Užklupus gripui geriau gydytoją kviestis į namus, bet tai beveik neįmanoma
Pradinukei dukrai – 38 laipsniai C temperatūros. Tikėjausi išsikviesti gydytoją į namus, bet ji man patarė vaistais numušti temperatūrą ir pasirodyti tik rytojaus dieną, jei laikysis aukšta temperatūra. Be to, patarė atvežti pačiai į polikliniką.
Išeities nėra?
Tokia situacija su „Vakarų Lietuvos medicina“ pasidalino nustebusi skaitytoja. Argi nepavojinga karščiuojantį vaiką vežti į polikliniką? Pagaliau, jei tai gripas, argi sergantis pacientas neapkrės kitų, laukiančių eilėje? Tuo labiau kad pacientų tiek daug, kad užsirašyti vizitui pas šeimos gydytoją buvo galima tik po trijų dienų. Klausimai vienas po kito kilo sergančio vaiko motinai.
Portalo šnekinti specialistai pritarė, kad iš tiesų gripuojančio ar ūmia virusine infekcija sergančio paciento lankymasis pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje tik sukelia didesnę riziką plisti ligoms, bet tie patys gydytojai aiškina, kad kitos išeities nėra – šalyje prasidėjus gripo epidemijai ir ligonių skaičiui vis augant fiziškai neįmanoma lankyti visus negaluojančius namuose.
Nespėtų net dirbdami 12 valandų
„Kvietimai į namus nelabai praktikuojami, nes nėra tiek darbuotojų – neįmanoma jų tiek surasti. Net jei dirbtume 12 valandų, vis tiek nespėtume. Net ir ne gripo epidemijos metu būna, kad pritrūksta specialistų“, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Petras Serapinas. Tačiau gydytojas sakė, kad nebūtinai kiekvienas ligonis privalo atvykti pas gydytoją apžiūrai. Pavyzdžiui, tėvai ateina be vaikų paimti pažymų mokyklai ar darželiui, suaugusiems pakanka skambučio gydytojui, kad išrašytų nedarbingumo pažymėjimą.
„Suprantu, kontaktų būtų mažiau, jei gydytojai vyktų pas pacientus į namus, bet darbuotojų yra tiek, kiek yra – daugiau neįmanoma nusamdyti, - aiškino įstaigos vadovas. – Gydytojas atidirbo 8 valandas, ir viskas. Jis net nebeturi jėgų daugiau ką nors daryti. Žinoma, jei būtų ekstremali situacija, tektų dirbti, bet dabar dar gripo epidemija mūsų rajone nepaskelbta, nors ligonių ir nemažai. Suaugusiųjų nėra labai daug sergančių, daugiau serga vaikai, ypač jų padaugėja pirmadieniais ir penktadieniais“.
Pacientai pagaili gydytojų
Plungės sveikatos centras dirba nemenkais apsisukimais, bet iškvietimai į namus nėra itin populiarūs, nors ir nemokami. „Kai darbo krūviai dideli, žmonės gydytojų pagaili, - sako šeimos gydytojas Giedrimantas Surplys. – Sunkoka būtų, jei kiekvienas sugripavęs ar peršalęs kviestų mediką į namus. Mažus vaikus būtinai reikia apžiūrėti, kaip jie atrodo, kad paskui nekiltų kokių nors komplikacijų“.
G. Surplys atkreipė dėmesį, kad situaciją šiuo metu papildomai apsunkina dar tai, kad serga ir medikai: „Viena slaugytoja susirgo plaučių uždegimu, tad kitoms darbo dar daugiau. O sergantiesiems lankantis poliklinikoje, be abejo, infekcija platinama toliau, bet kiekvienas sukasi kaip gali. Jei padaugės gripo atvejų, ką nors modeliuosime“.
Namuose lankosi vienas gydytojas
Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vadovė Loreta Venckienė portalui tvirtino, kad pacientai gydytoją visada gali kviestis į namus. „Mūsų registratorius diferencijuoja skambučius, nustato, ar būtina vykti“, - aiškino gydytoja. Paprašyta paaiškinti, kokiais kriterijais remiamasi, priimant sprendimą, L. Venckienė paaiškino įstaigą tam turint specialius algoritmus. „Jei 38 laipsniai temperatūros – būtinai vyksta į namus“, - paklausta atsakė.
O ar uostamiesčio poliklinika turi pakankamai darbuotojų, kad jie sugeba ligonius lankyti namuose? „Mūsų tik vienas gydytojas važinėja į namus, o kiekvienas turi jam skirtą apylinkę ir ją aptarnauja, - paaiškino portalo pašnekovė. – Ir bent jau kol kas tų iškvietimų nėra tiek jau daug. Pavyzdžiui, šį ketvirtadienį per visą polikliniką turėjome tik 11 iškvietimų – ir suaugusiems, ir vaikams“.
Svarbiausi interesai - paciento
„Pirmiausia reikia žiūrėti iš ligonio pozicijos – kas geriausia jam, kad nebūtų pakenkiama nei pacientui, nei jo artimiesiems, - kalbėdamas apie pacientų aptarnavimą gripo sezono metu sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius Saulius Čaplinskas. - Antra, kiekvienas ligonis turi suprasti, kad savo sveikata privalo pasirūpinti pats, taip pat – ir savo artimųjų. Trečia, vos pajutus pirmuosius gripo ar peršalimo simptomus privalo kreiptis į gydytoją. Todėl kiekvieną raginu turėti savo šeimos gydytojo, kuriuo pasitiki, telefono numerį ir nulat kontaktuoti su juo. Gydytojas patars, ką daryti. Savaime aišku, kad sergančiajam geriau turėti kuo mažiau kontaktų su kitais žmonėmis, bet reikia atsižvelgti ir į tai, kokią galimybę turi gydytojas atvykti į paciento namus“.
Paprašytas pakomentuoti vienos gydytojos pasiūlymą antrą dieną karščiuojantį vaiką vežti į polikliniką, ULAC vadovas griežtai atsakė nekomentuosiąs kitų gydytojų sprendimų ir pabrėžė esąs įsitikinęs, kad kiekvienas medikas turįs laikytis tokios pat etikos.
Rankenų neliesti be servetėlių
O komplikacijų ir netgi sunkiausios iš jų – mirties – galima išvengti, - tvirtino portalo pašnekovas, - laikantis jo rekomendacijų, pradedant nuo vakcinacijos ir asmens higienos. „Atkreipkime dėmesį, kur stovi šiukšlių dėžės panaudotiems popieriniams rankšluosčiams didžiųjų prekybos centrų tualetuose? Turime žinoti, kaip reikia plautis rankas, kaip užsukti vandens čiaupą – tik su vienkartiniu rankšluosčiu ar nosinaite, taip pat – atidaryti tualeto duris ir tada išmesti, - higienos abėcėlę aiškino specialistas. – Taip pat grįžus iš lauko į namus būtina gerai nusiplauti rankas“.
Ar S. Čaplinskas su nosinaite užsuka čiaupą ir savo namuose? „Namuose taip nedarau, bet viešose vietose duris atidarinėju tik su servetėle arba, jei prieš mane įėjo žmogus, su koja prilaikau duris, kol įeinu, kad nereikėtų rankomis liesti rankenos. Tokie įpročiai turi įaugti į bendrą mūsų kultūrą, - kalbėjo ULAC direktorius. – Savaime aišku, kad jie būtini gripo sezono metu, bet ne tik. Visus metus svarbu rūpintis higiena, nes vasarą siaučia kitos ligos, žarnyno infekcijos. Kita vertus, gripas planetoje cirkuliuoja visus metus“.
Svarbiausia - vakcina
Lygiai taip pat aktualu prisidengti servetėle burną čiaudint ar kosint. S. Čaplinsko nuomone, neturėtų kilti dvejonių ir dėl to, ką daryti vos sunegalavus – eiti į darbą ar ne. „Kai per vėlai kreipiamasi į gydytoją, paskui kyla labai daug problemų. Žmonės tikisi, kad viskas praeis savaime, gydosi arbatomis. Mes neatmetame jokių arbatų, imbiero, medaus ir gero poilsio, bet tik vakcina yra specifinis organizmo stiprinimas. Ypač tai aktualu sergantiems lėtinėmis ligomis. Tarp kitko, žmogus gali sirgti lėtine liga, net to nežinodamas, o vakcina labiausiai reikalinga silpniausiems: sergantiems lėtinėmis ligomis, vaikams ir žmonėms per 65 metus“.
Šiandien gripo epidemija paskelbta jau dvidešimt vienoje savivaldybėje. Tad ar dar ne per vėlu skiepytis? „Yra du atvejai: jei dabar pasiskiepysiu ir užsikrėsiu po dviejų savaičių – arba vakcina padės, arba nepakenks, - tvirtino pašnekovas. – O tiems, kurie jau susirgo, iš tiesų šaukštai po pietų. Skiepytis jiems nebereikia, nes imunitetą jau įgijo. Vis dėlto iškyla klausimas, ar tikrai tai buvo gripas, ar ne peršalimas, nes simptomai abiem atvejais labai panašūs, todėl iš jų atpažinti ligą sunku. Sergant gripu labiau skauda galvą, laužo kaulus, paskui pradeda varvėti nosis, bet tai labai „išplaukę“ simptomai. Gripą atskirti galima praktiškai tik iš pasekmių, nes peršalimas jų gali ir nesukelti“ .
Daugiausia ligonių – Radviliškio ir Telšių rajonuose
ULAC duomenimis, penktadienį Lietuvoje gripo epidemiją paskelbė 21 miestas ir rajonai. Pirmieji, sausio 21 d., - Prienų ir Rokiškio rajonai, kitą dieną – Kauno miestas, po savaitės - Kėdainių, Raseinių, Kaišiadorių rajonai ir Kazlų Rūda bei Alytus. Šiuo metu didžiausias sergamumo rodiklis – 211,8 sergančiojo 10-iai tūkstančių gyventojų – yra Radviliškio bei Telšių (207,05) rajonuose.
Epidemija paskelbta ir Jonavos, Lazdijų, Kauno, Panevėžio, Joniškio, Marijampolės, Ukmergės rajonuose, Šiauliuose, Panevėžyje, Rietave. Sausio 30 d. gripo epidemiją paskelbė ir Klaipėda, kurioje 10d-iai tūkstančių gyventojų tenka 118 ligos atvejų.
Sergamumas gripu ir ūmiomis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ketvirtąją šių metų savaitę siekė 138,4 atvejo 10-iai tūkstančių gyventojų. Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis buvo beveik tris kartus mažesnis (47,89) ir gripo epidemija nebuvo paskelbta nė vienoje savivaldybėje.
Epidemija skelbiama, kai iš 10 tūkstančių gyventojų gripu ir ŪVKTI serga daugiau nei 100 žmonių, o gripas sudaro apie 30 proc. visų atvejų.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, apie didėjantį gripo viruso plitimą pranešė 17 šalių.
Ligita Sinušienė
Susiję straipsniai
