Turbūt daugelis svajojate, kad būtų šaunu, jei sugebėtume skaityti kitų mintis? O jei tai darytų technologijos – būtų panašu į mokslinės fantastikos filmą. Tačiau Vašingtono universiteto mokslininkai, panaudoję techniką, kuri naudojama identifikuojant epilepsiją, įrodė, kad kompiuteris gali „klausyti“ minčių.
Tiesiogiai sujungę keturių tyrime dalyvavusių pacientų smegenis su kompiuteriu, mokslininkai įrodė, kad galvojant apie keturis garsus: o, ai, i, e - galima vien mintimis kontroliuoti kompiuterį 90 proc. tikslumu be išankstinių treniruočių.
Smegenų zonose, atsakingose už kalbą, pacientams operacijos būdu buvo įdėti implantai. Tai leido vien jiems pagalvojus ar mintis išreiškiant garsais judinti rodyklę kompiuterio ekrane.
“Yra daug galimybių, kaip galima panaudoti tokias technologijas. Tai padėtų žmonėms, patyrusiems sunkius smegenų pažeidimus, negalintiems kalbėti ar sunkiai kalbantiems pacientams", – teigia vienas tyrimo autorių Eric C. Leuthardt.
Mokslininkai tikisi, kad tokie implantai padės ne tik gerinant komunikacinius gebėjimus traumas patyrusiems pacientams, bet ir padės surasti būdą, kaip implantai gali padėti analizuoti smegenų bangų dažnio aktyvumą.
Mokslininkai tiki, kad ateityje patobulinus technologijas ir implantus, bus galima atlikti ženkliai daugiau veiksmų, o ne tik nuvesti žymeklį kompiuterio ekrane iki nurodytos vietos.
Visa tai gali šiek tiek gąsdinti, tačiau tai leistų neįgaliems žmonėms lengviau komunikuoti ar dirbti kompiuteriu. Tyrimo autoriai taip pat galvoja, kaip implantą įdėti į reikiamą smegenų sritį, neatliekant chirurginių procedūrų, sukeliant kuo mažiau rizikos.
„Technikos valdymas mintimis – tai labai perspektyvi ir sparčiai besivystanti bioinžinerijos mokslinių tyrimų sritis. Bioelektrinių signalų nuo atitinkamų galvos zonų registravimas jau leidžia taikyti „minčių nuskaitymo“ galimybes automobiliui, neįgaliojo vežimėlui valdyti. Japonijos verslo įmonės, mokslininkai planuoja kurti „mintis skaitančius“ ir valdančius elektroninius prietaisus, robotus. Tokiuose tyrimuose naudojami ne tik elektrokortikografinis (elektrodai implantuojami ant smegenų žievės) metodas, bet ir kiti, neinvaziniai, - kompaktiški elektroencefalografai, magnetinis rezonansas su tam tikra programine ir technine įranga. Smegenų veiklos informacija ne betarpiškai, bet per ypač svarbią (netgi svarbiausią – kuri ir yra pagrindinis produktas) sąsają perduodama valdomam prietaisui, o pats patogiausias ir yra kompiuteris, nors gali būti robotas su erdvės koordinačių pasirinkimu ar pan.“ - „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Medicinos technologijų katedros vedėjas doc. dr. Arvydas Martinkėnas.
vlmedicina.lt
Šaltinis:
Leuthardt E C, Gaona C, Sharma M, Szrama N, Roland J, Freudenberg Z, Solis J, Breshears J, Schalk G. Using the electrocorticographic speech network to control a brain–computer interface in humans. Journal of Neural Engineering, 2011; DOI: 10.1088/1741-2560/8/3/036004