Klimato kaita ir žmonių elgesio pokyčiai. Tokias pagrindines erkių populiacijos didėjimo, o kartu ir erkių platinamų ligų dažnėjimo priežastis išskyrė balandžio 12 d. Lietuvos mokslų akademijoje į 2-ąją tarptautinę mokslinę konferenciją „Erkių platinamos ligos“ susirinkę specialistai. Konferenciją organizavo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).
Konferencijoje pranešimus skaitė Lietuvos mokslų akademijos, ULAC centro specialistai, svečiai iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Kauno visuomenės sveikatos centro, Aplinkos ministerijos, Talino sveikatos valdybos (Estija), Baltarusijos Respublikinio epidemiologijos ir mikrobiologijos mokslo ir praktikos centro. Apie savo išgyvenimus pasakojo erkiniu encefalitu persirgęs pacientas.
Erkių platinamos ligos paplitusios vidutinio klimato juostos teritorijoje. Erkinis encefalitas – viena sunkiausių erkių platinamų ligų. Lietuva, Latvija ir Estija – Europos Sąjungos šalys, kuriose didžiausia rizika užsikrėsti erkiniu encefalitu. Užsikrėsti erkiniu encefalitu galima visoje Lietuvos teritorijoje. Labiausiai ligą pernešančios erkės paplitusios centrinėje ir šiaurinėje Lietuvos dalyje.
„Svarbu priminti, kad erkė įsisiurbti ir pernešti ligą gali ne tik miške. Dauguma žmonių erkės įkanda jų gyvenamojoje aplinkoje: sodyboje, nuosavo namo kieme, miesto parke. Tad sergančiųjų nemažėja, nors išvengti sunkios ligos galima pasiskiepijus “, – sakė ULAC vadovas dr. doc. Saulius Čaplinskas.
Lietuvoje 2006-2011 m. erkiniu encefalitu susirgo 2498 gyventojai. Laimo liga per minėtą periodą susirgo 13 164 asmenys.
Tyrimai rodo, kad poencefalitinis sindromas stipriai įtakoja gyvenimo kokybę, priverčia pakeisti ne tik darbą, bet ir gyvenimo būdą, atsisakyti mėgstamos veiklos. Tokių pacientų gydymas, priežiūra, neįgalumo pašalpos vėliau pareikalauja didelių lėšų. Todėl būtina saugoti save, vaikus, naminius gyvūnus, įvertinus riziką – pasiskiepyti nuo erkinio encefalito.
„Aptikus įsisiurbusią erkę, reikia ją kuo greičiau ištraukti. Pasistenkite nespausti erkės kūnelio ir netepkite jo riebalais. Pincetu pamėginkite sučiupti erkę kaip galima arčiau galvos. Pašalinkite ją staigiu truktelėjimu“, – aiškino ULAC medicinos entomologė dr. Milda Žygutienė.
Erkinis encefalitas Europoje
Erkinio encefalito (EE) virusas endemiškas mažiausiai 27 Europos šalyse. Daugelyje šalių EE sergamumo rodiklis dramatiškai pradėjo didėti nuo 1993 m. Priežastys: klimato kaita; žmonių elgsenos pokyčiai; socialiniai-ekonominiai pokyčiai; padidėjęs keliavimo dažnumas endeminiuose EE regionuose; politiniai pokyčiai, ES subsidijos, žemės ūkio pokyčiai; pagerėjusi EE registracija.
Manoma, kad EE sergamumo rodiklis yra didesnis, nes daugelyje šalių gali būti nediagnozuojami lengvi ligos atvejai.
Daugelyje šalių registruojami nauji EE endeminiai židiniai ir
padidėjęs sergamumas. Išimtis - Austrija, kurioje didelės vakcinacijos apimtys. Didelis sergamumas EE Austrijoje įtakojo masinę vakcinaciją, prasidėjusią 1981 m.
Laimo liga Europoje
Didžiausias sergamumas (>100/100 tūkst. gyv. per metus) Laimo liga (LL) registruojamas Slovėnijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Švedijos pietinėje dalyje, Baltijos šalyse, kai kuriose Estijos ir Suomijos salose.
Dažniausiai serga 5-14 m. vaikai ir 50-64 m. asmenys.
Šiaurės ir centrinėje Europos dalyje didžiausias sergamumas LL registruojamas birželio – liepos mėnesiais, pietinėse šalyse – nedidelis padidėjimas stebimas vėlyvą vasarą ar ankstyvą rudenį.
Lietuvoje sergamumas LL didėti pradėjo taip pat nuo 1993 m. Atsižvelgiant į tai, kad oficiali LL registracija Lietuvoje pradėta tik 1990 m., mažą sergamumą 9-to dešimtmečio pradžioje galėjo įtakoti specialistų žinių trūkumas ir nepakankama diagnostika. Pastaraisiais metais šia liga kasmet suserga 2000-3000 asmenų. Sergamumo tendencija didėti akivaizdi kaip ir EE atžvilgiu.
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, sergamumas EE iki 1990 m. buvo mažas. Ryškus padidėjimas stebėtas nuo 1993 m. Didžiausias 1997 m., 2003 m., 2009 ir 2010 m. 2011 m. registruota 38,4 proc. mažiau nei praėjusiais.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras