Specialistai įspėja pasisaugoti dėlių

Ežerų pakrantėse jau knibžda dėlių. Nors dauguma žino, kad dėlės yra naudingos ir gydo, tačiau tikrai ne visos jų rūšys. Todėl specialistai perspėja žmones būti atsargius ir pataria, ko su savimi turėti gamtoje, kad dėlių įsisiurbimas nebūtų baisus.

Reklama

Gali ir pakenkti

Gydymu dėlėmis užsiimanti Aura Gorbikienė teigė, kad gydymui naudojamos tik medicininės dėlės, kurios yra retos ir įrašytos į Raudonąją knygą. Jos yra auginamos specialiai, o kitos dėlės gali ir pakenkti.

„Tos dėlės, kurios kabinasi į žmogų, vadinamos kumeldėlėmis. Kumeldėlės gali būti kažkiek pavojingos žmogui, tačiau nemanau, kad jos prisikabins taip greitai. Nereikėtų vandenyje ilgai stovėti vienoje vietoje. Joms įsikabinus reikėtų su savimi turėti druskos ir jeigu ja pabarstysite įsikabinusią dėlę, ji tuoj pat atsikabins. Jeigu važiuojate į vandens telkinius, kur pilna dėlių, žiupsnelis druskos yra kaip apsisaugojimo priemonė“, - sakė A. Gorbikienė.

Anot specialistės, įsisiurbus dėlei nereikia panikuoti: „Jeigu įsisiurbė medicininė dėlė, kuri gydo, ji tikrai jūsų neužkrės, o jeigu kumeldėlė, kuri ėda dvėselieną, geriau žaizdą užpilti spiritu ar degtine, jodu ar peroksidu ir dezinfekuoti.“

Pašnekovės teigimu, medicininės dėlės yra labai naudingos žmogui: „Jos suleidžia apie 100 biologiškai aktyvių medžiagų. Jos savo seilėse turi įvairių medžiagų, kurios teigiamai veikia žmogaus organizmą: naikina trombus, didina kraujagyslių elastingumą, tirpina seną kalogeną ir padeda atsistatyti naujam. Tai yra svarbu kraujotakai, šalina toksinus.“

Dėlių augintoja teigia, kad žmogus galėtų sau pakenkti paprastam vandens telkinyje prisirankiojęs dėlių ir bandydamas jomis gydytis.

„Dėlės yra su fotoneninėmis bakterijomis, kurias turi ant odelės. Jeigu žmogus neatskiria dėlių, tai yra pavojinga. Vandens telkinyje rinkti bet kokias dėles yra panašu kaip pakelti narkomano išmestą švirkštą. Anksčiau tai buvo normalus dalykas, tačiau dėlės buvo švarios, o šiuo metu yra kraujo susirgimų tokių kaip AIDS, hepatitai ir taip toliau. Šios ligos per dėles gali būti pernešamos. Be to, į žaizdelę gali pakliūti bet koks užkratas, kuris yra ant dėlės paviršiaus, nes specialiai auginta dėlė yra švari. Žmogus turėtų gydytis specialiai tam pritaikytose vietose, nes kitu atveju, kaip sakoma, glušą ir bažnyčioje muša“, - perspėjo A. Gorbikienė.

Lietuvai pasisekė labiau nei Amerikai

Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Hidrobiontų evoliucinės ekologijos laboratorijos vadovas Kęstutis Arbačiauskas teigė, kad mūsų šalyje maudytis su dėlėmis nėra taip pavojinga kaip kitose valstybėse.

„Jau dabar pilna dėlių ežeruose, laimė, kad mes Lietuvoje, skirtingai nei šiaurės Amerikoje, turime tik dvi rūšis, kurios gali prakąsti odą. Lietuvoje didelio pavojaus dėl dėlių nėra, tačiau dėlių pasitaiko didesniuose ežeruose“, - sakė K. Arbačiauskas.

Mokslininkas teigė, kad vienos dėlės įsisiurbimas dažniausiai pakenkti negali: „Negirdėjau, kad dėlės įkandimas būtų pavojingas sveikatai. Kai prakanda odą, jos įleidžia fermentų ir kraujas kurį laiką nekreša, žaizda truputėli kraujuoja. Aš dezinfekcija dėlei įkandus neužsiimčiau, tačiau jeigu yra tokia galimybė, tai nepakenks. Bet važiuoti į ligoninę būtinybės tikrai nėra.“

Pasak pašnekovo, medicininė dėlė yra sutinkama nedideliuose ežeriukuose, dažnai tai būna miško ežerai: „Kitos, galinčios įsisiurbti dėlės, mėgsta didesnius arba vidutinius ežerus. Tai yra pakankamai švarūs ežerai, kuriuose žmonės mėgsta maudytis, tačiau ypatingai švaraus vandens joms nereikia.“

Birutė Davidonytė