draudimo fondų.

Daiva Červokienė