Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Vaistininkas – pardavėjas ar medicinos darbuotojas? 20 milijonų vertės atsakymas(22)

Daiva Ausėnaitė | 2014-01-20 00:01:54

Antrą kartą kardus surėmė vaistininkai ir jų darbdaviai. Konflikto priežastis – atostogų trukmė. Prieš 11 metų priimtas nutarimas leidžia vaistininkams atostogauti 35 dienas, darbdavių atstovai sako, kad užtektų ir 28 dienų. Darbdaviai tikina, kad Europoje tik mūsų vaistininkai nori būti prilyginti medicinos darbuotojams ir ilgiau ilsėtis. Vaistininkai sako, jog atostogų trukmės sumažinimas panaikins apie pusę tūkstančio etatų ir bus finansiškai naudingas tik darbdaviams.

Vaistinė
Vaistininkai tikina, kad ilgesnės atostogos – tai ne privilegija, tai normali teisė turinčiam sudėtingas darbo sąlygas žmogui pailsėti. © Fotolia.com

Ne pirmą kartą bando

Dar 2003 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė, kad vaistininkams turi būti nustatytas sutrumpintas darbo laikas ir pailgintos atostogos. Šį sprendimą pastaraisiais metais vis bando pakeisti darbdaviai, prieš 10 metų susijungę į asociaciją. Vaistinių asociacijos registracijos adresas sutampa su Eurovaistinės administracijos registracijos adresu. Kokie dar vaistinių tinklai ar vaistinės priklauso šiai asociacijai, niekur neskelbiama.

Pernai gruodžio 19 d. Vaistinių asociacija kreipėsi į Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos Trišalę tarybą (jos pirmininkas yra sveikatos apsaugos ministras) prašydama sutrumpinti vaistininkų atostogų trukmę. Su panašiu prašymu ši asociacija, tik tuomet ji vadinosi kitaip, Nepriklausomų farmacijos įmonių asociacija, kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją 2011 m. taip pat gruodžio pabaigoje.

Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Žydrūnas Mineikis rašto išsiuntimo laiko pasirinkime mato tam tikrą strateginį sumanymą. „Prieš pat šventes žmonėms rūpi visai kiti dalykai. Laikas toks pasirinktas tyčia, tuo metu „praslysta“ keisčiausi pasiūlymai“, - įsitikinęs Ž. Mineikis. Jam antrina ir Lietuvos vaistininkų sąjungos tarybos narys Andrius Lygutas. Jis sako, kad laikas toks pasirenkamas tyčia, nes tuo metu vaistininkai būna mažiau budrūs, sunkiau susiorganizuoja pasipriešinimui.

Prieš dvejus metus tuometinis sveikatos apsaugos ministras po mėnesio svarstymo Nepriklausomų farmacijos įmonių asociacijai atsiuntė tokį raštą: „Atsižvelgdama į tai, kad farmacijos specialistų darbo pobūdis nepasikeitė, ir siekdama užtikrinti gyventojų teisę gauti kokybišką farmacinę paslaugą, Sveikatos apsaugos ministerija nenumato rengti galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių farmacijos specialistų darbo laiką ir atostogų trukmę, pakeitimo projekto“.

Ginčų objektas – 7 dienos

Apskaičiuota, kad Lietuvoje yra apie 4500 vaistininkų ir vaistininkų padėjėjų. „Jei jie pradėtų dirbti tokiu režimu, kaip nori darbdaviai, išeitų, kad kiekvienas specialistas vieną mėnesį per metus dirbtų nemokamai. Niekas nesiruošia mums daugiau mokėti. Vidutinė vaistininko alga yra apie 2000 litų į rankas, tai nėra daug atsižvelgiant į žmogaus turimą kvalifikaciją“, - sako A. Lygutas.

Dėl trumpesnių atostogų ir ilgesnės darbo dienos dingtų apie 450 vaistininkų etatų. Šalies vaistininkai per savaitę išdirbtų net 18 684 valandų daugiau. Jei maždaug dešimties darbuotojų kolektyve kiekvienam per savaitę tektų papildomai dirbti 4 valandas, natūraliai vienu darbuotoju būtų per daug.

„Dirbsi ilgiau, bet daugiau niekas nemokės. Žmonės praras galimybę dirbti papildomai. Niekas sveikatos sektoriuje neišgyvena dirbdamas viename darbe“, - įsitikinęs A. Lygutas.

20 milijonų

Tos 7 dienos, dėl kurių jau ne pirmus metus nerimsta vaistininkų darbdaviai, ne toks jau nereikšmingas dalykas. Trumpesnės atostogos kasmet leistų darbdaviams sutaupyti apie 20 milijonų litų. Pasak Andriaus, valstybė jokios finansinės naudos iš trumpesnių vaistininkų atostogų neturėtų, priešingai, gali patirti nuostolių, nes teks mokėti bedarbių pašalpas be darbo likusiems vaistininkams.

„Tie 20 milijonų būtų atimti iš biudžeto – specialistai gaus mažesnius atlyginimus, bus mažesnės įmokos į valstybės biudžetą (sveikatos draudimas, pajamų mokestis, garantinio fondo įmokos). Iš to išloš tik didysis verslas. Tuos 20 milijonų kasmet darbdaviai pasiliks savo kišenėse“, - teigia A. Lygutas.

Vaistininkai nesutinka

Lietuvos vaistininkų profesinės sąjungos rašte Sveikatos apsaugos ministerijai rašoma: „Ar pasikeitė farmacijos specialistų darbo pobūdis arba sumažėjo darbo svarbumas bei ypatinga specifika, galimi darbo klaidų sukeliami padariniai ir darbinė atsakomybė, jeigu aptariamų darbuotojų darbo trukmę siūloma ilginti, o atostogų trukmę trumpinti? Pažymėtina, kad farmacijos specialistų darbo trukmės ir atostogų laiko reglamentavimo pakeitimų iniciatoriai nepateikė jokių detaliais tyrimais ar ekspertizėmis paremtų išvadų bei argumentų, o remiasi vien deklaratyviais teisinės reikšmės neturinčiais teiginiais.“

„Mes prieš dvejus metus rinkome parašus ir dabar renkame, nes nesutinkame su tokiais darbdavių norais. Tai darbdavių įkurta asociacija, kuri lobuoja tik savo interesus. Mūsų darbas nėra kaip eilinių kasininkų, nes jis susijęs su padidinta protine, emocine įtampa. Mus nori padaryti eiliniais pardavėjais“, - piktinasi A. Lygutas.

Pasak profesinės sąjungos pirmininko, darbdaviai painioja kenksmingo ir sudėtingo darbo sąvokas, dėl to iškraipo galimas pasekmes bei vertinimus. „Farmacijos specialistų padidinta protinė ar emocinė įtampa neišnyko, o dar padidėjo. Kenksmingos darbo sąlygos ir padidėjusi protinė bei emocinė įtampa yra du skirtingi dalykai, kuriuos painioja ir bando sutapatinti Vaistinių asociacija savo siūlyme. Kenksmingos sąlygos gali būti tiek darbas su cheminėmis medžiagomis, tiek darbas dideliame triukšme, aktyvioje spinduliuotėje ir t.t. Padidėjusi protinė ir emocinė įtampa remiasi į bendravimą su pacientais, dažnai probleminiais žmonėmis. Šios lengvatos liečia ir gydytojus bei slaugytojus, kurie negamina vaistų, o bendrauja su pacientais, ir mokytojus, kurie ugdo ir moko vaikus, ir šios specialybės reikalauja empatijos (emocinė įtampa) ir didelio mokslinio atidumo (protinė įtampa). Kompetencijos ir mokslinių žinių reikalavimai tapo griežtesni, kas patvirtina pasunkėjusį darbo pobūdį. Vidutinis paciento amžius per šiuos metus išaugo, o su vyresniu pacientu sunkiau bendrauti“, - sako Ž. Mineikis.

Nepelnyta privilegija

Pasak Vaistinių asociacijos pirmininkės Elenos Kvedarienės, įstatymas dėl vaistinių darbuotojų darbo laiko trukmės ir atostogų trukmės nebuvo keistas niekada.

„Sveikatos priežiūros darbuotojų darbo trukmės įstatymas keistas tris kartus, o vaistininkų - nė karto. Mes surinkome informaciją, padarėme tyrimus vaistinėse dėl psichosocialinės įtampos, dėl ergonominių, fizinių, cheminių ir kitokių rodiklių, nes Konstitucija leidžia peržiūrėti darbo laiką, kai pasikeičia darbo sąlygos, technologijos ir įrengimai. Mūsų tyrimų rezultatai yra neigiami, nėra jokios įtampos. Be to, mes atkreipėme dėmesį į Europos Sąjungos patirtį, kad nė vienoj ES šaly nėra farmacijos specialistams sutrumpintų darbo valandų. Tiek ir Estijoje, Latvijoje, kol buvo sovietinė tvarka, tol buvo 36 darbo valandų savaitė, o dabar jau niekur nėra išimčių farmacijos sektoriaus darbuotojams, todėl mes ir kreipėmės į ministeriją su tokiu raštu, nes nemanome, kad farmacininkų protinė, emocinė įtampa yra didesnė negu sveikatos priežiūros specialistų, kurie atlieka operacijas, turi didelę atsakomybę už savo darbą. Mums neatrodo, jog 36 valandų darbo savaitė yra teisinga“, - sakė telefonu kalbinta Vaistinių asociacijos pirmininkė E. Kvedarienė.

Ilgesnes vaistininkų atostogas E. Kvedarienė pavadino nepagrįsta privilegija kitų specialybių atžvilgiu. Pasak jos,  asociacija vienija vaistines, vadinamuosius uab‘us, gina darbdavių interesus. Per dešimtį veiklos metų, pasak E. Kvedarienės, jų asociacija ministerijai teikė įvairius pasiūlymus dėl valstybiniu lygiu svarstomų farmacinių klausimų. Ji tikino, kad vaistininkų atostogų trumpinimas nėra vienintelis jų asociacijos domėjimosi objektas.

Didelė atsakomybė

Pasak A. Lyguto, jei manoma, kad ilgesnės atostogos – tai privilegija, vadinasi, nesuvokiamas vaistininko darbas. „Septynias valandas žmogus išbūna „ant kojų“, vaistų asortimentas didėja, gausybė kompensuojamų vaistų įpareigoja nuolat domėtis naujienomis. Vaistininkas ir konsultuoja, ir šnekasi, ir čekį išmuša. Žmogui neretai reikia ir psichologinio patarimo, ir nuoširdaus žodžio. Visą darbo laiką farmacijos specialistai dirba koncentruotoje cheminių medžiagų (vaistų) aplinkoje. Klaidos ar neteisinga vaistų dozė gali atstoti ligoniui nuodus. Dėmesio koncentracija visą laiką turi būti aukščiausio lygio. Darbuotojai atsakingi už teisingą klientų konsultavimą, informavimą, kaip ir kada vartoti vaistus, nepageidaujamų reakcijų į vaistą stebėjimą. Farmacijos įstatymas numato gydytojų rašomų receptų kontrolę, taip pat farmacininkai atsakingi už teisingai apskaitomus kompensuojamus receptus, t.y. atsakingi už valstybės pinigus, kuriais bus apmokami išduodami vaistai. Ilgesnės atostogos – tai ne privilegija, tai normali teisė turinčiam sudėtingas darbo sąlygas žmogui pailsėti“, - teigia A. Lygutas.

Europoje ir pas mus

„Jei lygintume Europos Sąjungos farmacijos specialistų darbo laiko ir atostogų trukmės reglamentavimą ES valstybėse, ignoruojama, kad minėtose šalyse aukštesnis pragyvenimo lygis, vyrauja kita darbo ir apmokėjimo už jį kultūra, taigi ir darbo pobūdis“, - sako Ž. Mineikis.

Pasak A. Lyguto, dažnoje Europos Sąjungos valstybėje vaistininkų darbo vietos gerokai skiriasi nuo lietuviškų. „Atėjęs pasiimti receptinio vaisto žmogus yra aptarnaujamas tokioje aplinkoje kaip pas mus įrengta bankuose. Tai yra stalas, dvi kėdės, yra privatus bendravimas. O kaip pas mus? Gyvos eilės principas, kaip turguje. Vienas pirkėjas prašo kapsulių nuo hemorojaus, o už jo stovintys žmonės viską girdi. Jokios teisės į anonimiškumą. Tai neetiška žmogaus atžvilgiu. Nereikia lyginti Lietuvos ir Europos vaistinių, argumentuojant, kad ten vaistininkai taip ilgai neatostogauja. Ten jie turi orias darbo sąlygas ir padorius atlyginimus“, - sako Lietuvos vaistininkų sąjungos tarybos narys A. Lygutas.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (22)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Velykų šventė: už saiką prie stalo organizmas tikrai padėkos
Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti?...
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų