Antradienis, 2024.03.19
Reklama

Vaistai ūminei leukemijai gydyti - tiesiai į naviko geną

2012-01-22 23:56:19

 Kiekvieną dieną mūsų organizme dalijasi milijonai ląstelių. Stebėtina, kad šis procesas vyksta tvarkingai ir be klaidų, ir nieko keisto, kad esant tokiam besidauginančių ląstelių skaičiui, jų pasitaiko. Mūsų egzistencija visiškai priklauso nuo kiekvienos organizmo ląstelės gyvenimo ciklo ir jų tarpusavio sąveikos. Sutrikus ląstelių dalijimosi ir atrankos procesams, organizme išsivysto vėžys. Tai netgi neišvengiama: kiekviename daugialąsteliniame organizme dėl ląstelės dauginimąsi veikiančių mutacijų atsiranda vėžio ląstelės, tačiau jos eliminuojamos. Vėžiui atsirasti ir nekontroliuojamai augti reikia ne vieno žingsnio.

    

  Standartinis vėžio gydymas – chemoterapija ir radioterapija – pažeidžia ne tik piktybines, bet ir sveikas ląsteles, o tai pasireiškia įvairiais nepageidaujamais poveikiais. Per paskutiniuosius 20 metų mokslininkams pavyko rasti daugelį vėžio atsiradimą sąlygojančių pokyčių ląstelės viduje, ir tai savo ruožtu labai paskatino vaistų, vadinamų taikinių preparatais, sukūrimą. Tikslingai veikiant vėžio augimą sukėlusias mutacijas ir pakitusius receptorius ląstelės lygiu galima visiškai sustabdyti naviko plitimą. Siekiant šio tikslo pirmiausiai būtina suskirstyti navikus į grupes pagal jų augimą palaikančias ląsteles.

Algirdo Kubaičio nuotr.

   Antras žingsnis - tose ląstelėse nustatyti už jų nekontroliuojamą augimą atsakingus genus ir receptorius, potencialius vaisto taikinius. Ir galiausiai reikia sukurti vaistus, kurie veiktų būtent tuos receptorius, nesukeldami žalos pacientui.

    

  Ūminė mieloleukemija (ŪML) yra piktybinė kraujo liga, kurios gydymas vis dar sukelia daug problemų. Keturi iš penkių pacientų miršta nuo šios ligos, tik kiek daugiau nei 20 proc. jų pavyksta išgydyti. Nekontroliuojamai besidalinančios leukemijos ląstelės kaulų čiulpuose išstumia normaliai besidauginančias kraujo ląsteles ir liga baigiasi paciento mirtimi dėl kraujodaros nepakankamumo. Ligos pradžioje dažniausiai ją pavyksta kontroliuoti chemoterapija, dažnai atliekama kaulų čiulpų transplantacija, tačiau ilgalaikio išgyvenamumo rezultatai vis dar labai blogi. „Protingas vaistas“ gydant šią ligą būtų nauja viltis pacientams.

Ūminei mieloleukemijai reikalingas „Glivec“

   Pirmasis efektyvus taikinių preparatas, apvertęs aukštyn kojomis visą lėtinės mieloleukemijos gydymą, buvo „Glivec“. Jis pradėjo taikinių preparatų istoriją ir parodė kelią naujiems tyrimams šioje srityje.

 

   Lėtinei mieloleukemijai, kaip ir ūminei, būdingas nekontroliuojamas ląstelių dalijimasis kaulų čiulpuose, tačiau ilgą laiką jos gali likti stabilios ir nesutrikdyti normalios kraujo gamybos. Lėtine mieloleukemija susergama rečiau nei ūmine, tačiau ja sergantys pacientai gyvena kur kas ilgiau. Lėtinei mieloleukemijai būdinga vadinamoji Filadelfijos chromosoma. Tai chromosoma, sudaryta iš 9-os ir 22-os chromosomų dalių. Naujai susiformavusioje chromosomoje susijungia

22 chromosomos genas BCR ir 9-os chromosomos genas ABL. Naujoje chromosomoje genas BCR-ABL yra sintetinamas nenormalus baltymas-tirozinkinazė, kuris ląstelėje nuolat skatina jos dauginimąsi, visiškai neslopindamas perduodamų signalų. Šitaip susiformuoja lėtinės mieloleukemijos ląstelių klonas.

  Praėjusio tūkstantmečio pabaigoje Šveicarijos farmacinės kompanijos „Ciba-Geigy“ (šiuo metu – „Novartis“) chemikų komanda, bendradarbiaudama su onkologais atrado imatinibą („Glivec“ veikliąją medžiagą). Šis vaistas selektyviai blokuoja pakitusį BCR-ABL baltymą ir slopina vėžinės ląstelės dalijimąsi. Šitaip mirtina liga didžiajai daliai pacientų pavirto kurį laiką lengvai kontroliuojamu lėtiniu susirgimu.

Viltis sulaukti efektyvaus gydymo didėja kasdien

„Welcome Trust Sanger“ instituto mokslininkai Didžiojoje Britanijoje nustatė tris mutacijų grupes, kurios sukelia ūminę mieloleukemiją. Buvo tiriama viena dažniausių lėtinės mieloleukemijos mutacijų npm1 gene. Šis genas koduoja baltymą nukleofosminą, ląstelėje atliekantį daugybę funkcijų, kurių viena - ląstelės dauginimasis.

  Eksperimentai buvo atliekami su pelėmis. Joms buvo sukeliama jau žinoma npm1 mutacija, tačiau paaiškėjo, kad vien šios mutacijos nepakanka. Mažiau nei 1/3 pelių išsivystė ūmi mieloleukemija, didelei daliai iš jų liga pasireiškė labai vėlai. Mokslininkai naudojo „insercinės mutagenezės“ principą: pelės embrionams buvo sukeliami kitų genų pakitimai ir stebima, ar jos susirgs ūmine leukemija. Pavyko nustatyti mažiausiai dvi kitas genų grupes, kurios kartu su pakitusiu npm1 genu sukelia ūminę mieloleukemiją. Pirmajai grupei priklauso genai, reguliuojantys kaulų čiulpų aktyvumą, antrajai – kitų genų aktyvumą veikiantys genai. Mokslininkams pavyko nustatyti pakitusių genų poras, kurios daugiau nei 80 procentų tikimybe sukelia ūminę mieloleukemiją.

 Šie atradimai suteikia pagrindą sukurti specifinius receptorius ir baltymus veikiančius taikinių preparatus, pirmieji vaistai jau tiriami. Tiesa, kol kas su pelėmis.

Pagrindiniai vaistai - du

  Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytojas hematologas dr.  Rolandas Gerbutavičius „Vakarų Lietuvos medicinai“ pasakojo, kad ūminė mieloplastinė leukemija Lietuvoje gydoma chemoterapija, pacientams skiriami du pagrindiniai antinavikiniai vaistai – citozaras ir daunorubicinas.

 „Chemoterapija skiriama jaunesniems, geros organizmo būklės žmonėms, kurie gali ją pakelti, - sakė daktaras. – Lietuvoje nuo 1990 m. taikoma ir kaulų čiulpų transplantacija – tais atvejais, kai nepadeda hematologinis gydymas“.

  Gydytojo teigimu, per pastaruosius dešimtmečius mūsų šalyje šios ligos gydymas nelabai pakito. „Tai sunki liga, tik pagerėjo palaikomasis gydymas antibiotikais ir antigrybeliniais medikamentais. Tačiau pasiekus remisiją sunku ją išlaikyti, didelė dalis pacientų sugrįžta į pradinę būseną. Tuomet ir kyla klausimas dėl kaulų čiulpų transplantacijos“, - kalbėjo hematologas.

 Kauno klinikose kasmet gydoma iki 50 pacientų, kuriems diagnozuota mieloplastinė leukemija.

 Paprašytas pakomentuoti minimų tyrimų duomenis, R. Gerbutavičius pabrėžė, kad panašių tyrimų atliekama labai daug ir

įvairiose šalyse: Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Anglijoje, Izraelyje, Olandijoje, Skandinavijos šalyse. „Intensyviai bandoma surasti genus, kurie inicijuoja šią ligą, kad būtų galima surasti atitinkamus vaistus, galėsiančius juos nuslopinti. Tačiau ši liga sudėtinga, nes yra heterogeninė, ir ją skatina, rodos, ne vienas genas. Todėl ir vienas sergantysis nuo kito labai skiriasi, - sakė daktaras. - Vis dėlto jau yra atliekamos studijos su vienu nauju medikamentu, bet rezultatai įvairūs“.

vlmedicina.lt

Šaltinis

Vassiliou G et al. Mutant nucleophosmin and cooperating pathways drive leukemia initiation and progression in mice. Nature Genetics Vol: 43: 470–475 (2011)

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais
NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Nemiga gali byloti apie galybę sveikatos sutrikimų: į ką atkreipti dėmesį
Visi esame susidūrę su nuovargiu ir žinome, kad ilgainiui jis mažina produktyvumą, blogina trumpalaikę atmintį, trukdo s...
Gydytoja psichiatrė:  kodėl vyresniame amžiuje vienatvė išgyvenama itin skaudžiai
Žmogus – sociali būtybė, kuriai bendravimas yra nepakeičiamai reikalingas. Kita vertus, nemaža dalis žmonių visišk...
Lietuvoje dažniausiai apsinuodijama alkoholiu, vaistais ir narkotinėmis medžiagomis
Šiuo metu pasaulyje yra vartojama apie 60 000 cheminių medžiagų ir preparatų, iš kurių apie 6 000 medžiagų turi labai pl...
5 dažniausios regėjimo problemos – kaip jas spręsti?
Žmogaus akis – sudėtingas organas, kuris iš aplinkos priima daugiausiai informacijos. Akių dėka žmogus ne tik mato...
Svarbiausi kokybiško poilsio komponentai: čiužinys, antčiužinis ir patalynė
Visi puikiai žinome, kad kokybiškas poilsis nakties metu užtikrina gerą nuotaiką, darbingumą ir bendrą savijautą. Vis dė...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų