Vaistininkė: „Ir mes turime teisę į darbą ir poilsį“(5)

Labai skaudu skaityti tokias mintis... Tegu pabando nors vienas darbdavys (kai kurie neturi net tinkamo išsilavinimo, tik pinigų...) pasimokyti farmacijos 5 metus, tik tada suprastų, kas yra mokslas, kuris vadinasi chemija, o tai chemija, kurios yra ne viena rūšis... Čia ne tik suprasti, bet „iškalti“ naktimis reikia...

Juokinga, kai sulyginama su pardavėjos darbu, kurį gali dirbti profesinę mokyklą baigę jaunuoliai... Net mažam vaikui aišku, kad tai labai skirtingas darbas. Darbdavys žiūri savo, jam svarbu pelnas! Kas tas vargšas vaistininkas, juk ne paslaptis, kas darosi Lietuvoje, dėl ko perspektyvūs specialistai puikiai įsidarbina užsienio šalyse ir yra patenkinti.

O ar Jūs, darbdaviai, nepastebite, už kiek sričių atsakingas farmacininkas, kokiomis sąlygomis dirbama (nekalbu apie atskiras darbo vietas, kaip užsienyje paciento aptarnavimui, bet dar ir atvirą spjaudymą į veidą bendraujant, nes nėra apsauginių stiklų daugumoje vaistinių).

O ir atsakomybė už kompensuojamus, ir ne tik, vaistus, jų dozių tikrinimą, juk ne paslaptis, kad gydytojai taip pat daro klaidų, o kas atsakingas už neteisingai išduotą vaistą - farmacininkas, neteisingą vaisto kainos apskaičiavimą - farmacininkas ir daugelį klausimų apie vaistą, pašalinius reiškinius. O kur dar bendravimas su kiekvienu pacientu įvairiais klausimais... Juk dauguma apsilankiusių - senyvo amžiaus pacientai.

Ir taip septynias valandas be pertraukos, stovint... Tuo tarpu darbdavys sėdi tas valandas patogiai įsitaisęs... Pasirodo, farmacijos mokslas nieko nevertas... Bet kodėl visi aukšti ir žemi ponai vos sunegalavę bėga į vaistinę pagalbos... Pakaktų ir „Maximoje“ ar „Norfoje“ atidarius atitinkamus skyrius pasikonsultuoti su pardavėja (?) ir pasveikti...

Taigi, mielieji, prieš priimant sprendimu gal būtų malonu, kad pasikonsultuotumėte su dirbančiais žmonėmis, atsižvelgtumėte ir į jų pasiūlymus, pageidavimus, o panaikinti tai, kas jau buvo sukurta, yra lengviausia...

Mes, vaistininkai, taip pat turime teisę į mėgstamą, nors ir sunkų, atsakingą, darbą ir užtarnautą poilsį.

Nuomonė išreikšta prie straipsnio „Vaistininkas – pardavėjas ar medicinos darbuotojas? 20 milijonų vertės atsakymas“