Kovas – kolorektalinio vėžio žinomumo mėnuo ir, kaip jau įprasta, pradedama Lietuvos visuomenės informavimo apie storosios žarnos vėžį kampanija. 2011 m. Lietuvoje diagnozuotas 1639 storosios žarnos vėžio atvejis. Sergamumas šia liga Lietuvoje yra mažesnis nei Vakarų ir Šiaurės Europoje, o išgyvenamumas – vienas mažiausių Europoje.
„Esu tikras, jog ne be reikalo Pasaulinė sveikatos organizacija vieną iš šešių aktualioms vėžio lokalizacijoms skirtų mėnesių skelbia storžarnės vėžio žinomumo mėnesiu, – sako Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktorius, Onkochirurgijos centro vadovas, Lietuvos koloproktologų draugijos prezidentas prof. dr. Narimantas Evaldas Samalavičius. – Kuo daugiau gyventojai sužinos apie šios ligos grėsmes ir apie galimybę profilaktiškai išsitirti, tuo, norėčiau tikėti, greičiau kreipsis į gydytoją“.
Storosios žarnos vėžys pasaulyje yra trečias pagal dažnumą tarp vyrų piktybinių navikų (663 000 atvejų, 10,0 proc.) ir antras tarp moterų (571 000 atvejų, 9,4 proc.). Beveik 60 proc. storosios žarnos vėžio atvejų diagnozuojama išsivysčiusiose šalyse.
Sergamumas storosios žarnos vėžiu Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, nuosekliai didėja, tačiau šiuo metu dar yra ženkliai mažesnis nei Vakarų ir Šiaurės Europos šalyse. Tačiau Lietuvos pacientų, susirgusių storosios žarnos vėžiu, išgyvenamumo rodikliai, deja, yra vieni mažiausių Europoje. Pagrindinis veiksnys, lemiantis mažus išgyvenamumo rodiklius, yra diagnozuotos ligos stadija.
Naujausiais Vėžio registro duomenimis, Lietuvoje susirgusiųjų storosios žarnos vėžiu 2005–2009 metais išgyvenamumas buvo 45,81 proc. Mūsų šalyje 5-ių metų išgyvenamumo rodiklis siekia 81,85 proc., jei liga diagnozuota I stadijos, 67,38 proc., jei II stadijos, o iš tų pacientų, kurių liga diagnozuota IV stadijos, 5-ius metus teišgyvena 6,03 proc.
Lietuvoje, Vėžio registro duomenimis, pastaraisiais metais diagnozuojama po daugiau nei 1600 storosios žarnos vėžio atvejų kasmet. „Mūsų šalyje susirgimai storosios žarnos vėžiu užima trečią vietą tarp susirgimų visais piktybiniais navikais, o tarp mirčių nuo vėžio ši liga yra antra pagal dažnumą mirties priežastis,“ – teigia VU Onkologijos instituto Vėžio registro vadovė dr. Giedrė Smailytė.
„Kolorektaliniai navikai laikomi vienais iš sėkmingiausiai gydomų virškinamojo trakto navikų, – sako prof. dr. N. E. Samalavičius. – Tačiau storosios žarnos navikų gydymo efektyvumas priklauso nuo jų stadijos. Jei navikas diagnozuojamas ankstyvųjų stadijų, tai didžioji dalis pacientų pasveiksta visiškai“.
Pasak prof. dr. N. E. Samalavičiaus, didelė su kolorektaliniu vėžiu susijusi problema yra ta, kad žmonės nejaučia ankstyvųjų ligos požymių, todėl dažnai nustatoma jau pažengusi liga. I-II stadijos kolorektalinio vėžio Lietuvoje diagnozuojama mažiau kaip 40 %.
Geriausiai diagnozuoti ikivėžines žarnyno ligas ir jas pagydyti arba diagnozuoti vėžį anksti padeda storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kurioje gali dalyvauti kiekvienas 50–74 metų amžiaus Lietuvos pilietis. Ši valstybės finansuojama patikros programa Lietuvoje veikia nuo 2009 m.
„Gydant storosios žarnos vėžį dirba nemaža gydytojų komanda, vadinamoji daugiadisciplininė specialistų komanda, kurios užduotis kiekvienam pacientui nustatyti diagnozę, įvertinti gydymo galimybes, suplanuoti jų laiką ir pradėti sudėtinio storžarnės vėžio gydymo etapus,“ – sako prof. N. E. Samalavičius.
Šiandien labai svarbi radiologinė diagnostika, leidžianti išsamiai įvertinanti ligos išplitimą bei nustatyti tikslią ligos diagnozę. Greta įprastų ultragarsinio ar rentgeninio tyrimo metodų naudojama kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimas, kolonoskopija ir, jeigu yra būtinybė, virtualioji kolonoskopija“.
„Per pastaruosius dešimt metų storosios žarnos vėžio gydymas labai pažengė į priekį, – sako VU Onkologijos instituto gydytoja chemoterapeutė Edita Baltruškevičienė. – Šiuo metu didžiausias dėmesys teikiamas sudėtiniam gydymui“.
Pasak gydytojos chemoterapeutės, tik labai ankstyvų stadijų storosios žarnos vėžio gydymas apsiriboja chirurginiu gydymu, kuris yra ir efektyvus, ir, kas ne mažiau svarbu, gana nebrangus.
„Nuo antros stadijos net ir po radikaliai atliktos operacijos dažnai skiriama profilaktinė chemoterapija, – sako gydytoja E. Baltruškevičienė. – Susidūrus su labiau pažengusia liga dirba daugiaprofilinė komanda, kuri užtikrina įvairių galimų diagnostikos ir gydymo metodų pritaikymą. Derinama operacija, chemoterapija, biologinė terapija, tam tikrais atvejais – gydymas spinduliais, kiti regioniniai gydymo metodai. Laiku panaudojami visi šie metodai leidžia pasiekti dar geresnių rezultatų net ir išplitusios ligos atvejais“.
Storosios žarnos vėžys yra glaudžiai su socialiniais-ekonominiais veiksniais susijusi liga. Ja dažniau sergama išsivysčiusiose Vakarų valstybėse, kur ši liga yra dažnesnė tarp aukštesnio socialinio sluoksnio žmonių. Įrodyta, jog mažas fizinis aktyvumas, riebaus ir kaloringo maisto vartojimas sąlygoja sergamumo storosios žarnos vėžiu didėjimą.
vlmedicina.lt