Sekmadienis, 2024.04.21
Reklama

Skiepai – panacėja ar šių dienų rykštė?(3)

Akvilė Vitkauskaitė | 2014-03-24 00:01:54

Skiepai – viena karščiausių šių dienų komunikacinėje arenoje aptariamų medicinos temų. Visuomenė ginčijasi: skiepai  būtini ar ne? Šeimos gydytoja Rūta Račkauskienė sako, kad pirmiausia visuomenei reikia suvokti, kad skiepai negydo, o tik apsaugo organizmą nuo sunkių ligos formų. Tačiau kokios yra neigiamos skiepų pasekmės ir kaip apsisaugoti nuo jų?

Skiepai
Skiepai – viena karščiausių šių dienų komunikacinėje arenoje aptariamų medicinos temų. © Fotolia.com

Skiepai – reikalingi ar žalingi?

„Į didelės dalies vakcinų sudėtį įeidavo arba vis dar įeina gyvsidabris. Visi žino, kad jis toksiškas žmogaus organizmui. Ir staiga skiepo vakcinos sudėtyje šis komponentas tampa nebe nuodingas? Medikai, ginantys skiepus, atsako, kad tokios vakcinos nekenkia, ir tokį atsakymą grindžia mažu gyvsidabrio kiekiu vakcinoje“, - pasakoja tarptautinių ir tarporganizacinių santykių, konkurencingumo, klasterių bei inovacijų tyrėjas, Kauno technologijos universiteto docentas Mindaugas Puidokas.

Anot jo, nemaža dalis skiepams naudojamų vakcinų yra konservuojamos su gyvsidabrio junginių pagalba. Gyvsidabris yra riebaluose tirpstantis metalas, o žmogaus smegenyse yra apie 60 proc. riebalų. Šis cheminis elementas įveikia hematoencefalinį barjerą ir lieka smegenyse, jų ląstelių neuronų sudedamojoje dalyje – fosfolipiduose.

Mindaugas Puidokas
„Aš pats patyriau, kaip skiepas išvystė tuberkuliozę, ligą, nuo kurios skiepijausi“, - teigia tyrėjas Mindaugas Puidokas. Asmeninio archyvo nuotr.

„Tokios vakcinos ypač kenksmingos naujagimiams ir jų smegenims, nes nėščiosios kraujyje paskutiniame nešiojimo trimestre gyvsidabrio koncentracija savaime pakyla 2–3 kartus, o naujagimio kraujyje – net iki 7 kartų didesnė nei motinos. Dėl to perdozavimo tikimybė yra daug didesnė nei suaugusiajam“, - teigia M. Puidokas ir priduria, kad gyvsidabris - ne vienintelė kenksminga medžiaga, esanti skiepų vakcinose.

Nepaisant neigiamų duomenų apie skiepus, Kauno UAB „Signata“ Kuršių klinikos šeimos gydytoja Rūta Račkauskienė išskiria ir teigiamas skiepų puses.

„Skiepai apsaugo nuo infekcinių ligų ir skiepijamus asmenis, ir visą bendruomenę. Skiepų tikslas yra paskatinti organizmą pasigaminti antikūnus, kurie vėliau, organizmui susidūrus su tą pačią ligą sukeliančiais mikroorganizmais, jį apgina“, - savo vertinimą aiškina šeimos gydytoja.

Medikė teigia, kad visuomenei svarbu suprasti, jog skiepai negydo, o tik apsaugo organizmą nuo sunkių ligos formų.

Autizmas – „dovana“ su skiepu?

Atlikti tyrimai Danijoje, Švedijoje, JAV ir kitose pažangiose valstybėse įrodė, kad „Thimerosal“, įeinantis į įvairių skiepų vakcinų sudėtį, turi žalingą poveikį vaiko sveikatai. Vakcinos su ,,Thimerosal“ sudužusi ampulė klasifikuotina kaip itin toksiška atlieka, bet jos ilgą laiką buvo naudojamos vakcinuojant kūdikius.

„Nuo 1975 m. iki 2009 m. JAV autizmu sergančių vaikų padaugėjo 600 proc. Taip, dėl to kaltinti galima ne tik „Thimerosal“, kuris tuo metu buvo plačiai vartojamas (jame yra 49,5 proc. etilo gyvsidabrio), tačiau ir kitus veiksnius. Bet teigti, kad tokiems skaičiams šis preparatas įtakos neturi, kaip sakė Amerikos mokslininkas ir profesorius Boyd Haley, būtų tiesiog kvaila“, - atvirai dėstė M. Puidokas.

Thimerosol – 0,01% (1:10000)25 mcg gyvsidabrio
Ar tai daug:Gyvsidabrio kiekis
Vandens užterštumas - netinkamas vartoti2 ppb (parts per billion/dalys vienam milijardui)
Toksiškos atliekos200 ppb
Žuvis730-1 450 ppb (daugiau nei 1000 ppb – pavojinga valgyti)
1 vakcina JAV50 000 ppb

(Dr. David Ayoub, Radio Liberty Conference, 2005)

2001–2005 m. Europoje buvo atliktos 5 analogiškos studijos, kurios patvirtino tokius rezultatus.

„Danijoje atlikus tyrimus paaiškėjo, kad autizmu sergančiųjų yra apie penkis kartus mažiau nei JAV, tačiau ir gyvsidabrio dozės skiepuose šioje valstybėje buvo apie du kartus mažesnės nei JAV. Tai patvirtina, kad kuo daugiau su vakcinomis gyvsidabrio kūdikis gaudavo – tuo didesnė autizmo išsivystymo tikimybė“, - teigia M. Puidokas.

Anot tyrėjo, išėmus „Thimerosal“ iš vakcinų Danijoje 2004 m. autizmo atvejų sumažėjo dviem trečdaliais. Nepriklausomų mokslininkų tyrimai ir vaikų tėvų pateikiami duomenys per nevyriausybines organizacijas rodo, kad kenksmingas sudėtines medžiagas turinčios vakcinos skatina ne tik autizmą, Aspergerio sindromą, dėmesio sutrikimo ir hiperaktyvumo sindromą (ADD/ADHD), sutrikusią ar pavėlintą vaiko raidą, bet ir kitus sutrikimus. Bėrimai, odos paraudimas ar imuniteto susilpnėjimas – tai tik menkos neigiamos reakcijos po skiepų.

„Dabar teigiama, kad JAV ir ES „Thimerosal“ yra daug kur iš vakcinų išimtas ar jo kiekiai sumažinti, bet dalyje vakcinų yra gyvsidabrio ir daugumoje pakanka kitų kenksmingų cheminių medžiagų“, - tvirtina M. Puidokas. Pavyzdžiui, dažniausiai mikroorganizmai inaktyvuojami mertiolatu, gyvsidabrio turinčiu junginiu, fenoliu (akis, odą ir kvėpavimo takus ardanti medžiaga), formalinu (junginys, kuris naudojamas konservuoti ir kai kuriais atvejais gydyti, tačiau yra nuodingas) ir „išvedami“ genų inžinerijos būdu. Priklausomai nuo gamintojo į sudėtį gali įeiti aliuminis, formaldefidas, įvairūs antibiotikai ir kitos medžiagos.

Gali ne tik apsaugoti, bet ir užkrėsti

Skiepas gali ne tik išgelbėti nuo ligos, bet ir užkrėsti ta liga, nuo kurios yra skiepijamasi. „Aš pats patyriau, kaip skiepas išvystė tuberkuliozę, ligą, nuo kurios skiepijausi. Gydymui naudoti stipriausi cheminiai vaistai, kurie suardė imunitetą. Dėl šios priežasties iki penktos klasės man buvo skirtas namų mokymas“, - prisimena doc. dr. M. Puidokas.

Anot šeimos gydytojos R. Račkauskienės, medicininės literatūros duomenimis, pasaulyje yra pasitaikę atvejų, jog naujagimiai, paskiepyti BCG vakcina, buvo užkrėsti tuberkulioze.

„Dėl šios priežasties įtarus kūdikiui imunodeficitą (pvz., mama yra ŽIV turėtoja), esant įtarimui ar žinant, jog kontaktą turintis asmuo serga tuberkulioze, esant karščiavimui ar kitoms sunkioms organizmo būklėms, ši vakcina kontraindikuotina. Reikėtų paminėti, jog BCG vakcina nuo tuberkuliozės neapsaugo, tačiau apsaugo nuo sunkių bei mirtinų tuberkuliozės formų, o rizika kūdikystėje susirgti sunkiomis tuberkuliozės formomis (pvz., tuberkulioziniu meningitu, miliarine tuberkulioze) yra pati didžiausia“, - tikina R. Račkauskienė.

Akademinė visuomenė, kovojanti su skiepais

M. Puidokas pateikia daug pasaulinių pavyzdžių, kuomet medikai kovoja prieš skiepų vakcinas. „Edriu Veikfildas, anglų gydytojas, buvo atleistas iš Londono ligoninės ir pasmerktas mokslinės visuomenės, dėl tyrimo, atskleidusio MMR sudėtinių vakcinų ir autizmo sąsajas, o jo mokslinis straipsnis – paneigtas. Pediatras dr. Mayeris Eisensteinas taip pat atvirai pasisako prieš vakcinas, o amerikiečių mokslininko Hugh Fudenbergo atlikti tyrimai rodo, kad gripo vakcina vyresnio amžiaus žmonėms gali išprovokuoti Alzheimerio ligą“, - teigia M. Puidokas ir sako, kad pastarasis tyrimas parodė, kad jeigu vyresnio amžiaus žmogus skiepijasi nuo gripo penkerius metus iš eilės, grėsmė susirgti Alzheimeriu padidėja 200 proc.

Taip pat tyrėjas primena apie australo virusologo Adriano Gibbso pareiškimą, kad H1N1 virusą atsitiktinai sukūrė mokslininkai, eksperimentuodami su gripo vakcinomis. O „Biotech empire: the untold future of food, pills, and sex“ („Biotechnologijų imperija: nuslėpta maisto, tablečių ir sekso ateitis“) autorius amerikietis dr. Andrew Bosworthas tvirtina, kad kiaulių gripo vakcina buvo sukurta tyčia tam, kad farmacijos kompanijos galėtų papildomai pasipelnyti.  Mokslininkai perspėja, kad daugumos vakcinų veikimo trukmė yra ribota, o žala imunitetui - garantuota. Dauguma žmonių tiki, kad po vakcinos suleidimo visam gyvenimui įgyjamas imunitetas tam tikram susirgimui, bet tai esą mitas.

„Didžiausia XXI a. bėda – skaidrumas, nes absoliučią daugumą skiepų saugumo vartotojams mokslinių tyrimų atlieka ar finansuoja tos pačios farmacijos korporacijos, kurios vėliau juos gamina ir parduoda. Visada egzistuoja bazinė prielaida - „skiepai saugūs“, bet žinant išankstinį atsakymą, joks mokslinis tyrimas negali būti objektyvus“, - įsitikinęs doc. dr. M.  Puidokas.

Kaip apsisaugoti?

„Turbūt svarbiausias klausimas, kurį turite sau užduoti prieš skiepydami vaiką: ar žinau tikslią konkrečios vakcinos sudėtį? Apskritai vaikų imunitetas susiformuoja iki 3-5 metų amžiaus. Vaikas įprastai į darželį pradeda eiti ar, kitaip tariant, socializuojasi 2,5-3 metų amžiaus. Jei tėvai yra sąmoningi ir vaikas neturi labai daug socialinių sąlyčių iki 3 metų, ar tikrai verta skiepyti vaiką tik gimus, kai kūdikiai ypač pažeidžiami?“, - retorinį klausimą užduoda M. Puidokas.

Turintiems finansinių galimybių jis pataria užsisakyti saugesnes vakcinas iš užsienio tyrimų laboratorijų (pvz., Vokietijos) be kenksmingiausių konservavimui skirtų cheminių medžiagų. Jų galiojimo trukmė trumpesnė, todėl gamintojai jų masiniu būdu negamina.

TBC skiepas neapsaugo nuo užsikrėtimo tuberkulioze

Taip pat tyrėjas pataria prieš vakcinuojant vaiką atlikti imunologinius tyrimus, siekiant išsiaiškinti, ar jūsų vaiką tikrai galima skiepyti konkrečia vakcina. Jei nusprendžiate skiepyti vaiką, tuomet tai daryti tik pagal individualų skiepų kalendorių, atsižvelgiant į vaiko sveikatos ypatumus, atsisakant betikslių ir pavojingiausios  sudėties skiepų, pavyzdžiui, TBC, hepatito B, MMR ir dalies kitų.

„TBC skiepas nėra efektyvus ir pakankamai saugus. Tam gausu pavyzdžių, kai po jo tenka kūdikius intensyviai gydyti ligoninėje nuo tuberkuliozės. Jis neapsaugo ir nuo užsikrėtimo šia liga“, - teigia tyrėjas. Pavyzdžiui, M. Puidoko mamos gimtinėje, Alksniakiemio kaimo bendruomenėje, net 4 vaikai užsikrėtė TBC, kai į geltonąjį autobusiuką, vežusį vaikus į mokyklą, įlipo atvira tuberkuliozės forma sergantis asmuo. Visi vaikai buvo skiepyti.

„Tikrai nesuprantama, kam tvarkingoje šeimoje gyvenančiam vaikui reikia hepatito B skiepo, jei šia liga užsikrečiama narkomanijos ar kraujo perpylimo atvejais?“ - teigia M. Puidokas. Būtent abu šie skiepai – hepatito B ir TBC – Lietuvoje yra dažniausiai vakcinuojami kūdikiams per pirmąsias 48 jų gyvenimo valandas, kai jų imuninė sistema yra labiausiai pažeidžiama.

Šeimos gydytoja R. Račkauskienė sutinka, kad hepatitas B retai papuola į mūsų organizmus, nors išskiria ir kitokius atvejus. „Hepatitu B vaikystėje užsikrečiama išties retai, tačiau tokia tikimybė egzistuoja - virusas į organizmą gali papulti per užkrėstus medicininius instrumentus, perpylus kraują ar net pasinaudojus hepatitu B sergančiojo dantų šepetėliu“, - teigia R. Račkauskienė.

Situaciją pakeis tik visuomenės sąmoningumas

M. Puidokas teigia, kad situaciją pakeisti į teigiamą gali tik vis didėjantis pačių žmonių sąmoningumas, aktyvumas ir visuomenės spaudimas dabar veikiančiai sveikatos apsaugos sistemai tapti skaidresnei iš vidaus.

„Tik visuomenei solidarizuojantis mažės tarpusavio nepasitikėjimas ir bus pereita prie žmonių gydymo, siekiant juos visiškai išgydyti ir išlaikyti kuo sveikesnius bei darbingesnius ateityje. Tai yra įmanoma tik per sveikos gyvensenos skatinimą bei aktyvų tradicinės ir natūralios medicinos bendradarbiavimą, siekiant parinkti tinkamiausią kompleksinį gydymą kiekvienam pacientui“, - tiki doc. dr. M. Puidokas.

Šeimos gydytoja R. Račkauskienė taip pat sutinka, kad visuomenei labai svarbus sveikos gyvensenos skatinimas. „Imunitetą geriausiai stiprina ne papildai, bet sveika visavertė mityba, pakankamas miego kiekis, grynas oras ir dvasinis komfortas“, - tiki R. Račkauskienė.


VLmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (3)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Sėklidžių vėžys – reta, bet pavojinga jaunų vyrų liga
Onkologinis susirgimas – diagnozė, kurią gali išgirsti ir jauni žmonės. Sėklidžių vėžys netgi vadinamas jaunų &nda...
Atskleidė vitamino D ir žarnyno mikrobiotos svarbą atopinio dermatito ir astmos išsivystymui
Alerginės ligos – plačiai paplitusios visame pasaulyje. Jų išsivystymo mechanizmai siejami su genetiniais veiksnia...
Stresas, kaip iššūkis, kūrybiškumas ir atsipalaidavimas
Šių laikų visuomenę įvairių sričių mokslininkai įvardija kaip streso, nerimo, perdegimo, pervargimo, išsekimo, apimtą de...
Dantų pastos ir jų rūšys: kaip išsirinkti sau tinkamiausią
Ieškant naujos dantų pastos gali susisukti galva, pamačius tokį platų pasirinkimą parduotuvėse. Kiekviena dantų pasta si...
Kompensuojamųjų vaistų rezerviniame sąraše –  nauji vaistai cistinei fibrozei gydyti
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gy...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų