Slaugytojams – nauji iššūkiai(6)

Vos prieš savaitę įsigaliojusi naujoji bendrosios praktikos slaugytojo norma Klaipėdoje sukėlė tikrą emocijų audrą. Miesto ligoninių slaugos specialistai šią naujovę sutinka ir su džiugesiu, ir su neslepiamu nusivylimu. Nors šiuo sprendimu siekiama išplėsti slaugytojų kompetenciją, suteikiant jiems svaresnį vaidmenį ir daugiau atsakomybės, kai kas mano, jog tai žingsnis ne į priekį, bet atgal, o kasdieniam darbe - tik daugiau sąmyšio ir miglos.

Reklama

Plėsti funkcijas - būtina

Nuo praėjusio trečiadienio šalies sveikatos priežiūros įstaigos turi vadovautis ministro Raimondo Šukio patvirtinta naująja Lietuvos medicinos norma, reglamentuojančia bendrosios praktikos slaugytojo teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę. Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, jog naujasis teisės aktas įgyvendina vieną iš Lietuvos sveikatos sistemos pertvarkos krypčių – plėsti slaugytojų kompetenciją, perduoti daugiau funkcijų slaugos personalui. Esą didinti slaugos darbuotojų vaidmenį verčia laikmetis: brangstanti sveikatos priežiūra, sparčiai diegiamos naujos technologijos, sveikatos priežiūros įstaigų konkurencija, galiausiai – Europos Sąjungos reikalavimai.

Tačiau naujovę, turinčią didinti slaugytojo profesijos prestižą ir stiprinti jo vaidmenį sveikatos priežiūros sistemoje, ne visi pasitinka entuziastingai.

„Šiandien, susipažinusi su naująja slaugytojo medicinos norma, praradau motyvaciją ką nors veikti. Įsivaizduojate, slaugytojoms teks tvarkyti medicinines atliekas, ruošti dezinfekuojančius skiedinius... basonams dezinfekuoti. Viskas, padėjau tašką, nebetikiu Lietuvos slaugos specialistų organizacija“, - tokia buvo pirmoji klaipėdietės slaugytojos, parašiusios laišką portalo „Vakarų Lietuvos medicina“  žurnalistei, reakcija. Tačiau vėliau, įsigilinusi į normą ir padiskutavusi su kolegomis, ji nebebuvo tokia kategoriška ir pripažino, kad viskas ne taip jau blogai.

Normoje – daugiau aiškumo

Nuo pagyrų iki klausimų ir priekaištų naujosios normos rengėjams. Tokia skirtingų nuomonių paletė atsivėrė apklausus uostamiesčio ligoninių specialistus, atsakingus už slaugos organizavimą.

Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai Ona Mitalienė naujovę sutiko visiškai ramiai ir jau ėmėsi ją pritaikyti kasdieniame darbe. Sudaryta darbo grupė, kuri pagal įsigaliojusios medicinos normos nuostatas turės perkelti į įstaigos dokumentus ir pakoreguoti esamas slaugytojų pareigybines instrukcijas.

„Ši norma neišplečia slaugytojų funkcijų, tik detalizuoja, paaiškina, ką konkrečiai turi atlikti slaugytojas. Skirtumas tik tas, kad dabar ji arba jis negalės pasakyti, kad išplauti pacientui ausį jam nepriklauso“, - nuomonę išdėstė didžiausiam slaugytojų būriui mieste vadovaujanti O.Mitalienė.

Parengta skubotai?

Klaipėdos Jūrininkų ligoninės vyriausioji slaugytoja Natalija Kuchareva pripažino, jog dėl atnaujintos normos darbe aiškumo ne tik nepadaugėjo,

bet dar ir sumažėjo.

„Mano asmenine nuomone, dokumentas parengtas per naktį. Kai kurios pozicijos visiškai neaiškios. Tarkime, viename iš punktų teigiama, jog slaugytojas turi teikti informaciją apie paciento sveikatos būklę. Tačiau mes neturime teisės to daryti, mes galime tik informuoti pacientą ar jo artimuosius apie teikiamas slaugos paslaugas, galime patarti, kaip ligonį slaugyti namie, bet apie gydymą mes negalime kalbėti, nes už tai atsakingas gydytojas“, - sakė N. Kuchareva.

Ji išvardijo ir kitus abejonių ir klausimų keliančius pakoreguotos medicinos normos punktus. Pokalbininkės manymu, nuo 2004-ųjų iki šiol galiojusi norma buvusi aiškesnė, joje buvę aiškiai išskirtos greitosios medicinos pagalbos ir kitos funkcijos, tenkančios bendrosios praktikos slaugytojui.

„Slaugytojų reikalaujama išmanyti medicininių prietaisų veikimo ir valdymo principus. Apie kokius prietaisus kalbama? Visi turi išmanyti apie visus? Arba ką reiškia reikalavimas „atlikti kitas pareigas“? Kokias? Nėra įvardyta. Susidaro įspūdis, kad šią normą rengė žmonės, nedirbantys šio darbo ir mažai ką apie tai išmanantys“, - neslėpė nuostabos N. Kuchareva.

Naująją normą ir jos pritaikymą  kasdieniame darbe šią savaitę aptars Jūrininkų ligoninės Slaugos taryba.

Arčiau gydytojo

Laukia daug sunkaus darbo, kol pakoreguota medicinos norma prigis ne tik ligoninių vidaus dokumentuose, bet ir darbuotojų galvose. Tuo neabejojo Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausioji slaugos administratorė Andželika Zavackienė. Ji pasidžiaugė, kad naujasis teisės aktas išplečia slaugytojo kompetenciją ir funkcijas, suteikia daugiau atsakomybės ir priartina prie gydytojo.

„Pavyzdžiui, iki šiol kraujo grupės nustatymas, kraujo komponentų lašinimas buvo atliekamas griežtai tik su gydytojo priežiūra, dabar slaugytojas tai galės atlikti savarankiškai. Anksčiau slaugytojai turėjo ir maitinti pacientus, ir maistą išdalinti palatose. Dabar norma įpareigoja juos tik organizuoti maitinimą. Tas pat ir su mirusiojo sutvarkymu. Nuo šiol slaugytojams tereikės tik pasirūpinti, kad mirusysis būtų sutvarkytas, patiems to daryti nereikės, bent jau nebus privaloma“, - teigiamus pokyčius vardijo A. Zavackienė.

Gali pristigti darbuotojų

A.Zavackienei ir visai Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovybei teko nemenka užduotis – vadovaujantis ką tik įsigaliojusiu dokumentu perskirstyti gydytojų, slaugytojų ir kitų pagalbinių darbuotojų darbo krūvius bei funkcijas.

Pacientų maitinimo funkcija turėtų būti perduota slaugytojų padėjėjams, maisto išdavėjams, ūkio dalies darbuotojams. A. Zavackienė džiaugėsi, jog taip pavyks atlaisvinti slaugytojus nuo kai kurių rutininių darbų, o sutaupytą laiką skirti daugiau atsakomybės ir įgūdžių reikalaujančioms pareigoms atlikti.

„Gal paaiškės, kad nebeužtenka darbuotojų, tad teks ieškoti papildomų pajėgų. Tačiau šis sujudimas naudingas. Kelio atgal nebėra, tik pirmyn. Tai pirmieji žingsniai siekiant didinti ne tik slaugytojo vaidmenį, atsakomybę, bet ir profesijos prestižą, taip pat ir atlyginimą“, - įsitikinusi A. Zavackienė.

Ji atkreipė dėmesį ir į neseniai Seimo patvirtintus Lietuvos sveikatos sistemos 2011-2020 metų plėtros metmenis. Dokumente tarp kitų sveikatos sistemos plėtros krypčių numatyta persvarstyti slaugytojų funkcijas, didinti gydytojų ir slaugytojų santykį, įvesti atskirą

apmokėjimą už gydytojo ir slaugytojo paslaugas. Šiuo metu numatyti įkainiai tik už gydymo paslaugas.

A. Zavackienės nuomone, įgyvendinus šias nuostatas, bus galima diferencijuoti ne tik gydytojų, bet ir slaugytojų atlyginimus, kuriuos nulems suteiktų paslaugų kiekis.

Aistros rimsta

„Nuomonės labai prieštaringos“, - pripažino Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) Klaipėdos skyriaus direktorė Vaida Lebedeva.

Praėjusį penktadienį grįždama iš LSSO susirinkimo Vilniuje ji jautėsi tvirčiau nei tada, kai atsivertė naująją medicinos normą.

„Viskas priklausys nuo įstaigos vadovų, kaip jie šį teisės aktą pritaikys. Kai kurios nuostatos įpareigoja slaugytojus išmanyti ir žinoti, tačiau neįpareigoja to atlikti. Ką konkrečiai privalės savo darbe daryti slaugytojai, spręs pačios įstaigos. O mes su kolegomis iš organizacijos esame pasirengę teikti pasiūlymus dėl normos koregavimo ministerijai, jeigu matysime, jog tai būtina. Kol kas spręsti dar anksti“, - sakė V. Lebedeva.

Ji tikino, jog daugiausiai diskusijų tarp organizacijos narių užvirė dėl nuostatos, įpareigojančios slaugytojus ruošti tirpalus valymui ir dezinfekcijai, ruošti, pakuoti ir sandėliuoti prietaisus, skirtus sterilizacijai.

Problemos neišnyks

Teigiamai permainas slaugytojų darbe įvertino Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Slaugos katedros lektorė Natalja Istomina.

„Pirmiausia, naujoje normoje atsirado svarbus sakinys – „Bendrosios praktikos slaugytojo profesinė   kvalifikacija, įgyjama aukštojoje mokykloje baigus mokslus pagal slaugos studijų programą.“ Antra, labai svarbu tai, kad praplėstos slaugytojo kompetencijos, atsiranda naujos savarankiškos veiklos, o tai didina slaugytojo atsakomybę, o kartu tikėtina, kad didins darbo kokybę ir nuims dalį gydytojo kontrolės atliekant mokslinius taikomuosius slaugos tyrimus, nustatant kraujo grupę, tikrinant paciento klausą, vertinant sąmonės būklę. Taip pat svarbu, kad nuo šiol slaugytojas galės turėti nuosavą spaudą, kas taip pat plečia slaugytojo kompetenciją ir atsakomybę už savo veiksmus ir jų rezultatus“, - aiškino ir slaugytojo darbo praktiką, ir teoriją išmananti N. Istomina.

Tačiau ji neabejojo, jog nepaisant gerų pokyčių ir naujovių, slaugytojo kompetencijos ir atsakomybės problemos išliks, kadangi nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų priklausys, kiek praktiškai bus praplėstos slaugytojų kompetencijos.

„Norėtųsi, kad kitame dokumente atsirastų dar daugiau savarankiškos veiklos ir atsakomybės slaugytojams, nes tai leistų dirbti savarankiškai, be gydytojų priežiūros. O slaugytojų kompetencijos plėtra, be abejo, gerintų įstaigų finansinę būklę“, - įsitikinusi N .Istomina.

Eglė Petkutė