Sveikatos forume – pacientai be žodžio teisės(2)

Jau antrą kartą Vilniuje surengtas Sveikatos forumas. Iš farmacijos sektoriaus kilusi iniciatyva vertinama skirtingai. Pati forumo idėja atrodo patraukli – tai arena pasikalbėti. Žmonių gausa pirmajame forume nuteikė viltingai – visi sveikatos priežiūros sistemos dalyviai susitiko, kad pasikalbėtų ir aptartų esamas problemas bei ieškotų sprendimo. Šių metų forumas šią viltį atėmė – dalyvių iš Lietuvos buvo itin mažai, o pacientams visai nesuteikta žodžio teisė.

Reklama

Sveikatos sistema plečia ribas

Pernai vykusiame Europos sveikatos forume buvo kalbama apie ekonominės krizės pasekmes sveikatos sektoriui, šiemet buvo svarstoma, kaip išeiti iš krizės, kaip pasiekti, kad sveikatos priežiūros sistemos būtų tvarios. Buvo pabrėžta, kad ir krizės atveju sveikatos apsaugai neturi būti mažinamos investicijos.

Sumažinus finansavimą sveikatos apsaugai didėja išlaidos socialiniam sektoriui. Vilniuje vykusiame Sveikatos forume ne vieno pranešėjo buvo akcentuojamas bendradarbiavimas tarp sektorių.

Prof. Klaus-Dirk Henke iš Berlyno (Vokietija) Technikos universiteto kalbėjo, jog naujas sveikatos suvokimas atsiras, jei gims suvokimas, jog ekonominiai dividendai sveikatos priežiūros sistemai susiję su sveikatos dividendais, kurie paskui grįžta visai visuomenei.

Vienas sveikatos sektorius nepajėgus, vaizdžiai sakant, pavežti visko, nes visuomenė senėja. „Kuo daugiau visuomenėje vyresnio amžiaus žmonių, tuo daugiau yra sergančiųjų, tuo daugiau reikia lėšų sveikatos apsaugai“, - akcentavo profesorius iš Italijos Fabio Pammolli.

Todėl vis daugiau dėmesio reikia skirti ligų prevencijai – sveikai gyvensenai, judėjimui, mitybai, nes tai bemaž nieko nekainuoja. Bet kad ta prevencija būtų efektyvesnė, turi prisidėti ir kiti sektoriai. Žemės ūkio ministerija turi užtikrinti neužteršto švaraus maisto tiekimą, Susisiekimo ministerija turi diegti mieste dviračių trasas ir pan.

Daugelis sektorių turi dirbti drauge, kad kuo ilgiau išlaikytų žmogų sveiką. Sveikas žmogus valstybei kainuoja labai nedaug. „Kuo mažiau paslaugos yra prieinamos ir kuo mažiau joms skiriama pinigų, tuo daugiau išlaidų yra socialiniame sektoriuje. Žmonės serga, ima nedarbingumo lapelius, ilgainiui tampa neįgalūs, reikalingos valstybinės išmokos. Be to, nemoka mokesčių“, – sakė Sveikatos forumo dalyvė, Lietuvos pacientų tarybos vadovė Vida Augustinienė.

Profesorius iš Vokietijos, tęsdamas mintį apie dividendus, taip pat akcentavo mažesnį skaičių mirčių, neįgalumų. Jis pabrėžė, kad dividendus gausime, kai įgysime naują suvokimą apie sveikatos ekonomiką, kai įgysime daugiau ekonominių žinių.

Reikia pinigų

Sveikatos priežiūros sistemai reikia skirti daugiau pinigų – ši tema buvo transliuota pernai, transliuota ir šiemet. Sveikatos sektorius visose ES šalyse auga ir pats sukuria nemažą ekonominę naudą ir vertę.

Nuo 2006 iki 2011 m. sveikatos ekonomikos augimas vertinamas 4 proc. Darbo vietų sveikatos sektoriuje per tuos metus susikūrė dešimt kartų daugiau nei, pavyzdžiui, gamybiniame sektoriuje.

Europos sveikatos sektorius vertinamas 175,9 mlrd. eurų. Sveikatos ekonomikai skiriama vis daugiau pinigų, – reziumuoja prof. Klaus-Dirk Henke.

„Pas mus sakoma, kad sveikatos apsaugai kasmet skiriama vis daugiau lėšų, tačiau pamirštama pasakyti, kad kasmet vis daugiau atsiranda naujų pacientų, atsiranda naujesnės technologijos. Ir tų pinigų niekaip neužtenka. O tas dalis, skiriama nuo bendro vidaus produkto, praktiškai nedidėja. Lyginant su tuo, kaip auga vidaus produktas, sveikatos apsaugai skiriamo finansavimo didėjimas vyksta labai palengva. Be to, yra daug skolų iš ekonominio sunkmečio laikų“, - lietuviškas realijas atskleidė V. Augustinienė.

Naujas požiūris

Tai, kad Sveikatos forume dalyvavo, skaitė savo pranešimus nemažai ekonomistų, rodo, jog sveikatos sistema gerokai praplėtė savo ribas.

Stokholmo ekonomikos mokyklos profesorius Bengt Jonsson sakė, kad 1 proc., investuotas į gyvenimo kokybę, duoda 6 proc. BVP augimo. „Sveikata ir turtas – tarp jų egzistuoja didelis ryšys. Sveikata ir ekonomikos augimas – susiję dalykai, vieno augimas neįmanomas be kito augimo“, - sakė B. Jonsson.

Nuo 1970 m. sveikatos priežiūros sistemoje daugiausia dėmesio buvo skiriama resursams ir mobilizacijai, paskui struktūrai ir procesams, dabar dėmesys skiriamas rezultatams.

„Atsakomybę už šalies gyventojų sveikatą priskirti tik sveikatos priežiūros sistemai – pasenęs požiūris. Mokslo tyrimais jau įrodyta, kad dėmesys ekonominiams ir socialiniams veiksniams neabejotinai daro įtaką  gyventojų sveikatai ir padidina sveikatos priežiūros sistemų tvarumą. Akcentuodama gerąją Europos praktiką, Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai konferencija atkreips ir kitų sektorių  dėmesį į šį nepanaudotą potencialą sveikatai gerinti. Sveikata turėtų būti svarbiu komponentu visuose sektoriuose“, - apie konferencijai keliamus tikslus kalbėjo Sveikatos forumo prezidentas ir  Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kancleris prof. Vilius Grabauskas.

Taip pat buvo akcentuojama būtinybė efektyviau naudoti turimus finansinius išteklius ir formuoti įrodymais pagrįstą sveikatos politiką. Pranešimą, tema „Sveikatos sistemų atsakas į ekonominę krizę Europoje“, pristatė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro direktorė Zsuzsanna Jakab. „Noriu prisiminti kelis renginius, kurie vyko ne taip seniai Taline ir Almatoje. Šių konferencijų metu pasirašytose deklaracijose buvo iškelti svarbiausi dalykai, kurie niekada nepraras aktualumo – holistinis požiūris į sveikatos gerinimą, geresnis darbas tarp specialistų ir antros grandies sveikatos personalo, siekimas, kad pacientai būtų vis savarankiškesni. Taip pat turime siekti plataus sveikatos paslaugų prieinamumo, to pavyks pasiekti, jeigu bus tinkamos teisinės bazės, aukšta sveikatos paslaugų kokybė ir apsauga nuo finansinių rizikų“, – kalbėjo Z. Jakab.

Iš kur turi kilti iniciatyva

Sveikatos forumo diskusijose kalbėjęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis akcentavo, jog reikia įsiklausyti į bendruomenę, (angl. community), iš jos kylančios iniciatyvos yra teisingiausios. Gal susikalbėti šiek tiek trukdo vertimo problemos, bet ar bendruomenė – tai nėra pacientai?

Psichologė Laura Bratikaitė, Sveikatos forume atstovavusi Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijai (POLA), sakė, kad ministro žodžiai labai svarbūs.

„Patinka girdėti atviras diskusijas, skirtingus požiūrius į sveikatos prioritetus. Kas yra sveikatos sistemoje svarbiausia – teisiniai dokumentai ar, kaip teigė mūsų ministras, reikia, kad sveikatos apsauga būtų orientuota į bendruomenės poreikius? Kad sveikatos sistemos sprendimai būtų nuleidžiami ne iš viršaus, o išgirdus poreikius iš apačios ir tada kuriama įstatymų bazė. Tos strategijos – iš viršaus į apačią ir atvirkščiai – abidvi yra geros, dar puikiau veiktų, jeigu būtų sujungtos“, - sakė L. Bratikaitė.

Pasak psichologės, pacientų organizacijo gana silpnos, jas reikia stiprinti, kad būtų gebančios atstovauti sau. „Iš Europos ateina nemažai iniciatyvų tai įgyvendinti. Sveikatos apsaugos ministerijoje vyksta įvairios diskusijos, tačiau bendravimas nelygiavertis, nes pacientų organizacijos nežino įstatymų, per menkai suvokia sveikatos sistemos procesus, labiau kaip vartotojai suvokia negu kaip dalyviai. Vienas iš POLA tikslų yra apmokyti pacientus, 2014 m. vykdysime didelį projektą – važiuosime į regionus, aiškinsime pacientams jų teises, pažindinsime su sveikatos priežiūros sistema, suteiksime ir organizacinių įgūdžių“, – pasakojo POLA valdybos narė L. Bratikaitė.

Bendruomenė be argumentų

Visa bėda, kad mūsų šalyje taip ir neatsiranda farmaekonominių skaičiavimų, kurie būtų puikus įrankis bendruomenei kalbantis su sveikatos politikais. „Tikrai sunku įrodyti, jog valstybė turi dabar kažkur investuoti, kaip jiems atrodo, daug, nes tai turės ilgalaikę finansinę naudą. Vienu metu buvo mūsų spaudoje pasirodžiusios žinutės apie neva panacėją nuo visų sveikatos sistemos „ligų“ – generinius vaistus. Europos sveikatos forume buvo pabrėžta, kad nereikia vertinti generinių vaistų kaip visų šalių finansinių bėdų sprendimą. Reikia, kad būtų inovacijos, jų nebus, jeigu visi žavėsis ir pirks tai, kas jau seniai sukurta. Sergantiesiems antrojo tipo diabetu nauji vaistai skiriami, jeigu žmogus jau vartojo vienus vaistus, kitus ir trečius. Ir jeigu jie visi jam nepadėjo, tada jam išrašomi ir kompensuojami modernūs, brangesni vaistai. Kai žmogaus būklė tokia prasta, tai ar padės tas modernus vaistas? Kodėl toks keistas kelias? Juk sudėjus į vieną tų trijų vaistų kainas taptų aišku, kad jiems buvo išleista daugiau negu tam naujam. Turime labai neekonomiškus sprendimus, kai vaikomasi pigumo. Tuos dalykus puikiai išspręstų farmaekonominiai skaičiavimai“, - sako V. Augustinienė.

Pacientų tarybos vadovė pateikia pavyzdį to, kaip Sveikatos apsaugos ministerija ne tai kad nenori girdėti bendruomenės kalbų, netgi skatina gilesnį konfliktą.

„Ministerija išplatino žiniasklaidai pranešimą su ministro citatomis, kur jis smerkia mūsų kalbas apie priemokas. Tačiau jis neleido paviešinti viso mūsų dokumento, kuriame mes nušviečiame kontekstą ir paaiškiname, kodėl apie tai kalbame ir apie ką kalbame“, - sako V. Augustinienė.

Su Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (pasirašė 5 organizacijos, ne vien tik pacientų taryba) kreipimosi tekstu galite susipažinti čia.

Pacientai turi ką pasakyti

Į Sveikatos apsaugos ministeriją, į Valstybinę ligonių kasą, į politines partijas ir visuomenę kreipėsi grupė organizacijų, kad būtų aiškiai pasakyta, ar viskas yra kompensuojama ir kokia dalimi iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo yra kompensuojamos paslaugos.

„Mes prašėme, kad ministerija oficialiai paskelbtų, kokia dalimi dengia paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir kokiu procentu nebus dengiamos paslaugos 2014 metais. Kartu kreipėmės į politines partijas, kad jos priimtų sprendimą – jeigu iš PSDF nėra galimybių 100 proc. dengti paslaugų kainų, reikia ieškoti papildomų šaltinių, ir vienas iš pasiūlymų - kad būtų oficialiai įteisintas papildomas savanoriškas draudimas“, - kalbėjo pacientų atstovė.