Teikiamos sveikatos paslaugos turi būti saugios

Jau daug metų šalia tradiciškai patikrintų liaudies medicinos, Rytų ar homeopatinių gydymo bei natūralios medicinos siūlomų priemonių klesti ir įvairūs šundaktariavimo būdai, leidžiantys apgaudinėti žmones ar sukeliantys įvairias komplikacijas veiksmai. Pasak Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio, „yra vienintelis būdas užkirsti kelią žmonių klaidinimui - reglamentuoti tokias veiklas, įvardinti kas nelegalu, nes už tai turi būti įteisinta ir atsakomybė. Štai dėl ko ir imamės teisinio šios sferos sureguliavimo“.

Siekiant kontroliuoti procesus, atskirti tai, kas pagrįsta, nuo to, kas priskirtina šarlatanizmui, sudaryta darbo grupė Netradicinės medicinos problemoms spręsti. Į pirmą posėdį susirinkę jos nariai svarstė ne tik ligų gydymo, bet ir sveikatos išteklių valdymo, sveikos gyvensenos paslaugų, sveikatos rekreacijos sistemos sukūrimo klausimus, kadangi čia, ministro manymu, natūralios medicinos įtaka labai svarbi.

Darbo grupės posėdyje dalyvavo šios grupės vadovė sveikatos apsaugos viceministrė dr. Jadvyga Zinkevičiūtė, Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų (LSNR) prezidentas prof. Algimantas Kirkutis, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto gydytojas-fitoterapeutas, LSNR Gydymo augalais komiteto pirmininkas Juozas Ruolia, Lietuvos akupunktūros gydytojų asociacijos gydytojas manualinės terapijos specialistas, LSNR viceprezidentas Alfredas Maruška, LSNR narys, Lietuvių kalbos ir literatūros instituto doktorantas Rolandas Petkevičius, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai.

Posėdžio dalyviai nutarė, jog svarbiausia, visų pirma, susitarti dėl svarstomo objekto esmės ir naudojamos sąvokos apibrėžimo. Prof. Algimanto Kirkučio manymu, papildomos ir alternatyvios medicinos (PAM) sąvoka turi atspindėti istoriniu empiriniu keliu susiformavusias, daug dėmesio organizmo funkcinių sistemų tarpusavio ir jas supančios aplinkos ryšiams skiriančias medicininės ir sveikos gyvensenos praktikas. Jo teigimu, tai turėtų būti ne tik Rytų šalyse tradicinės medicininės sistemos, tokios kaip ajurvedos, kiniečių, Tibeto, japonų, arabų, lietuvių tradicinės medicinos, fitoterapija, bet ir naujos, tačiau dar nepripažįstamos klinikinėje biomedicinoje praktikos.

Profesorius išsakė nuogąstavimą, kad kalbant apie alternatyviąją mediciną, veiklos sritis nebūtų susiaurinta, apsiribojant jau dabar reabilitacijoje plačiai naudojamais masažais, balneologija ir pan. „Šiuo metu sveikatos sistema kalba apie ligą, - sako prof. A. Kirkutis. - LSNR mano, kad metas kalbėti ir apie tai, kas yra prieš ar po ligos, t.y. kaip apsaugoti žmogų nuo ligos išsivystymo, išmokyti organizmą savo jėgomis arba padedant natūralioms medicinos priemonėms apsisaugoti nuo ligų“.

Pasitarimo dalyvių teigimu, svarbu rasti bendrą kalbą natūralios medicinos ir SAM atstovams, nes ir toliau išlieka veiklos reglamentavimo problemos ir neišspręsti PAM specialistų ruošimo klausimai. Prof. J. Ruolios teigimu, „šį klausimą būtina iškelti į akademinį lygį, kad atsirastų įvairaus lygio studijos, galinčios paruošti natūralios medicinos specialistus, teiksiančius žmonėms saugias paslaugas“.

Viceministrė J. Zinkevičiūtė tikisi, kad specialistams pavyks rasti bendrą kalbą ne tik svarstant terminologiją, apibrėžimus, bet ir ieškant teisinių sprendimų, susijusių su specialistų rengimu, licencijavimu ir pan. „Mūsų tikslas, kad visos paslaugos, kurios teikiamos žmonėms, būtų saugios. Žmogus gali rinktis kokiu gydymu pasitikėti, tačiau jis turi žinoti, kad visi specialistai licencijuoti, o jų teikiamos paslaugos - saugios“, - sako J. Zinkevičiūtė.

Darbo grupės nariai sutarė artimiausiu metu galutinai suderinti aptariamos medicininės praktikos apibrėžimą bei svarstyti veiklos teisinius aspektus.

Sveikatos apsaugos ministerija