Skiepų svarba ir nauda

Per pastaruosius dešimt metų, kaip ir visoje šalyje, Klaipėdos apskrityje sumažėjo sergamumas vakcinomis valdomomis užkrečiamosiomis ligomis. Neregistruojami susirgimai poliomielitu, įgimtu raudonukės sindromu, naujagimių stablige, difterija. Pasitaiko tik pavieniai susirgimai kokliušu, tymais, kiaulyte, raudonuke, hepatitu B. 

Ypatingai didelis dėmesys skiriamas vaikų profilaktiniams skiepijimams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaikų profilaktiniu skiepijimų kalendoriumi, valstybės lėšomis šiuo metu skiepijami naujagimiai, kūdikiai ir vaikai nuo tuberkuliozės, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, Haemohpilus influenzae B tipo infekcijų, tymų, raudonukės, kiaulytės, hepatito B.

Skiepijimų vertinimo kriterijus yra skiepijimų apimtys, t.y. įvairiose amžiaus grupėse paskiepytų vaikų procentas. 2011 m. Klaipėdos apskrityje vaikų skiepijimo apimtys įvairiose amžiaus grupėse siekė nuo 92,2 proc. iki 97,9 proc., lyginant su praėjusiais metais jos sumažėjo 3 proc. Kai kuriose teritorijose skiepijimo apimtys buvo nepakankamos, t.y. mažesnės nei 90 proc. Nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, Haemohpilus influenzae B tipo 2 metų amžiaus vaikų Šilutės rajone buvo paskiepyta tik 82,8 proc., Palangoje ir Kretingos rajone - 89,8 proc. Nuo raudonukės, tymų, kiaulytės 2 metų amžiaus vaikų grupėje Šilutės rajone skiepijimų apimtys siekė 89,9 proc., o 7 metų amžiaus grupėje tik 86,7 proc.

Skiepijimo apimčių sumažėjimas didina riziką plisti skiepais valdomoms užkrečiamosioms ligoms.

Skiepijimų sumažėjimui didelės įtakos turėjo gyventojų migracija, formuojama nuomonė apie nepagrįstą vakcinų pavojų keliamą vaikų sveikatai, ilgalaikiai vaikų sveikatos sutrikimai. Dėl to dalis tėvų atsisakė skiepyti vaikus, dalis nutraukė jau pradėtus skiepijimus. Kasmet Klaipėdos apskrityje paskiepijama virš 10 tūkstančių įvairaus amžiaus vaikų, tačiau pašalinių reiškinių į skiepus pasitaiko labai retai. Šiuo metu naudojamos veiksmingos ir saugios, tarptautinius standartus atitinkančios vakcinos. Todėl labai svarbu, kad tėvai priimdami sprendimą ar skiepyti vaikus remtųsi šeimos gydytojų ir kitų specialistų pagrįsta informacija.

Vaikai, nustatytais terminais skiepijami nuo difterijos, stabligės, yra apsaugoti nuo šių ligų. Suaugusiems palaikomosios vakcinos dozės rekomenduojamos kas 10 metų, nes jų imunitetas, įgytas skiepijimų dėka vaikystėje, silpnėja ir nebeapsaugo nuo šių ligų. Dėl to 2009 m. Lietuvoje buvo pradėti suaugusiųjų skiepijimai difterijos ir stabligės vakcina, įsigyta už valstybės lėšas. Klaipėdos apskričiai buvo skirta beveik 22 tūkstančiai vakcinos dozių, kuria buvo galima paskiepyti 10 proc. 26 metų ir vyresnių gyventojų, iki šiol buvo paskiepyta 3 proc. Dar daug žmonių nepasinaudojo šia galimybe, tačiau tie skiepijimai tebevykdomi ir visi norintieji gali pasiskiepyti.

Valstybės lėšomis nuo pasiutligės skiepijami asmenys, nukentėję nuo pasiutusių bei įtariamai pasiutusių gyvūnų, traumas patyrę asmenys – nuo stabligės.

Gaila, kad vakcinomis, apsaugančiomis nuo erkinio encefalito, pneumokokinės infekcijos, rotovirusinės žarnyno infekcijos, vėjaraupių, hepatito A, gyventojai gali pasiskiepyti tik už savo lėšas. Artimiausi metu numatoma įtraukti į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepus nuo pneumokokinės infekcijos ir žmogaus papilomos viruso.

Šiais metais balandžio 20 d. pirmą kartą Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva Lietuvoje organizuojama Nacionalinė skiepų diena, kurios tikslas - atkreipti visuomenės dėmesį į vakcinų svarbą kovojant su užkrečiamosiomis ligomis. Skiepai - viena efektyviausių ir saugiausių profilaktikos priemonių nuo užkrečiamųjų ligų.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras