Vaikų psichikos ir elgesio sutrikimai siejami su cheminių medžiagų vartojimu

Toksiški chemikalai, kurių vartojimas kasdieniame gyvenime nesustabdomai didėja, kai kurių mokslininkų yra siejami su pastaruoju metu pastebimai padidėjusiu vaikų psichikos ir elgesio sutrikimų, tokių kaip autizmas, dėmesio stoka, hiperaktyvumas, disleksija ir kt., skaičiumi.

Tyrimą atlikę Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos ir Mount Sinai medicinos mokyklos (JAV) mokslininkai atkreipia dėmesį į būtinybę sukurti naują, globalią toksiškų chemikalų vartojimo prevencijos strategiją.

Didžiulį mokslininkų susirūpinimą kelia vis didėjantis vaikų, kenčiančių nuo įvairių psichikos sutrikimų, skaičius. Šiems vaikams sunkiau sutelkti ir išlaikyti dėmesį, kai kurių iš jų vystymasis yra sutrikęs, o tai lemia įvairius mokykloje patiriamus sunkumus. Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos profesoriaus Philippe Grandjean teigimu, dalis šių sutrikimų gali būti siejami su vaikų sąlyčiu su toksinėmis pramoninės chemijos medžiagomis.

2006 metais atlikto tyrimo autoriai identifikavo penkias pramonines chemines medžiagas, keliančias potencialią grėsmę vaikų sveikatai. Naujo tyrimo metu autoriai, remdamiesi 2006 metais surinktais duomenimis, toksiškų chemikalų sąrašą papildė šešiomis naujomis cheminėmis medžiagomis, įtraukdami manganą, fluoridą, chlorpirifosą ir DDT pesticidus, tetrachloretileną, arba perchloretileną, ir polibrominuotą difenilo eterį.

Studijos autoriai pristato galimas sąsajas tarp šių cheminių medžiagų ir tam tikrų vaikų vystymosi sutrikimų: manganas yra siejamas su menkesniu intelektiniu vystymusi ir sutrikusia motorine raida, tetrachloretilenas ir kiti tirpikliai gali lemti vaikų hiperaktyvumą ir agresyvų elgesį, o tam tikri pesticidai siejami su įvairias vystymosi sutrikimais.

Philippe Grandjean, drauge su tyrimo bendraautoriumi Philip Landrigan prognozuoja, jog daugybė kitų, į sąrašą neįtrauktų toksinių chemikalų gali būti taip pat identifikuojami kaip nervų ląsteles veikiantys toksinai, kurie gali būti laikomi atsakingais už įvairius vaikų psichikos ir elgesio sutrikimus. Deja, šių cheminių medžiagų vartojimo kontrolė atsiremia į sudėtingą  biurokratinį mechanizmą, tad reikia surinkti daugybę duomenų, siekiant vieną ar kitą chemikalą pripažinti pavojingu visuomenės sveikatai ir apriboti jo vartojimą. Tyrimo autoriai pabrėžia, jog tai – globali problema, reikalaujanti nedelsiant imtis veiksmų.

Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.

Parengta pagal: https://www.sciencedaily.com/releases/2014/02/140214203938.htm