Širdies ir kraujagyslių centro užmojis – keisti negailestingą statistiką

Respublikinės Šiaulių ligoninės kardiologai imasi didelių iššūkių – neseniai įkurtame Širdies ir kraujagyslių ligų centre dirba ne tik remonto sąlygomis, bet ir įsisavina naują įrangą, įgyvendina modernius metodus gydant širdies ir kraujagyslių ligas, mirtingumas nuo kurių užima pirmąją vietą mūsų šalyje. Nuo gegužės 5-osios centro vadovės postą laimėjusi medicinos mokslų daktarė, docentė, intervencinė kardiologė Jurgita Plisienė sako, jog nėra lengva, kai centras dar formuojamas, perorganizuojamas darbas tam, kad racionaliai būtų naudojami žmogiškieji ištekliai bei turima įranga. Džiugina tai, jog įgyvendinus jau įsibėgėjusius projektus, bus dirbama Europos standartus atitinkančiomis sąlygomis, kurios garantuoja puikias galimybes moderniai diagnozuoti ir gydyti.

Reklama

Sukurtas modernus centras

Nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta kas antras Europos gyventojas, o iš jų mirtys, sukeltos išeminės širdies ligos, sudaro net 53 proc. Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų užima pirmąją vietą mūsų šalyje. Keisti šią negailestingą statistiką jau pasirengė Respublikinės Šiaulių ligoninės kardiologai.

Anot Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinio direktoriaus Petro Simavičiaus, siekiant sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, ligoninė tapo projekto „Vidurio ir vakarų Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, mažinimo, modernizuojant ir optimizuojant sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūrą bei teikiamas paslaugas“, pradėto įgyvendinti 2005 metais, ir planuojamo baigti šiais, 2014 metais, partneris. Šio projekto vykdytojas yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė viešoji įstaiga Kauno klinikos. Projekte dalyvauja šalies šeimos gydytojai, gydytojai specialistai, dirbantys poliklinikose ir stacionaruose.

Visam projektui įgyvendinti skirta 156,4 mln. litų, iš jų – 133 mln. litų  ES struktūrinių fondų parama. „Įgyvendindami projektą jau suremontavome ir atnaujinome I kardiologijos skyrių, kuriame įrengtos 36 lovos, Kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių, kuris nuo 6 lovų išaugo iki 12 lovų. Skyrius aprūpintas šešiais kardiologinės reanimacijos lovų komplektais, kuriuose visa būtina ligonio būklės stebėjimo įranga – gyvybinių funkcijų monitoriai, defibriliatoriai, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai“, - spaudos konferencijoje vardino generalinis direktorius P. Simavičius.

Didžiausias pirkinys – naujas angiografijų aparatas, kuriuo jau gelbėjamos širdies infarkto ištiktųjų gyvybės. Ligoninė turėjo prieš 12 metų pirktą angiografą, kuris jau ir moraliai, ir fiziškai paseno. Naujasis yra daug tikslesnis, daug geresnė jo vaizdo kokybė. Todėl gydytojai intervenciniai kardiologai gali daug tiksliau įvertinti ligonio kraujagyslių būklę, jų funkcionavimą ir saugiai atlikti procedūrą. Be to, aparato skleidžiama rentgeno spinduliuotė duoda daug mažesnę apšvitą, o tai svarbu ir ligoniams, ir medikams.

Iš viso projekto dėka įsigyta 19 rūšių medicinos įrangos. Per 40 pirkinių – kasdieniam darbui reikalingos paprastesnės ir labai sudėtingos modernios medicinos įrangos.

Laimėtas konkursas – didelė atsakomybė

Nors dar vyksta remonto darbai II kardiologijos skyriuje, kuriame po remonto bus 33 lovos, jau įkurtas Širdies ir kraujagyslių ligų centras - vienas iš penkių didžiausiose šalies gydymo įstaigose esančių šio profilio centrų. Ne kartą skelbti konkursai centro vadovo pareigoms, kurį laimėjo medicinos mokslų daktarė, docentė, intervencinė kardiologė Jurgita Plisinė.

Kaune 1971 metų rugsėjo 7 dieną gimusi J. Plisienė 1989 – 1995 metais studijavo Kauno medicinos universiteto Medicinos fakultete. 2001 metais baigė Kauno medicinos universiteto kardiologijos rezidentūrą. Nuo tada iki dabar dirba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos klinikoje gydytoja kardiologe, o intervencine kardiologe dirbo iki 2006 metų.

Klinikinio bei mokslinio darbo patirties J. Plisienė sėmėsi ir Europos klinikose. 2001-2002 metais ir 2004-2006 m. klinikinį ir mokslinį darbą dirbo Vokietijoje, Aacheno RWTH Universiteto klinikoje, kur stažuotis teko dar ne kartą. Šiame universitete apgynė disertaciją ir 2004 metais jai suteiktas medicinos daktaro laipsnis, kuris 2006 -aisiais nostrifikuotas Lietuvoje.

Jurgita Plisienė yra daugelio mokslinių straipsnių autorė, kurių dauguma – tarptautiniai straipsniai su aukštu citavimo indeksu. Taip pat yra ir dviejų vadovėlių bendraautorė.

Dirba ir pedagoginį darbą. Keletą metų teko dirbti Lietuvos sveikatos mokslo universiteto (LSMU) Medicinos fakulteto Anatomijos instituto lektore. Nuo 2013 metų iki šiol – LSMU Medicinos fakulteto Anatomijos instituto docentė.

Nuo gegužės 5 dienos – dr. doc. Jurgita Plisienė – Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro vadovė, pasiryžusi daryti viską, kad Šiaulius pasiektų Europos lygio kardiologijos paslaugos.

Tikslas – užbėgti ligai už akių

Sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis sudaro apie 15-20 proc. konsultuojamų ligonių. Kas penktam ligoniui, gydomam stacionare, diagnozuojamas širdies infarktas. Todėl Respublikinėje Šiaulių ligoninėje skiriamas ypatingas dėmesys šioms ligoms diagnozuoti, gydyti ir net užbėgti už akių tada, kai išryškėja pirmieji infarkto požymiai.

Kraujotakos sistemos ligos buvo ir tebėra pagrindinė Lietuvos bei kitų šalių žmonių mirties priežastis. Pasak Širdies ir kraujagyslių centro vadovės, dr. doc. J. Plisienės, pastebėta, jog Lietuvos didžiuosiuose miestuose mirtingumas yra pastebimai mažesnis, nei rajonuose. Tai paskatino pertvarkyti sveikatos priežiūros sistemą bei užtikrinti tolygų sveikatos paslaugų tiekimą ne tik miestų, bet ir rajonų gyventojams.

„Tiek man, tiek visai mano komandai yra keliami nauji uždaviniai ir tikslai, kad ši vizija būtų sėkmingai įgyvendinta“, - kalbėjo naujojo centro vadovė spaudos konferencijoje.

Pradėti pirmieji darbai, kuriamas Širdies ir Kraujagyslių centras, į kurį jungiami visi ligoninės kardiologai, dirbantys stacionare, konsultacijų poliklinikoje, Kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Centrui priklauso ir diagnostikos bei intervencinės kardiologijos padaliniai.

Pagrindinis centro tikslas - vienyti jėgas bendram darbui, kad pacientas laiku sulauktų kvalifikuotos pagalbos. Ieškančiųjų pagalbos nestinga. Per 2013 metus dėl miokardo infarkto ligoninėje gydyti 356 ligoniai.

II lygio konsultacijų paslaugos suteiktos 11 474 ligoniams, iš jų – 4522 pirminės konsultacijos.

Pas III lygio specialistus  užregistruoti 13489 apsilankymai, iš kurių - 13373 pirminės konsultacijos. Ligoninėje dėl širdies ligų gydyti 3306 pacientai, iš jų 1902 - I kardiologijos skyriuje ir 1440 - II kardiologijos skyriuje.

Pagalba visą parą

Artimiausias centro kardiologų uždavinys - nuo rugsėjo mėnesio užtikrinti intervencinės kardiologijos darbą visas 24 valandas. Darbas visą parą, pasak centro vadovės, dr. doc. J. Plisienės, labai svarbus žingsnis, kurio dėka skubios pagalbos sulauks ir Šiaulių regiono pacientai, kuriems įvyksta miokardo infarktas. Kiekvienas galės kreiptis tiesiai į Respublikinę Šiaulių ligoninę, negaištant brangaus laiko pervežimui. Laikas, anot specialistės – svarbiausia, nes per dvi valandas nuo miokardo infarkto požymių pradžios atliktus angioplastiką bei stentavimą išvengiama sunkių sveikatos sutrikimų.

Lietuvoje šiuo metu yra keturi visą parą veikiantys Intervencinės kardiologijos centrai: Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje. Šiauliuose Intervencinės kardiologijos poskyris iki šiol veikė tik darbo dienomis, todėl pokyčiai džiugina. Per praėjusius metus jame atliktos 1227 angiografijos.

Jau pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su LSMU Kauno klinikomis bei įkurtas kardiologijos klasteris. Šios sutarties dėka sutrumpės pacientų patekimo kelias į Kauno klinikas, jau dabar organizuojami bendri konsiliumai su kauniečiais kardiologais, intervenciniais kardiologais ir kardiochirurgais, kurių dėka užtikrinama kokybiška, aukščiausio lygio pagalba ligoninės pacientams.

Anot J. Plisienės, vyksta pokyčiai ir ligoninės kardiologų komandoje, prie kurios prisijungė ir dar jungsis jauni specialistai iš Kauno klinikų, pacientus konsultuos ne tik vietiniai specialistai, bet ir iš Kauno atvykstantys angiochirurgai bei kardiochirurgai. Bus planuojamos bendros konferencijos, kuriose pranešimus skaitys LSMU lektoriai. Pirmoji konferencija Respublikinėje Šiaulių ligoninėje įvyks birželio 4 dieną. Bus rengiami tobulinimosi kursai, kur gydytojai galės gilinti žinias. Šiame centre, kaip ir iki šiol, medicinos studijas galės tęsti ir gydytojai rezidentai.

Pagrindinės Širdies ir kraujagyslių centro problemos nesiskiria nuo visos Lietuvos gydymo įstaigų problemų: darbuotojų stoka, dideli medikų darbo krūviai, blogas finansavimas, lėšų trūkumas... „Mes tikime savo vizija, turime įvairių minčių ir idėjų, kaip situaciją keisti“, - pokyčiams pasiryžusi naujojo centro vadovė.

Zita Katkienė,

Respublikinė Šiaulių ligoninė