Specialistai perspėja – didžioji dalis apsinuodijimo maistu protrūkių kyla dėl menkų higienos žinių ir įgūdžių

Atlikta duomenų analizė rodo, kad per 92% visų susirgimų protrūkių kyla dėl viešojo maitinimo įstaigų darbuotojų menkų maisto tvarkymo ir asmeninės higienos žinių.

„Kas metai Lietuvoje į medikus dėl apsinuodijimo maistu kreipiasi vidutiniškai apie 150 žmonių, manome, kad dar antra tiek žmonių gydosi patys ir į oficialią statistiką nėra įtraukiami. Mūsų specialistų atlikta analizė rodo, kad didžioji dalis visų apsinuodijimų maistu protrūkių kyla ne dėl nesaugių maisto produktų, o dėl labai menkų maistą tvarkančių darbuotojų žinių apie maisto higieną, pagrindinius saugaus maisto tvarkymo principus“, - pristatydamas tyrimo duomenis pabrėžė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius.

Specialisto teigimu, vieni iš dažniausiai nustatomų pažeidimų maisto tvarkymo įmonėse – higienos pažeidimai. Įmonėse dirbantys darbuotojai neturi supratimo ir nesilaiko net pagrindinių maisto tvarkymo higienos reikalavimų. Dažnai nustatoma, kad įmonėse dirbantys darbuotojai reguliariai nesitikrina sveikatos ir ne tik nėra reguliariai mokomi maisto tvarkymo higienos, bet net neišklauso įvadinių higienos žinių kursų, kurie yra privalomi.

Pasak Z. Stanevičiaus, akivaizdžiu pavyzdžiu galėtų būti neseniai užbaigtas apsinuodijimo maistu protrūkio tyrimas UAB „Kortas“ priklausančio „Europa Royale Druskininkai“ viešbučio restorane. Š. m. spalio pradžioje, po vestuvių pokylio šiame restorane salmonelioze susirgo 16 žmonių. Tyrimo rezultatai parodė, kad ūmios žarnyno infekcijos protrūkis kilo dėl restorano darbuotojų kaltės – 3 darbuotojai dirbo nepasitikrinę sveikatos, dar 4 – neišklausę higienos žinių kurso. Paėmus mėginius laboratoriniams tyrimams nustatyta, kad net 6 darbuotojai iš 23 buvo užsikrėtę salmonelėmis.

„Pastebime ir kitą neraminančią tendenciją – net jei maisto tvarkymo subjektų darbuotojai dirba turėdami higienos įgūdžių pažymėjimus, patikrinus praktikoje įsitikiname, kad jie neturi elementarių higienos žinių, nesupranta, kaip ir kam reikia laikytis asmens higienos reikalavimų, į darbą ateina ir dirba sirgdami. Dažniausias tokiu atveju inspektorių išgirstamas paaiškinimas būna, kad darbuotojas lygiai taip pat tvarko maistą namuose ir niekas nuo to nenukenčia. Tačiau maisto tvarkymas gamybos ar viešojo maitinimo įmonėje yra kur kas sudėtingesnis ir daugiau rizikos faktorių apimantis procesas, darbuotojai turėtų tai žinoti ir suprasti“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas.

Specialistų manymu, tokia situacija susiklostė dėl tam tikrų spragų šiuo metu galiojančioje teisinėje sistemoje. „Yra parengtos ir Sveikatos apsaugos ministro patvirtintos specializuotos sveikatos mokymo programos, kurias įgyvendina  Sveikatos apsaugos ministerijos licencijuotos įstaigos, tačiau faktiškai niekas netikrina vykdomų mokymų efektyvumo, todėl galima tik konstatuoti faktą, kad higienos įgūdžių pažymėjimai šiuo metu išduodami visiems norintiems jį gauti bei sumokėjusiems žyminį mokestį. Realių mokymų praktiškai nevyksta“, - sakė Zenonas Stanevičius.

Atsižvelgus į atlikto tyrimo rezultatus Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ketina inicijuoti būtinus teisės aktų pakeitimus, nustatant griežtesnę higienos žinių mokymus teikiančių įmonių veiklos ir teikiamų mokymų kokybės kontrolę. Su Sveikatos ministerija ketinama aptarti ir galimybę griežčiau tikrinti maisto tvarkymo subjektų darbuotojų sveikatą, numatyti atlikti privalomus mikrobiologinius tyrimus ir pan.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba