Sutaupytas ligoninės milijonas – šimtas neišgydytų pacientų ar sektinas valdymo pavyzdys?

Vakar Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje buvo pateikta Sveikatos apsaugos ministerijos informacija apie kai kuriose sveikatos priežiūros įstaigose sukauptas dideles pinigų sumas, laikomas bankuose, buvo kalbama apie jų teisėtumą ir pagrįstumą bei galimai padarytą žalą pacientams ir darbuotojams. Buvo perskaitytas ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiojo gydytojo Jono Sąlygos paaiškinimas apie bankuose nusėdusį ne vieną jo vadovaujamos įstaigos milijoną.

Reklama

Pažadėjo skirti auditą

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Rimas Antanas Ručys „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė, jog posėdyje svarstyti  ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovo Jono Sąlygos paaiškinimai (KJL) apie situaciją ligoninėje sukauptas bankuose lėšas.

„Susipažinome su raštais, vyriausiojo gydytojo atsiųstais paaiškinimais. Šis išdėstė, kad viskas labai gražu – ligoninė sutvarkyta, iš savų lėšų nupirkta naujos aparatūros, gydytojų bei slaugos darbuotojų atlyginimai aukštesni nei visoje Lietuvoje. Ministras Raimondas Šukys pažadėjo skirti auditą, kad būtų patikrinta, kokiu būdu buvo sukaupti tokie pinigai, - sakė R. A. Ručys, tačiau apie kokias konkrečias sumas posėdyje buvo kalbėta, portalui jis negalėjo atsakyti.

„Kai gausime audito išvadas, bus galima spręsti,  ar skaičiai pagražinti, ar teisingi. Komitetas išreiškė norą, kad reikia patikrinti ir kitas ligonines, turėjusias didelių santaupų bankuose“, - kalbėjo politikas.

Bankuose laikė PSDF lėšas

„Ši situacija - akivaizdžiai išpūstas muilo burbulas, kuriuo galbūt kas nors ir suinteresuotas, - portalui sakė kitas komiteto narys Gediminas Navaitis. – Šių metų pradžioje sausio 1 d. KJL turėjo sukaupusi 7,5 mln. lt. Kadangi metinės jos pajamos – 62-63 mln. Lt, vadinasi, tokia suma reikalinga būtent vienam mėnesiui. Taigi, jai bus apmokėta už paslaugas, šiuos pinigus ji išleis atlyginimams, už komunalines paslaugas, ir vėl turės panašią sumą. Visuomet reikia įstaigos sukauptą sumą palyginti su įstaigos mėnesio pajamomis ir išlaidomis. Todėl ir KJL, esu įsitikinęs, jokių problemų nėra. Juk ateina pinigai ir ne iš karto jie visi išleidžiami“.

Ar tai reiškia, jog politikas tvirtina, kad viešoji įstaiga gali laikyti savo pinigus ne tik sąskaitose, bet ir indėliuose? „Žiūrint, kokiam laikui indėliai padėti, kokios jų išėmimo sąlygos. O KJL komitetui pateikti duomenys neatskleidė jokių pažeidimų, - teigė G. Navaitis. – Be to, bus atliekamas auditas, ir ne tik KJL, bet ir kitose gydymo įstaigose. Ministerija jau ėmėsi atitinkamų veiksmų“.

Kodėl, jei KJL niekuo nenusižengė, joje bus atliekamas auditas? „Todėl, kad nekiltų jokių abejonių“, - atsakė politikas.

G. Navaitis „Vakarų Lietuvos medicinai“ paaiškino, jog KJL pateikė komitetui informaciją, jog kartu su „Snoru“ pinigus laikė penkiuose bankuose. „Klaipėdoje daugiau jų turbūt ir nėra, - kalbėjo portalo pašnekovas. – „Medicinos“ banke laikomas 1,5 mln. Lt terminuotas indėlis iki šių metų vasario“.

Ar politiko minėtoji 7,5 mln. lt skaičiuojama jau be „Snore“ parastų milijonų ar kartu su jais? „Nežinau, ne, nepasakysiu“, - sutrikęs pašnekovas taip ir

nepateikė aiškaus atsakymo.

Komiteto narys negalėjo paaiškinti ir kodėl įstaiga neskelbė viešųjų konkursų indėliams dėti. G. Navaitis prasitarė net nežinąs, ar tikrai tai būtina, ir apskritai tuo komitetas nesidomėjo, o ir ligoninė apie tai jo neinformavo.

 Politikas neatsakė ir į klausimą, kodėl taip ilgai nuo visuomenės buvo slepiama ne tik „Snore“ laikytų indėlių suma, bet ir faktas, jog įsigyta indėlių sertifikatų. „Slidus, sudėtingas klausimas, bet nuo atsakymo aš nebėgu. Sertifikatas – geriausia forma kaupti pinigus, bet nedraudžiama, kaip ir akcijos. O „Snoras“ akivaizdžiai melavo savo klientams. O jei priekaištautume įstaigai, tai jos finansininkas, operuodamas didžiulėmis sumomis, turėjo išmanyti indėlių ir indėlių sertifikatų skirtumus“. Ar politikas nori pasakyti, kad dėl ligoninės milijoninių nuostolių šešėlis krenta ant KJL finansininko? „Kodėl šešėlis? Gal jis vertas pozityvaus vertinimo, nes ieškojo būdų, kaip įstaigai daugiau uždirbti“.

Komiteto narys portalą dar informavo, jog KJL vadovas J. Sąlyga komitetui paaiškino taupęs lėšas branduolinio magnetinio rezonanso aparatūrai, lazerinei įrangai bei kitoms įsigyti, taip pat – Psichiatrijos ir Palangos departamentams. „Vyriausiasis gydytojas mus informavo, kad KJL pacientai nemoka nei priemokų už gydymo paslaugas, nei už medikamentus, o darbuotojų atlyginimai, palyginti su šalies ligoninių vidurkiu, sąlyginai dideli. Vidutinis gydytojų atlyginimas KJL - 5,7 tūkst. Lt, slaugytojų – 2,3 tūkst. Lt“, - citavo J. Sąlygos Sveikatos reikalų komitetui atsiųstą dokumentą pašnekovas.

Tačiau štai čia „Vakarų Lietuvos medicinai“ ir vėl neaišku, kaip, mokanti vienus didžiausių atlyginimų Lietuvoje, įstaiga sugebėjo dar ir tiek milijonų sutaupyti? Ar iš mokamų paslaugų? „Ne, nes vadovas aiškiai išdėstė, kad iš pacientų nebuvo imama jokia priemoka, juk netikiu, kad, jei pateikė tokią informaciją, meluotų. O kalbant apie ligoninės finansavimą, ji sudaro sutartį su Valstybine ligonių kasa ir, jei pacientams suteikia daugiau paslaugų, daugiau ir uždirba, bet tik ne dešimt kartų daugiau, nei numatyta sutartyje“, - aiškino pašnekovas.

G. Navaitis pabrėžė, kad ligoninėms taupyti itin svarbu, nes už atliktas paslaugas ligonių kasos apmoka tik po dviejų savaičių, o įstatymas tai padaryti leidžia ir per mėnesį: “Tad jei įstaiga neturėtų santaupų, net neturėtų, kaip padengti einamąsias išlaidas“.

KJL uždirbtos palūkanos, politiko teigimu, taip pat buvo naudojamos einamosioms išlaidoms.

Sveikatos sąskaita netaupytina

Sveikatos reikalų komiteto narys Algis Čaplikas „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė negalėjęs dalyvauti visame posėdyje ir negirdėjo svarstomo klausimo apie Klaipėdos jūrininkų ligoninę, bet savo požiūrį į susiklosčiusią situaciją minėtoje įstaigoje portalui išsakė: „Vieni šioje situacijoje įžvelgia labai didelį pliusą – „kaip gerai tvarkosi vadovas“, o kiti manęs klausia, kaip aš galiu sakyti, jog sveikatos apsaugai trūksta pinigų, kai ligoninės tokius didžiulius pinigus laiko bankuose? Mano manymu, tose įstaigose, kurios buvo sukaupusios 4-5 mln. lt – kažkas negerai. Esu įsitikinęs, kad sveikatos apsauga – ta sritis, kurioje negalima taupyti. Žmogaus gyvybę reikia gelbėti  dabar, daktaras dirba dabar, slaugytoja pacientu rūpinasi dabar, nauja įranga reikalinga dabar ir nauji vaistai – taip pat. Valstybė ima paskolas finansuoti sveikatos apsaugai, o gydymo įstaigos mūsų pasiskolintus pinigus deda į bankus! Iš viso per visą Lietuvą, kaip paaiškėjo, bankuose nugulė apie 20-30 milijonų litų“.

Kaip komiteto narys vertina vyriausiųjų gydytojų pasiaiškinimus, jog bankuose laikė ne Privalomojo

sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas, o sukauptas iš mokamų paslaugų. „Ką reiškia mokamos paslaugos?! Valstybė duoda pastatą, turtą, įrangą, juk viskas – bendram reikalui. Suprantu, jei privačios įstaigos sukaupia lėšas, bet tik ne valstybinės. Sveikatos apsaugos pinigus reikia leisti, nes žmones reikia gydyti“, - įsitikinęs politikas.

Ar komiteto nariui žinoma informacija, kad KJL vadovas nuo SAM galimai nuslėpė bankuose laikytus dar 17 mln. Lt? „Kažką viena ausimi girdėjau, bet jeigu tai tiesa, tuomet tai jau būtų kitų institucijų reikalas ištirti situaciją“, - sakė pašnekovas.

Net 5 mln. Lt ligoninei – didelė suma

Ateinantį trečiadienį Klaipėdos jūrininkų ligoninės taupumą vertins ir Antikorupcijos komisija. Pirmininko pavaduotoja Agnė Bilotaitė „Vakarų Lietuvos medicinai“ aiškiai leido suprasti, kad nesvarbu, kiek minėtoji įstaiga laikė bankuose – 5 mln. Lt ar 23 mln. Lt, bet kuri iš šių sumų, jos manymu, ligoninei yra labai didelė.

Kol kas iš komisijai turimų duomenų ši uostamiesčio ligoninė – daugiausiai lėšų sukaupusi gydymo įstaiga šalyje. „Tačiau kol neturime informacijos apie visas įstaigas, nežinome, ar kitur nėra panašios situacijos“, - sakė A. Bilotaitė.

Kaip pirmininko pavaduotoja vertintų kai kurių sveikatos apsaugos politikų teiginius, esą bankuose sukaupti milijonai rodo ligoninės vadovo aukštą kompetenciją ir taupumą? O ir šiuo metu minima 7,5 mln. Lt suma  tėra vieno mėnesio išlaidos, būtinos laukiant apmokėjimo už paslaugas. „Kadangi niekada nesu vadovavusi ligoninei, negaliu šito komentuoti“, - atsakė moteris.

Įsitikinęs – korupcijos nėra

Antikorupcijos komisijos narys Pranas Žeimys „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė tik vakar susipažinęs su komisijos medžiaga apie KJL, bet korupcijos čia neįžvelgiąs. „Esu tuo įsitikinęs, - pabrėžė politikas. – Tai yra ūkiniai ligoninės reikalai, kuriuos spręsti turi steigėjas, šiuo atveju – Sveikatos apsaugos ministerija, ir įstaigos stebėtojų taryba. Juk „Snoras“ daug kam liko skolingas, ir tik reiktų išsiaiškinti, kokie yra limitai nustatyti viešajai įstaigai laikyti pinigus bankuose. Žinoma, tie skaičiai atrodo įspūdingi – 23 mln. Lt, kaip teigiama žiniasklaidoje, kurie sukaupti visuose bankuose. Tačiau tai turi būti ištirta“.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt