Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis susitikime su šalies ligonių ir poliklinikų vadovais aptarė šių metų rezultatus, pristatė Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2014 m. biudžetą, ES struktūrinių fondų panaudojimo prioritetus ir esmines sveikatos apsaugos plėtros kryptis, bendros veiklos perspektyvas.
„Džiugu, kad finansinė situacija kitais metais gerėja. Radome bendrą sutarimą – dar šiais metais sveikatos apsaugai iš PSDF biudžeto rezervo planuojama skirti papildomai lėšų, – teigė sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. – Tačiau turime suvokti, kad negalime kurti planų, didesnių nei mūsų finansinės galimybės. Gydymo įstaigos taip pat turėtų efektyviau planuoti savo veiklą. Tokių galimybių iš tiesų yra“. Ministro teigimu, artimiausiu metu Vyriausybė turėtų apsispręsti dėl papildomų 74,7 mln. litų skyrimo iš PSDF biudžeto rezervo. Taip siekiama užtikrinti ir išlaikyti iki šiol pasiektą sveikatos priežiūros paslaugų lygį, paslaugų prieinamumą pacientams.
Susitikime pristatyta Sveikatos apsaugos ministerijos ūminio galvos smegenų insulto ištiktų pacientų srautų efektyvaus valdymo modelio (klasterio) steigimo ateinančiais metais svarba. Tarp kitų svarbių darbų paminėti ketinimai atstatyti šalyje dispanserizaciją (kai pacientas gali tiesiogiai bendrauti su specialistu, aplenkdamas pirminę grandį), įvesti naują receptų išdavimo tvarką su galimybe išrašyti vaistus iki pusės metų laikotarpiui, perkant juos pagal poreikį. Daugiau dėmesio bus skiriama sveikam žmogui, jungiant visuomenės sveikatos biurų, pirminių sveikatos priežiūros centrų, psichikos sveikatos centrų veiklą. Planuojama tęsti diskusijas su Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl neįgalumo ir nedarbingumo sistemos tobulinimo.
Su gydymo įstaigų vadovais aptarti ES struktūrinių investicijų sveikatos sektoriuje ir kitose valstybės sektoriuose prioritetai. Iki 2014 m. pradžios turi būti parengta ir patvirtinta nacionalinė ar regioninė sveikatos strategija. Numatomos priemonės, gerinančios prieinamumą prie kokybiškų sveikatos paslaugų; priemonės, didinančios sveikatos sektoriaus efektyvumą. Bus kuriama stebėsenos ir peržiūros sistema. Šalies mastu formuojamas pageidaujamos sukurti infrastruktūros sąrašas su planuojamu išdėstymu, galimi biudžeto ištekliai. ES investicijos bus skiriamos tokiems svarbiems strateginiams dokumentas įgyvendinti, kaip Lietuvos sveikatos 2014-2023 m. programa, Nacionalinės pažangos programa (prioritetas „Sveikata visiems“), Sveikatos priežiūros netolygumų mažinimo veiksmų planas, Sveiko senėjimo skatinimo veiksmų planas ir kt.
Susitikime pristatytas Seime patvirtintas 2014 metų PSDF biudžetas. Jame numatyta kitais metais Lietuvos sveikatos apsaugai skirti daugiau kaip 4,4 mlrd. litų. Tai subalansuotas biudžetas, kuriame gerėja dauguma rodiklių. Lyginant su 2013 m., jis yra 322,8 mln. litų arba 7,9 proc. didesnis. Didžiąją išlaidų dalį – 3,1 mlrd. litų (daugiau nei 70 proc.) – sudaro lėšos, skirtos sumokėti gydymo įstaigoms už pacientams suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimui numatoma skirti per 800 mln. litų, medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui – beveik 135 mln. litų, 50 mln. litų – ortopedijos technikos priemonėms apmokėti. Gerėjant PSDF biudžeto finansinei situacijai yra numatyta gerokai padidinti paslaugų bazinių kainų balo vertę – nuo 0,89 iki mažiausiai 0,92 lito. Tai reiškia didesnę ir kokybiškesnę pagalbą pacientams gydymo įstaigose.
Sveikatos apsaugos ministerija