Sveikos gyvensenos mokymas Lietuvoje: skęstančiųjų gelbėjimasis - pačių skęstančiųjų reikalas

Stebint politikų ir atsakingų Lietuvos institucijų atstovų viešus pasisakymus, kaip svarbu mokyti Lietuvos žmones sveikai gyventi, vykdyti alkoholio, tabako, narkotikų ir lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją, reaguojant į Lietuvos nacionalinės sveikatos tarybos 2011 m. metinį pranešimą, kuriame akcentuojama sveikos gyvensenos mokymo ir ugdymo svarba norint išvengti bereikalingų mirčių bei 2011 m. Jungtinių tautų asamblėjos raginimą visas pasaulio valstybes imtis neatidėliotinų priemonių spręsti lėtinių neinfekcinių ligų epidemijos ir su ja susijusio augančio mirtingumo problemą, 2012 m. sausio-vasario mėn. Lietuvos sveikuolių sąjungos savanoriai, siekdami atskleisti sveikos gyvensenos ugdymo Lietuvoje dėsningumus, atliko trumpą Lietuvos gyventojų apklausą internete „Sveikos gyvensenos mokymas ir jo prieinamumas Lietuvoje“. 

Apklausoje dalyvavo 1090 gyventojai, iš kurių 25 % vyrų ir 75 % moterų. Vidutinis apklausoje dalyvavusių gyventojų amžius - 43 m.

 Apklausos metu buvo užduoti keturi klausimai: "Kas Lietuvoje metodiškai moko vaikus sveikos gyvensenos?", "Kas Lietuvoje metodiškai moko suaugusiuosius sveikos gyvensenos?", "Kokias žinote sveikos gyvensenos ugdymo įstaigas?", "Ar domitės sveika gyvensena?".

Atsakymai į klausimą „Kas Lietuvoje metodiškai moko vaikus sveikos gyvensenos?“ rodo respondentų nuomonę, kad pagrindiniai vaikų sveikos gyvensenos mokytojai yra - tėvai (45%); ugdymo ir švietimo įstaigos (17%); nevyriausybinės organizacijos (9,8%). 14,1% respondentų atsakė, kad vaikų sveikos gyvensenos nemoko niekas. 

Jei vaikus dažniausiai moko suaugusieji, t.y. tėvai, tai tėvų, anot apklausoje surinktų duomenų, nemoko niekas (25,3%) arba moko nevyriausybinės organizacijos (23,5%). Šeimos gydytojai (8,5 %), visuomenės sveikatos biurai (8,1 %) bei kitos valstybinės įstaigos, skirtos skatinti sveiką gyvenseną (8,8 %) kartu sudėjus tesudaro 25,5 % respondentų atsakymų. Pasirinkę atsakymų variantą „kita“ respondentai vardija, kad suaugusieji mokosi patys (43,75%), informaciją gauna žiniasklaidos pagalba (internetas, radijas, knygos, straipsniai spaudoje, žurnalai ir pan.) (41,25 %), juos moko draugai, pažįstami (2,5%).

Apklausos rezultatai rodo, kad didesnė respondentų dalis labai domisi sveika gyvensena (51%), panašus procentas (46,1%) domisi šiek tiek, o visai nesidomi tik 2,6 % respondentų.

Respondentai dažniausiai įvardijo šias sveiką gyvenseną Lietuvoje mokančias organizacijas: Lietuvos sveikuolių sąjunga, sveikos gyvensenos klubai, sveikuoliai (33,6 %); Dainiaus Kepenio sveikatos mokykla (13 %); Gyvenimo meno labdaros ir paramos fondas (3,3 %); Visuomenės sveikatos biurai (3,2 %); Ajurvedos akademija (2,65 %). 28,3 % respondentų nežinojo organizacijų, kurios Lietuvoje moko sveikos gyvensenos.

Ne tik apklausos duomenys atskleidžia, kad visos politikų kalbos yra tuščios šioje srityje, kad per 21-erius nepriklausomybės metus politikai Lietuvoje nesukūrė jokio reikšmingo modelio, skatinančio Lietuvos žmones sveikai gyventi. Ir net neketina kurti. Tai rodo 2011 m. pabaigoje įvykdytas politikų ir alkoholio pramonės sąmokslas prieš Lietuvos vaikus atšaukiant alkoholio reklamos draudimą, svarbių klausimų, susijusių su sveikos gyvensenos skatinimu atidėjimas giliai į stalčius, finansavimo mažinimas arba jo naikinimas nevyriausybinėms organizacijoms, užsiimančioms sveikos gyvensenos mokymu, ugdymu ir populiarinimu visuomenėje.

Tačiau yra ir geroji tokio neveiklumo pusė. Destruktyvi politikų veikla skatina visuomenines organizacijas burtis ir domėtis politikų nuveiktais darbais Seime, viešinti balsavimo rezultatus rinkiminėse apygardose ir kviesti rinkėjus atkreipti dėmesį į tai sekančiuose rinkimuose.

Lietuvos sveikuolių sąjunga