Sveiki vaikai – sveika visuomenė

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai Tarptautinę vaikų gynimo dieną atkreipia visuomenės dėmesį į skiepų svarbą bei primena, kad kovai su užkrečiamosiomis ligomis efektyvesnių profilaktikos priemonių nei vakcinos iki šiol nesukurta. Ne veltui Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus yra paskelbusi vienu svarbiausių žmonijos išradimų. Šiandien dauguma užkrečiamųjų ligų, kadaise buvusių labai dažnų ir neretai mirtinų, skiepais efektyviai valdomos, sergamumas jomis labai sumažėjęs arba visai išnykęs, todėl žmonės nebejaučia šių ligų grėsmės.

Tikslas – išnaikinti tymus

Šiemet gegužės pradžioje Vilniaus visuomenės sveikatos centras gavo pirmą pranešimą apie tymais susirgusį vaiką. Netrukus gauti 2 pranešimai apie toje pačioje šeimoje susirgusius dar 2 vaikus ir pranešimai apie 5 tymais susirgusius suaugusius. Visi susirgę vaikai buvo nepaskiepyti valstybės finansuojama kompleksine tymų, raudonukės ir parotito vakcina.

Vilniaus visuomenės sveikatos specialistai analizuodami pastarųjų metų duomenis, pastebėjo tendenciją, kad mažėjant paskiepytų nuo užkrečiamųjų ligų asmenų skaičiui, sergamumas kyla. Specialistų prognozės dėl tymų atvejų skaičiaus augimo pasitvirtino – iki gegužės 30 d. užregistruoti jau 27 tymų atvejai.

Tymai – itin užkrečiama virusinė liga, iki šiol viena dažniausių mirčių priežasčių šalyse, kur skiepijimo apimtys nepakankamos. 2012 m. duomenimis, Lietuvoje nuo tymų (kartu ir nuo raudonukės bei parotito) buvo paskiepyta 93,4 proc. vaikų.

„Pasaulio sveikatos organizacija, kurios tikslas iki 2015 m. išnaikinti tymus, raudonukę ir įgimtą raudonukės sindromą Europos regione, rekomenduoja, kad nuo tymų būtų paskiepyta ne mažiau kaip 97 proc. gyventojų. Todėl specialistus ypač neramina pastarąjį dešimtmetį augantis atsisakančiųjų skiepytis skaičius. Neskiepijimo pasekmes Europa jau pradeda jausti: tymų protrūkiai užregistruoti daugelyje šalių“, – teigia Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Giedrė Aleksienė.

Vaikai skiepijami nemokamai  

Norint išvengti pavojingų užkrečiamųjų ligų atsiradimo ir paplitimo visuomenėje, būtina nuo jų skiepytis vaikystėje. Lietuvoje nuo 1992 m. įgyvendinama Nacionalinė imunoprofilaktikos programa. Vaikų profilaktiniam skiepijimui skiriamas ypatingai didelis dėmesys. Vaikai valstybės lėšomis pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių pirmaisiais antraisiais gyvenimo metais skiepijami nuo dešimties užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, virusinio hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, bakterijos Haemophilus influenzae B tipo sukeltos infekcijos, tymų, raudonukės ir epideminio parotito (kiaulytės).

Pirmaisiais gyvenimo metais įskiepytų vakcinų sudarytas imunitetas silpsta, todėl 6–7 metų vaikai, prieš pradėdami lankyti mokyklą, vėl skiepijami nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, tymų, raudonukės ir epideminio parotito bei atliekamas tuberkulino mėginys, kuris padeda nustatyti užsikrėtimo lygį tuberkuliozės mikobakterijomis.

15–16 metų paaugliai pakartotinai skiepijami nuo difterijos ir stabligės, kadangi imunitetas nuo šių ligų trunka apie dešimt metų.

Vaikai ir suaugusieji nemokamai skiepijami nuo pasiutligės, nukentėjus nuo pasiutusių ar įtariamai pasiutusių gyvūnų, po traumų – nuo stabligės, rizikos grupėms priklausantys asmenys - nuo gripo. Primename, kad vyresni nei 26 metų amžiaus asmenys nemokamai skiepijami nuo difterijos ir stabligės, vėliau kas 10 metų reikia sustiprinti apsaugą nuo šių ligų pakartotinai skiepijantis.

Savo lėšomis galima skiepytis ir nuo kitų užkrečiamųjų ligų (vėjaraupių, pneumokokinės, meningokokinės, rotavirusinės infekcijų, erkinio encefalito, gripo, virusinio hepatito A, žmogaus papilomos viruso) mūsų šalyje registruotomis vakcinomis.

Vienas iš Nacionalinės imunoprofilaktikos 2009–2013 metų programos uždavinių – pasiekti ir išlaikyti pakankamą vaikų skiepijimo mastą (ne mažiau kaip 90 proc. vaikų tam tikrose amžiaus grupėse šalyje ir kiekvienoje administracinėje teritorijoje), tik tokiu būdu galima išvengti pavojingų užkrečiamųjų ligų atsiradimo ir išplitimo.

Pasiskiepijusių mažėja – ligų daugėja

2012 m. augo susirgimų kokliušu skaičius JAV, Didžiojoje Britanijoje, Rusijoje ir kitose šalyse. Šiuo metu Lietuvoje taip pat neslūgsta pernai prasidėjęs sergamumo kokliušu pakilimas. Kaip matyti, pastaruoju laiku atsiranda vis daugiau sergančiųjų ligomis, kuriomis nesirgome dešimtį ir daugiau metų. Šio sergamumo atsiradimo priežastys – didėjanti gyventojų migracija ir nepakankamas paskiepytų vaikų skaičius.

„Visuomenėje esant nepakankamai paskiepytų žmonių, keliaujant po šalis, kuriose dar išlikęs sergamumas skiepais valdomomis ligomis, yra rizika ne tik parsivežti šių ligų sukėlėjų ir susirgti, bet ir platinti juos visuomenėje. Todėl gali grėsti išnykusių ligų atsinaujinimas ar net protrūkiai“, – teigia G. Aleksienė.

Nors nuo daugelio užkrečiamųjų ligų paskiepytų vaikų skaičius siekia rekomenduojamą lygį, tačiau, nuo kai kurių ligų paskiepijama vis mažiau vaikų. Neramina nepakankamas paskiepytų dvejų metų amžiaus vaikų nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito ir B tipo Haemophilus influenzae infekcijos skaičius. Labai sumažėjo vaikų, paskiepytų nuo tymų, raudonukės, parotito.

Apsisprendimas neskiepyti vaiko – didelė atsakomybė

Pagrindinės nepaskiepytų vaikų skaičius Lietuvoje augimo priežastys – gyventojų migracija ir tėvų atsisakymas skiepyti. Pastaruoju metu tėvų, abejojančių skiepų nauda ir atsisakančių  skiepyti savo vaikus vis daugėja. Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų specialistų, taip elgdamiesi tėvai neįvertina rizikos ir galimų pasekmių.

„Skeptiškai skiepų atžvilgiu nusiteikusių atsiranda vis daugiau. Tačiau negalima paneigti šio mokslinio atradimo naudos. Iki šiol medicinos moksle neišrasta efektyvesnių kovos su užkrečiamosios ligomis būdų nei skiepai. Tai viena veiksmingiausių, saugiausių, griežčiausiai kontroliuojamų, moksliškai pagrįstų sveikatos išsaugojimo priemonių. Tėvai, nusprendę neskiepyti savo vaikų, prisiima didelę atsakomybę“, – įsitikinusi specialistė.

Vaikų skiepais ypač reikėtų pasirūpinti prieš leidžiant vaiką į kolektyvą, kur galima užsikrėsti. Imunitetui susidaryti reikia 4–6 savaičių, todėl patariama nelaukti rudens, kol poliklinikose susidarys eilės, o paskiepyti vaikus pagal amžių rekomenduojamomis vakcinomis vasarą.

Vyresniems nei 26 metų amžiaus asmenims rekomenduojama pasinaudoti galimybe nemokamai pasiskiepyti difterijos-stabligės vakcina. Apsauga nuo šios ligos ypač aktuali šiltuoju metų laiku, kai būnant gamtoje ar dirbant sode galima susižeisti ir užsikrėsti stabligės sukėlėjais. Norintys pasiskiepyti, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Skiepydami savo vaikus ne tik apsaugome juos nuo sunkių užkrečiamųjų ligų, komplikacijų, antibiotikų naudojimo, bet ir užkertame kelią ligoms plisti visuomenėje. Rūpinkimės vaikų sveikata, ginkime juos ne tik vaikų gynimo dieną.

vlmedicina.lt