Antradienis, 2024.06.18
Reklama

Storosios žarnos vėžiui užkarda – profilaktika

Zita Katkienė | 2014-03-21 13:01:17

Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikoje nuo 2012 metų kovo mėnesio pradėtos vykdyti storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos nauda akivaizdi. Programoje dalyvaujantiems gyventojams atlikta per 400 fibrokolonoskopijų, kurių metu diagnozuota 18 vėžinių susirgimų, 297 diagnozuoti polipai ir tik 97 pacientams nenustatyta jokia patologija. Tad, šeimos gydytojui nustačius slaptą kraujavimą, būtina atlikti tiesiosios žarnos tyrimą, kuriuo užkertamas kelias klastingai ir varginančiai ligai. Medikai tvirtina, jog storosios žarnos vėžio gydymo efektyvumas priklauso nuo jų stadijos. Jei liga diagnozuojama ankstyvų stadijų, dažniausiai pavyksta ją įveikti.

Gintaras Barkauskas
Radiologijos-endoskopijų skyriaus endoskopuotojas Gintaras Barkauskas sako, jog tyrimui užsiregistravę pacientai kartais pamiršta ateiti arba atvyksta tyrimui nepasirengę. Respublikinės Šiaulių ligoninės nuotr.

Vėžio profilaktika – kas dveji metai

Lietuvoje storosios žarnos vėžio kontrolės programa vykdoma nuo 2009 metų. Ji finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, todėl žmonėms nuo 50 iki 74 metų amžiaus, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, yra nemokama. Žmogus, sirgdamas ankstyvųjų stadijų vėžiu, kurį laiką gali nejausti jokių ligos požymių, netgi skausmo. Todėl tiems, kurie vis neranda laiko pasitikrinti, medikai primygtinai siūlo nedelsti.

Šiauliuose valstybės finansuojama storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa pradėta vykdyti kiek vėliau, nes ligoninė neturėjo reikiamos įrangos. Prieš dvejus metus nupirktas brangus kolonoskopas, tad programa jau įsibėgėjo.

Pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje dirbantys bendrosios praktikos gydytojai savo pacientams nuo 50 iki 74 metų atlieka slapto kraujavimo išmatose (imunocheminį iFOBT) testą, kuriuo ir nustatomas galimas kraujavimas iš virškinamojo trakto.

Jei tyrimo rezultatas neigiamas, testas kartojamas po dvejų metų. Slapto kraujavimo iš virškinamojo trakto tyrimas kas dveji metai kartojamas iki 74-erių metų. Onkologai pastebi, jog jeigu iki šio amžiaus žmogus nesusirgo storosios žarnos vėžiu, liga retai išsivysto.

Tuo atveju, jei nustatomas slaptas kraujavimas iš virškinamojo trakto, šeimos gydytojas siunčia pacientą fibrokolonoskopijos tyrimui.  Respublikinės Šiaulių ligoninės Radiologijos-endoskopijų skyriaus endoskopuotojas Gintaras Barkauskas sako, jog kolonoskopijos laukiantys pacientai sukelia problemų, kai užsiregistruoja tyrimui ir neateina apie tai net nepranešęs. Gydytojas jo laukia ir gaišta laiką, o galėtų priimti kitą žmogų. Esti ir tokių atvejų, kai tyrimui atėję žmogus pirmą kartą išgirsta, kad turėjo paruošti žarnyną diagnostinei ir gydomajai kolonoskopijai.

Žarnyno ruošimas tyrimui

Tas pats šeimos gydytojas privalo parengti pacientą nelengvai fibrokolonoskopijos procedūrai, paaiškinti, kaip pacientas turi paruošti žarnyną diagnostinei ir gydomajai kolonoskopijai.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Radiologijos-endoskopijų skyriaus endoskopuotojas Gintaras Barkauskas pastebi, jog dažnas pacientas storosios žarnos tyrimui atvyksta nepasirengęs arba  blogai paruoštu žarnynu. Pastaruoju atveju labai apsunkinamas tyrimas arba visai jo negalima atlikti. Kaip ir tada, kai žmogus ateina tyrimui visai nepasiruošęs.

„Žmogus užsiregistruoja tyrimui, sulaukia eilės ir tyrimo negalime atlikti, nes pacientas pirmą kartą išgirsta, kad kolonoskopija atliekama tik tinkamai paruošus žarnyną“, - piktinasi gydytojas šeimos gydytojų neatsakingumu, kai pacientui nesuteikiama reikiama informacija.

Tyrimui besirengiantis pacientas, kai žarnyno veikla normali, dieną prieš tyrimą nieko nevalgo, bet turi gerti daug skysčių.

Diena prieš tyrimą nuo 14 val. iki 16 val. būtina išgerti 3-4 litrus vidurius laisvinančio tirpalo. Kokį tirpalą naudoti nurodo gydytojas, paskyręs tyrimą. Gydytojas G. Barkauskas pataria tirpalą gaminti iš vandens ir Fortranso miltelių. 25 kg kūno svorio reikia 1 pakelio vidurius laisvinančio medikamento. Gaminti reikės 3-4 litrus vandens, tad ir naudoti 3-4 pakuotes.

Tyrimo dieną pacientas nevalgo, negeria ir talone nurodytu laiku atvyksta į Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos (Darželio g. 10) Konsultacijų poliklinikos endoskopijų kabinetą.

Vaiva Makštutienė
Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorė Vaiva Makštutienė sako, jog tyrimų ligoninėje būtų galima atlikti ir daugiau. Zitos Katkienės nuotr.

Kai žarnyno veikla sutrikusi, pasiruošti skiriamos trys dienos, per kurias reikia nevalgyti maisto produktų, kuriuose yra grūdų bei vaisių su sėklomis (mandarinų, vynuogių). Pirmą ir antrą dieną pacientas gali įprastai maitintis, tačiau privalo vartoti daugiau skysčių ir išgerti vidurius laisvinančių medikamentų, kurių skiria gydytojas. Vaistų poveikis turi būti jaučiamas. Dieną prieš tyrimą paruošimas tęsiamas kaip ir esant normaliai žarnyno veiklai.

Pasak endoskopuotojo G. Barkausko, tinkamai paruoštas žarnynas lemia tyrimo rezultatus. Jei žarnynas paruoštas blogai, lieka daug daugiau galimybių diagnostikos klaidai.

Kraujavimo priežastis – žarnyno patologija

Šeimos gydytojui diagnozavus slaptą kraujavimą, žmogus su siuntimu atvyksta į Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos kliniką, kur endoskopiniu tyrimu (fibroskopija) ir išaiškinamos priežastys, sukeliančios kad ir nedidelį kraujavimą iš virškinamojo trakto. Tyrimą galima atlikti ir taikant nejautrą.

Profilaktinės programos dalyviams diagnozuojamos ir onkologinės ligos – per dvejus metus net 18 programos dalyvių išgirdo šią diagnozę. Tyrimo metu įtarus storosios žarnos vėžį, atliekama biopsija – imami gabalėliai mėginio histologiniam tyrimui atlikti ir diagnozei patvirtinti ar paneigti.

Dažniausiai kolonoskopijos metu diagnozuojama patologija – storosios žarnos polipai. Jų aptikta per 80 proc. profilaktinės programos dalyvių.

Patyręs specialistas monitoriuje mato polipą ir čia pat nusprendžia, kaip su juo elgtis. Maži polipai, pasak R. Barkausko, dažniausiai šalinami ir siunčiami į Patologinės anatomijos skyriaus laboratoriją tyrimui dėl galimo onkologinio susirgimo. Kai kurių rūšių polipai jau vertinami kaip priešvėžiniai susirgimai, jei jie dar ilgiau liktų organizme – suviežėtų. Iš didesnių polipų imama biopsija ir laukiama tyrimo rezultato. Tada ir sprendžiama tolimesnė gydymo taktika.

Nutinka ir taip, kad žmogui, atvykusiam išsiaiškinti slapto kraujavimo priežastį, jokia patologija nenustatoma. Per dvejus metus 97 pacientai iš kabineto išėjo ramūs, nes sveiki. Tačiau tai nesuteikia galimybės nurimti ir pamiršti apie storąjį žarnyną. Praėjus dvejiems metais vėl turi būti atliekamas slapto kraujavimo tyrimas.

Žarnynas tiriamas ne tik profilaktinės programos dalyviams. Kolonoskopijos tyrimą skiria ir onkologai, kai storosios žarnos vėžiu sirgusiam pacientui įtariamas ligos recidyvas.

Dažniausiai tyrimo prireikia žmonėms, pajutusiems negalavimus, susijusius su storąja žarna. Pasak endoskopuotojo G. Barkausko, susirūpinti ir skubėti pas šeimos gydytoją žmogus turėtų tada, kai pastebi patamsėjusias išmatas, nepilnai pasituština, pasikeičia išmatų forma – tampa pieštuko formos, yra gleivių. Kartais žmogus ima jausti pilvo skausmą, bet tai – jau pažengusio vėžio simptomas.

Storosios žarnos vėžys Lietuvoje - trečia pagal dažnumą vėžio forma tarp vyrų ir moterų. Kiekvienais metais mūsų šalyje nustatoma apie 1500 naujų šios klastingos ligos atvejų. Nuo šios patologijos šalyje kasmet miršta 900 žmonių. Tie, kurie laiku pasitikrina, išvengia skaudžių pasekmių.

Profilaktika – visoje Lietuvoje

Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorė Vaiva Makštutienė sako, jog Šiauliuose, kaip ir visoje Lietuvoje, tyrimų būtų galima atlikti ir daugiau, jei šioje srityje dirbtų daugiau gydytojų specialistų, jei kuo daugiau žmonių būtų prieinama ši paslauga.

Ši programa vykdoma Šiaulių, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Tauragės ir Alytaus apskrityse. Anot medicinos direktorės V. Makštutienės, pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio verta, nes šioje programoje numatyti tyrimai padeda išsiaiškinti ne tik ligą, bet ir ikivėžinius storosios žarnos pakitimus, kuriuos laikų pradėjus gydyti užkertamas kelias vėžiui. Svarbiausias programos tikslas – nustatyti ankstyvų stadijų ligą ir sumažinti mirtingumą nuo storosios žarnos vėžio. Jos gydymo efektyvumas priklauso nuo diagnozuotos stadijos. Jei liga diagnozuojama ankstyvos stadijos, pacientas gali visiškai pasveikti.

Lietuvoje per tris programos įgyvendinimo metus daugiau kaip 356 tūkst. asmenų atliktas testas dėl slapto kraujavimo. Iš jų daugiau nei 12–kai tūkstančių buvo atlikta kolonoskopija. Per trejus pastaruosius metus profilaktinės programos dalyviams buvo diagnozuota per 450 storosios žarnos vėžio atvejų ir beveik 3000 – ikivėžinių pakitimų.

Šeimos gydytojui nustačius kraujavimą iš storosios žarnos net ir tada, kai žmogus nedalyvauja profilaktikos programoje, kreiptis į Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos (Darželio g. 10) Konsultacijų poliklinikos endoskopijų kabinetą.

Konsultacijų poliklinikos registratūros tel. (8 41) 526 433; (8 41) 526 437.

Zita Katkienė,

Respublikinė Šiaulių ligoninė

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Klaipėdos universiteto ligoninė pertvarko skubios pagalbos paslaugas
Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) nuosekliai įgyvendina struktūrinius pokyčius, kurie lems kokybiškesnes ir pacienta...
Miastenija – kokia tai liga ir kaip ją atpažinti?
Dažnas žmogus gali pajusti raumenų silpnumą, tačiau kartais tai gali būti pirmieji miastenijos simptomai. Miastenija &nd...
Pavartojote per daug alkoholio? Kokias klaidas darome norėdami pasveikti
Bandydami sumažinti išgerto alkoholio sukeltus negalavimus, žmonės neretai griebiasi savijautą po vakarėlio ne...
Santaros klinikų vadovas prof. Tomas Jovaiša: „Pokytis – tai nuolatinė būsena“
2024 m. birželio 11 d., laimėjęs konkursą į generalinio direktoriaus pareigas, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros...
Nuo 2023 m. pradžios pacientams pradėti kompensuoti beveik 40 naujų vaistų
Kompensuojamųjų vaistų sąrašus kasmet papildo dešimtys naujų vaistinių preparatų, kurie padeda užtikrinti Lietuvos pacie...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų