Užduotis būsimų žaidynių rengėjams – stengtis prilygti Lietuvai

Liepos viduryje Lietuvoje vykusių XV-ųjų Europos žmonių su persodintomis širdimis ir plaučiais sporto žaidynių organizatoriai būsimų žaidynių vairą jau perdavė suomiams – 2016 metais šios žaidynės bus surengtos Helsinkyje.

Reklama

Apibendrinama statistika

O žaidynes mūsų šalyje organizavusi Lietuvos asociacija „Gyvastis“ jau suveda tarptautinio renginio rezultatus, apibendrina statistiką. Lietuvoje vykusiose žaidynėse iš viso buvo išdalinta 517 medalių: 255 aukso, 159 sidabro ir 103 – bronzos. Į Lietuvoje surengtas žaidynes buvo atvykę 176 sportuojantys žmonės iš 20 Europos šalių. Dar 119 žmonių sportininkus lydėjo.

Iš 176 sportininkų, susirinkusių Lietuvoje, 119 buvo su persodintomis donorų širdimis, 52 – su persodintais plaučiais, 5 – po širdies – plaučių komplekso transplantacijos.

Lietuvos komandoje buvo 12 sportininkų – visi vyrai ir visi – po širdies persodinimo operacijų.

Pasibaigusių žaidynių rengėjai skaičiuoja ne tik medalius ir dalyvius, bet ir kiek puslitrinių buteliukų geriamojo vandens dalyviams buvo išdalinta, kiek autobusų svečiams vežti buvo užsakyta, kiek kokių dydžių marškinėlių buvo pagaminta, kiek vienviečių ir dviviečių kambarių viešbučiuose buvo užsakyta ir netgi – kiek medalių buvo nukaldinta ir kiek jų išdalinta.

Visa ši informacija labai pravers būsimų žaidynių rengėjams, nes organizatoriai remdamiesi kitų šalių patirtimi, pateikta statistika, pasitaikiusių klaidų analize ir organizuoja kitas žaidynes. Taip darė ir lietuviai.

Neatlygintina geranoriškų žmonių pagalba

Beje, penkias dienas Lietuvoje vykusios varžybos – puikus įrodymas, kad didžiulį tarptautinį renginį gali suorganizuoti grupelė entuziastų, padedami būrio savanorių.

Ir kaip suorganizuoti! Per iškilmingą uždarymo vakarienę būsimų žaidynių rengėjai suomiai, Europos žmonių su persodintomis širdimis ir plaučiais federacijos (EHLTF) atstovai ir kiti svečiai pripažino: Lietuva taip aukštai iškėlė kartelę, kad suomiams teks gerokai pasistengti.

Asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Ugnė Šakūnienė neslepia: rėmėjų paieška buvo sunkus ir didelis darbas, nors bemaž visi, į ką buvo kreiptasi finansinės paramos, pripažino, kad būsimo renginio tikslas – labai kilnus.

Pasak jos, rėmėjų paaukotos lėšos ar suteiktos nuolaidos tesudaro maždaug 10 proc. viso žaidynėms išleisto biudžeto. Kol kas dar skaičiuojama, kiek rengėjams atsiėjo visos žaidynės.

Tačiau U. Šakūnienė neabejoja: jei šį renginį būtų organizavusi valstybinė organizacija, o ne pelno nesiekianti organizacija, sąmata būtų dešimt kartų didesnė. „Mums labai daug neatlygintinai padėjo geranoriški žmonės“, – džiaugiasi U. Šakūnienė.

Šio renginio organizatoriai dėkingi visiems finansiniams rėmėjams – įstaigoms, organizacijoms ir pavieniams asmenims (Kūno kultūros ir sporto departamentui, Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stočiai, įmonėms „Novartis“, „Roche“, „ProBuono“, „Neptūnas“, „Hermis“, Sergejui Jovaišai, Vilijai Blinkevičiūtei, Justui Vincui Paleckiui, Leonidui Donskiui), informaciniams rėmėjams: visuomeniniam transliuotojui LRT, interneto portalui „15min.lt“, Nacionaliniam transplantacijos biurui prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

„Ypatingai norime padėkoti visiems savanoriams, kurie dalyvius lydėjo kiekviename žingsnyje – nuo sutikimo oro uoste iki palydų į namus“, – pabrėžė U. Šakūnienė. Jos teigimu, savanorių entuziazmu, geranoriškumu, paslaugumu ir užsidegimu dirbti žavėjosi visi svečiai.

Savanoriai buvo atvykę iš visos Lietuvos. Nemaža jų dalis apie donorystės bei savanorystės svarbą, apie asociaciją „Gyvastis“,  jungiančią persodintų širdžių, inkstų, kepenų, plaučių dėka gyvenančius, taip pat transplantacijų laukiančius žmones, sužinojo Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo NVO Programos remiamo projekto „Gyvasties“ gebėjimų stiprinimas ir savanorių tinklo plėtimas“ metu.

„Gyvasties“ komanda taip pat labai dėkinga ir dizainerei Alicijai Širvinskienei, sukūrusiai atvirukų triptiką ir lozungą „Galima dovanoti iš širdies, galima dovanoti širdį“. Jis tapo žaidynių emblema.

Išankstinė nuostata subliūško

„Ne vienas svečias mums prisipažino svarstęs, ar nepavojinga vykti į Lietuvą, kuri geografiškai yra netoli Rusijos, o prasidėjęs Rusijos ir Ukrainos konfliktas šią baimę dar labiau paakino. Kai kurie svečiai iš užsieniečio atvyko su išankstine neigiama nuostata apie Lietuvą ir tvirtino nesitikėję nieko gero čia pamatyti. Ir kaip malonu buvo girdėti, kai negatyvi nuostata subliūško ir iš Lietuvos svečiai išsivežė pačius geriausius įspūdžius!“ – pasakoja U. Šakūnienė.

Vienas dalyvis, Kroatijoje gimęs italas, buvo sužavėtas Lietuvos gyventojų mentaliteto. O graikas prisipažino nustebęs, kokie draugiški, šiltai ir nuoširdžiai bendraujantys žmonės gyvena Lietuvoje. Ir juokaudamas pridūrė: „Na, nebent tik Graikijoje žmonės draugiškesni“. „Jie vis stebėjosi, koks tai žalias miestas, kiek daug jame medžių. Pavyzdžiui, visus sužavėjo Vingio parkas – toks žalias masyvas kone pačiame miesto centre!“ – svečių įspūdžius perteikia U Šakūnienė.

Ji šypteli prisiminusi kuriozines situacijas, kurių, matyt, neišvengia nė vieno didesnio renginio organizatoriai.

Vieną užsienietį, pavyzdžiui, organizatoriai juokais net buvo praminę Misteriu Nelaime – taip tam žmogui nesisekė ir vis kas nors netikėto nutikdavo. Antai kartą šis žmogus nusprendė autobusu  vykti į vieną iš siūlomų ekskursiją. Tačiau vietoj autobuso, vežusio į tą ekskursiją, jis įsėdo į autobusą, kuris žaidėjus nugabeno į tinklinio varžybas. „Ir nesvarbu, kad ant šio autobuso buvo angliškas užrašas, kur jis važiuoja – žmogus labai pasipiktino, kad buvo nuvežtas ne ten, kur jis norėjo. Turėjome suorganizuoti jo pervežimą“, – pasakoja U. Šakūnienė.

Organizatoriai sulaukdavo skundų ir dėl ištrūkusių sagų, ir specialių pageidavimų – dėl maisto. Pavyzdžiui, žaidynių atidarymo ceremonija vyko Valdovų rūmų kiemelyje, čia buvo ir vaišėmis gausiai nukrauti stalai. Tačiau paaiškėjo, kad keli svečiai yra itin alergiški maistui, todėl jis turi būti pagamintas be jokių prieskonių. Tai sužinoję, organizatoriai prieš vakarienės pradžią aplėkė kelis sostinės centro ir Senamiesčio restoranus, kol rado, kas svečiams nepakenks.

Vienas žaidynių dalyvis buvo dializuojamas ligonis, negalintis praleisti dializės procedūrų, todėl dėl jo buvo susitarta su šias paslaugas teikiančia gydymo įstaiga.

Jaudinanti akimirka – per apdovanojimų ceremoniją

Paprašyta papasakoti labiausiai sujaudinusią penkias dienas vykusio renginio akimirką, U. Šakūnienė nedvejoja: „Tai būdavo kaskart per apdovanojimų ceremoniją. Įsivaizduokite:  apdovanojami auksą, sidabrą ir bronzą laimėję sportininkai, gyvenantys po transplantacijos operacijų. Ir jie visi, nesvarbu, kokią vietą bebūtų užėmę, draugiškai užlipa ant aukščiausiojo pakylos laiptelio, apsikabina... Suprantate, ką tai reiškia? Jie visi – nugalėtojai, ir visai nesvarbu, kurią vietą varžybose užėmė. Nes visi pasiekė didžiausią savo pergalę – laimėjo gyvenimą!“

Nacionalinis transplantacijos biuras