Antradienis, 2024.06.25
Reklama

Tarp ligoninių finansinių problemų sprendimų – ir ligonių mokestis už maistą(2)

Zita Voitiulevičiūtė | 2012-03-16 00:05:38

 Gydymo įstaigų ir Valstybinės ligonių kasos sutartys ne tik bado akis įstaigų vadovams, valdžios institucijoms, pacientams, bet ir grasina mokamu maitinimu ligoninėse. Susimokėti už maistą – būtent toks pasiūlymas sprendžiant ligoninių finansavimo problemas nuskambėjo Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje. Tačiau VLK vadovas tokių išeičių nepalaikė ir drįso prognozuoti, kad kiti metai  gydymo įstaigoms bus labai „kūdi“.

Sudėtinga rajoninių ligoninių finansavimo sistema gali atimti iš gyventojų galimybę gauti skubią chirurginę pagalbą. Redakcijos archyvo nuotr.

 Vykdydamas parlamentinę kontrolę Seimo Sveikatos reikalų komitetas šią savaitę gilinosi į gydymo įstaigų teikiamų paslaugų apmokėjimo problemas. Išklausęs įvairių suinteresuotų grupių nuogąstavimus ir pasiteisinimus komiteto pirmininkas Antanas Matulas emocionaliai apibendrino: „Taip negali būti. Ministro įsakymas vienas, o balas – visai kitas. Kaip žmonėms paaiškinti? Man yra labai daug nesuprantamų dalykų. Teritorinių ligonių kasų direktoriai dirba nekorektiškai. Atsiunčia įstaigų sutartines sumas nepasitarę. Darbas turi būti atliekamas prieš tai. Turi būti sukviečiami įstaigų vadovai, steigėjai, stebėtojų taryba, aptariami principai ir tik tada priimami sprendimai. Dabar nuleidžiate sumas patys sugalvoję, paskui išsukinėjate žmonėms rankas. Vienais metais stacionarinė paslauga prioritetinė, kitais jau kita. Akivaizdu, kad paslaugų apmokėjimo sistema išsigimė. Mokame už ką norime, kažkas primoka, kažkas nuveža už savo lėšas, kažkas kompensuoja... Kas per chaosas?“.

 Ankštame Seimo komitetų posėdžių kambaryje šią savaitę buvo itin karšta. Čia diskutavo ne tik Seimo nariai, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovai, bet ir svarbiausi asmenys iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos, Lietuvos ligoninių asociacijos ir daugelio respublikinių bei rajoninių ligoninių vadovai.

 Pateiktos sutartys sukėlė sąmyšį

 VLK šiemet gydymo įstaigoms pateiktose sutartyse nurodytos sumos gydymo įstaigų vadovus privertė kreiptis ir į valdžios institucijas, ir į žiniasklaidą. Grėsmė, kad gydymo įstaigoms gali tekti atsisakyti reikalingų paslaugų, nerimo sukėlė ir daugeliui pacientų.

 2011 m. gruodžio 20 d. priimtas 2012 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymas, kuriuo patvirtintas 4,4 proc. mažesnis biudžetas lyginant su 2011 metais. Atsižvelgiant į tai, 146 196 001 litu sumažėjo lėšos, skirtos asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimui.

 Gydymo įstaigų pacientams suteiktos paslaugos VLK apmokamos pagal bazinių kainų balo vertės sistemą. Atsiskaitant už paslaugas, suteiktas nuo 2012 m. sausio 1 d., apmokama pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą, kuriuo bazinių kainų 1 balo vertė lygi 0,89 lito. Kadangi šiemet biudžetas sveikatos apsaugos paslaugoms sumažėjo daugiau nei 146 mln., VLK išsiuntė gydymo įstaigoms sutartis, kurias pasirašiusios jos netektų didelės dalies finansavimo, taigi ir turėtų atsisakyti kai kurių paslaugų.  

 Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė nusišaipė iš dabartinės sistemos: „Jau pirmokai juoktųsi iš to, kaip mes vieną litą lyginame su 89 centais.“  

 Ligoninės negautų nė numatyto balo

VLK taikyta lėšų gydymo įstaigoms skyrimo tvarka daugeliui jų kelia įtarimų. Pagal ją išeina, kad kai kurių gydymo įstaigų bazinių kainų balo vertė toli gražu nesiekia ir taip mažo 0,89.

Pavyzdžiui, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, pasak jos direktoriaus patarėjo Rimvydo Turčinsko, teikia 65 proc. būtinų paslaugų. Todėl joje nepavyktų mažinti pacientų skaičiaus, nes jie vis tiek turėtų būti guldomi į stacionarą. Tad balas šioje ligoninėje siektų vos 0,67.  Tokie balų svyravimai yra ir kitose ligoninėse.

Alma Grikšienė apgailestavo, kad sumažinus finansavimą gali tekti vėl atleisti darbuotojų. Ligitos Sinušienės nuotr.

 Posėdyje įvairių gydymo įstaigų atstovai vardijo problemas, dėl kurių nukentės ir įstaigų finansai, ir pacientai.

 Šilutės medicinos centras išplatino kreipimąsi, kuriame piktinamasi, kad jam, kaip ir Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio teritorinėms ligonių kasoms priklausančioms pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, finansavimas sumažėjo 10-12 proc., o Vilniaus ir Kauno įstaigoms jokių nuskaitymų už nedraustus pacientus nuo 2012 m. sausio VLK neįvykdė.

 Netikėti pasiūlymai suglumino

 Svarstant kaip būtų galima vienetą paversti vienetu pasigirdo ir nepopuliarių pasiūlymų.

 Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų generalinio direktoriaus patarėja Jūratė Karvelienė Seimo nariams siūlė negalvoti apie artėjančius Seimo rinkimus ir ryžtis priimti visuomenei nepatiksiantį sprendimą.

 „Reikėtų leisti ligoniams mokėti už maitinimą, – pasiūlė ligoninės atstovė. – Ligoniui reikėtų sumokėti 10 litų už dieną.“

 Specialistės skaičiavimu, tai galėtų būti išeitis iš finansinių problemų ne vienai ligoninei. Vis dėlto tarp parlamentarų kilo sambrūzdis ir, panašu,  tokiam sprendimui nė vienas nebūtų pritaręs.

 Ignalinos rajono ligoninės laikinai einantis vyriausiojo gydytojo pareigas Stanislavas Olševskis siūlė politikams nepagrįstai nekelti reikalavimų ligoninėms.

 „Tobulėja technika, reikalavimai medicinai, tačiau ar visi jie būtini krizės metu? – klausė ligoninės vadovas. – Pavyzdžiui, vienu metu ligoninėms tapo netinkamos mechaninės svarstyklės. Reikėjo jas pakeisti – tai ir vėl tūkstančiai. Keliant reikalavimus išlaidos didėja. Todėl gal reikėtų tuos reikalavimus įvesti ne taip imperatyviai?“

 Rajonai nebeturės chirurgų

 Kita opi problema palietė dešimt rajoninio lygio ligoninių. Jose įgyvendinus Vyriausybės nutarimą nebeteikiamos kai kurios reanimacijos, chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos paslaugos. Tačiau pernai joms buvo skirta apie 200 tūkst. litų tikslinių lėšų skubios pagalbos ir specializuotų ambulatorinių chirurginių paslaugų teikimui užtikrinti.

 Šiemet buvo paaiškinta, kad šių paslaugų teikimas dešimtyje rajoninio lygio ligoninių nebus finansuojamas, o pacientai, kuriems bus reikalinga chirurgo pagalba po įstaigos darbo valandų, savaitgaliais ir švenčių dienomis bus pervežami į artimiausias regionines ar respublikines ligonines.

 Dešimties gydymo įstaigų pasirašytame kreipimesi rašoma, kad vidutiniškai rajoninėje ligoninėje, priskirtoje trečiajai rajoninių ligoninių kategorijai, per metus suteikiamos 1384 paslaugos. Ligoninių atstovų skaičiavimais, vieno paciento pervežimas į kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą vidutiniškai kainuoja 169 litus ir įstaigai tai sudaro bemaž 231 tūkst. litų išlaidų per metus. Besikreipiančiose įstaigose ši lėšų suma sudaro daugiau kaip 2 mln. litų. Tuo tarpu, jei įstaigose būtų teikiamos konsultacijos – iš viso tai sudarytų 685 tūkst. litų.

 Kaip komiteto posėdyje aiškino Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja Alma Grikšienė, pagal praeitais metais galiojusią tvarką ligoninė gaudavo apie 200 tūkst. litų, kurių pakako tik chirurgų, traumatologų, dirbančių priėmimo ir skubios pagalbos skyriuose po įstaigos darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis, darbo užmokesčiui. Pagal VLK sutartį dabar Gargždų ligoninei tokioms paslaugoms teikti teliktų 30 tūkst. litų, tad jai tektų nutraukti jų teikimą, atleisti darbuotojus.

Pasak ligoninių atstovų, bendros tokių paslaugų nutraukimo sąnaudos devyniose ligoninėse gali siekti iki 900 tūkst. litų.

 Ligoninių atstovų kreipimesi nurodoma, kad chirurginių paslaugų rajoninėse ligoninėse būtinumu abejoti netenka, nes jose pacientams per metus budintys chirurgai vidutiniškai suteikia 1390 skubios pagalbos paslaugų.

 SAM tikina įspėjusi

 SAM įstaigoms pateiktame atsakyme teigiama, kad tikslinės lėšos tam tikroms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms buvo skirtos tik pereinamuoju laikotarpiu. Rašte teigiama, kad jų vadovybė buvo informuota, kad šios lėšos skiriamos tik laikinai, todėl jos turėjo planuoti, kaip organizuoti ir užtikrinti tolesnį priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus darbą.

Antanas Matulas piktinosi nekorektišku ligonių kasų darbu. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

 Vis dėlto, - pažymėjo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas, susikalbėjimas neįvyko, o grėsmė paslaugų teikimui yra didelė.

 Rado pažeidimų

 Tą pačią dieną komitetas nesugebėjo priimti sprendimo dėl milijardines sumas liečiančių problemų. Vis dėlto kitą dieną Seimo nariai gydymo įstaigoms rekomendavo kol kas neskubėti pasirašinėti sutarčių su VLK.

 „Daugiausiai įtarimų kelia tai, kad pagal numatytą sumažintą finansavimą lėšų gydymo įstaigoms turėjo sumažėti 4,4 proc., o mažėjo po 7-8 proc. Išnagrinėję ligoninių vadovų nusiskundimus radome tam tikrų pažeidimų. TLK prieš siūlydamos sutartines sumas gydymo įstaigoms, jų neinformavo, o išsiuntinėjo sutartis, kurios netenkina gydymo įstaigų. Tad turėtų būti keičiamas arba ministro įsakymas, arba gydymo įstaigos ir VLK turi bendrauti tiek, kad sutartys atitiktų įsakymą“, – kalbėjo A. Matulas.

 Taip pat jis įsitikinęs, kad nėra tikslinga gydymo įstaigos veiklos efektyvumo vertinti tik pagal hospitalizacijos rodiklius. Efektyvumas turėtų priklausyti nuo šeimos gydytojo darbo, visuomenės informavimo, prevencinių programų, turėtų būti atsižvelgiama ir į šalies demografinius pokyčius.

 Taip pat parlamento komitetas nusprendė siūlyti Sveikatos apsaugos ministerijai ir Valstybinei ligonių kasai 2012 metais pratęsti finansavimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios nuo 2010 m. balandžio 1 d. nebeteikia stacionarinės chirurgijos paslaugų, priėmimo-skubiosios pagalbos ir specializuotų ambulatorinių chirurgijos paslaugų, teikiamų priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje apmokėjimui užtikrinti.

 VLK direktorius bijo galvoti apie kitus metus

 VLK direktorius Algis Sasnauskas kalbėjo gana pesimistiškai, nors nenorėjo sutikti, kad ligoninių ir jo vadovaujamos įstaigos sutarčių pasirašymas gali būti vadinamas „rankų išsukinėjimu“.

 „Visiškai su tuo nesutinku. Viskas vyksta pagal žaidimo taisykles. Jeigu kalbame apie sutarčių pasirašymo procesą, galbūt jo nėra. Yra procedūros. Mes įsprausti į rėmus, metodikas, nutarimus ir pagal juos teikiame tuos skaičiavimus. Jeigu taip netinka, tai keičiame žaidimo taisykles ir galima paskaičiuoti kitaip“, – į dialogą buvo linkęs VLK vadovas. Tačiau netrukus pridūrė: „Aš šiaip esu optimistas, bet manau, kad šie metai bus pesimistiniai. Kalbant apie pajamų surinkimą, jis yra mažesnis nei buvo pernai.“

 VLK vadovas vis tiek ragina mažinti stacionarias paslaugas ir tik tokiu būdu atkurti bazinių kainų balo vertę į normalią.

 „Kuo balas didesnis, kuo mažiau pacientų, tuo didesnė vieno paciento gydymo kaina, – kalbėjo A. Sasnauskas. –  Kaip ir buvo sakyta, šiemet dienos chirurgijos stacionare nebebus taip, kaip buvo pernai. Mes matome, kad dėl jų jums (gydymo įstaigoms – aut. past.) metinės sutartinės sumos padaugėdavo apie 10 proc. <...> Šiemet praktiškai to nebus ir šie metai, kaip minėjau, bus labai „kūdi“. Visiems reikia galvoti, kaip tą pyragą dalintis. <...> Ir, ko gero, tai nėra paprasta situacija. Aš puikiai jus suprantu. Bet kuo daugiau guldysime pacientų, tuo mažiau turėsime pinigų. Pinigų yra tiek, kiek yra. <...> Šiemet išgyvensime, bet kas bus kitais metais? Šiemet imame 225 mln., nors reikia 260 mln. iki to balo – 0,89. Mes jo neturime. Rezervo praktiškai metų gale turėsime 150 mln. Ir kas bus kitais metais, man sunku suvokti. Aš nežinau.“

Zita Voitiulevičiūtė

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (2)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Žaizdų priežiūros atmintinė: kaip pasirūpinti žaizda jai supūliavus
Vasarą, kada daugiau judame ir leidžiame laiką gamtoje – ne tik padidėja rizika susižeisti, bet ir išauga bakterij...
Profilaktinių kraujo tyrimų svarba: galima nustatyti ligą, dar nesant simptomų
Dažnas šeimos gydytojo kabinete apsilankome tik turėdami konkrečių nusiskundimų sveikata, tačiau profilaktinėms sveikato...
Kaip efektyviai saugotis erkių nekenkiant sau ir gamtai
Pastaruoju metu galima pastebėti paslaugų teikėjų siūlymų išnaikinti erkes pievelėse. Nacionalinis visuomenės sveikatos...
Tulžies pūslės akmenys apie save įspėja skausmais – kaip į juos reaguoti?
Nemalonus skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku – vienas pagrindinių simptomų, leidžiančių įtarti susiformavus tu...
Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei toliau vadovaus doc. dr. J. Kutkauskienė
Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vilniaus universiteto skelbtą konkursą laimėjo ir į Respublikinės Vilniaus universite...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų