Šilutės ligoninė ir toliau sieks kokybės ženklo – regioninės ligoninės statuso
Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus dalyvavo Valstybinės ligonių kasos (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos konferencijoje. Trečioji metinė konferencija „Ligonių kasos Lietuvoje. Kas nuveikta per 20 metų?“ buvo skirta pažymėti ligonių kasų įsteigimo 20-mečiui. Joje dalyvavo sveikatos, socialinės apsaugos, kitų valstybės institucijų, savivaldybių, pacientų organizacijų atstovai, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariai, atvyko svečių iš Estijos, Moldovos, Vokietijos, įvairių šalies gydymo įstaigų, universitetų, ligonių kasų darbuotojai. D. Steponkus mielai sutiko pasidalinti savo mintimis su skaitytojais.
„Valstybinės ligonių kasos privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas skirsto gydymo įstaigoms pagal jų atliekamas paslaugas. Neretai viešojoje erdvėje pasigirsta diskusijų ir abejonių dėl ligonių kasų reikalingumo. Ligonių kasų reikalingumą apsprendžia jau vien mūsų kaimynų latvių pavyzdys: neteisingai paskirsčius finansus didžioji dalis gydymo įstaigų ten atsidūrė ant bankroto ribos. Tai, kad krizės metais su sveikatos apsaugai skirtais finansais nebuvo didesnių problemų, yra ligonių kasų, sugebėjusių teisingai valdyti 4 mlrd. Lt biudžetą, nuopelnas. Šilutės ligoninė visada buvo tarp geriausiai finansuojamų Vakarų Lietuvos gydymo įstaigų. Sutikite, nėra lengva gauti patvirtinimą kuriai nors naujai paslaugai, reikia praeiti daug priemonių, tačiau mes visuomet sulaukdavome pritarimo.
VLK direktorius Algis Sasnauskas metinės konferencijos metu pabrėžė, kad nors 2009-aisiais mažėjo sveikatos apsaugos finansavimas ir kai ko teko atsisakyti, tačiau krizės padarinius pavyko įveikti, ligonių kasos skolų išvengė. Konferencijos metu buvo aptartas 2010-ųjų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas ir ateinančių metų ligonių kasų planai, taip pat aptarta Lietuvos ir kitų pasaulio šalių privalomojo sveikatos draudimo padėtis, palygintos mūsų ir užsienio šalių privalomojo sveikatos draudimo įgyvendinimo aktualijos. Svečias iš Vokietijos Markus Šneideris (Schneider) analizuodamas mūsų šalies privalomojo sveikatos draudimo įgyvendinimo aktualijas pastebėjo, kad sveikatos sistemos pertvarka Lietuvoje esanti tik pradiniuose etapuose, tačiau eina teisinga linkme. Svečias pripažino, kad vokiečiai šioje srityje yra pažengę gerokai toliau, prisiminė, kad pradžioje ir jie susidūrė su panašiomis problemomis, tačiau bėdų esą ir dabar.
Pastebėta, kad krizės metu žmonės labiau rūpinasi savo sveikata. Pacientų antplūdžiui buvome pasiruošę ir mes. Sveikatos įstaigos po bažnyčios ir žiniasklaidos yra trečioje vietoje, kur santykinai pigiausiai žmogui garantuojamas dėmesys. Medikas, nors turėtų tik gydyti, tačiau priverstas būti raštininku, buhalteriu, ir nė vienas gydytojas nepaneigs, – dar ir bėdų klausytoju. Mes, kaip valdininkai, negalime įvesti vieno langelio, mūsų pareiga priimti kiekvieną, kuriam reikalinga mediko konsultacija. Galima pastebėti, kad kartais
pacientas per mažai gauna informacijos iš gydytojo, tačiau pastaruoju metu ateina išprusę pacientai, apie savo ligą jau pasidomėję įvairiuose žinynuose.
Šie metai – ypatingi, mat pasikeitus apmokėjimo už sveikatos priežiūros paslaugas tvarkai aktyviojo gydymo stacionarinių paslaugų bei dienos chirurgijos išlaidoms apmokėti dabar taikomas giminingų diagnozių grupių ( GDG) apmokėjimo metodas. Dar pernai, jei pacientas kreipėsi dėl lūžusios kojos, įstaigai nebuvo svarbu, ar jis serga ir kitomis ligomis, pavyzdžiui, turi padidėjusį kraujospūdį. Jam buvo suteikiama visa būtina medicininė pagalba, tačiau ne už viską apmokėdavo. Tikimasi, kad taikant GDG metodą bus užtikrintas teisingesnis, skaidresnis atsiskaitymas priklausomai nuo paciento būklės, atliktos diagnostikos. Ligoniai gali nesibaiminti – jie šios naujovės tikrai nepajus. Galime pripažinti, kad vertinant ne tik Lietuvos, bet ir Europos panašaus lygio gydymo įstaigas, Šilutės ligoninė eina teisinga linkme. Nesame autsaideriai, nugrūsti į apatinio stalčiaus kamputį, atvirkščiai – įvairiose ataskaitų pateiktose informacijose esame giriami. Mūsų įstaigos tikslas šiemet ir toliau išlieka gauti mūsų teikiamas paslaugas (pernai viršytas reikalaujamas 300 gimdymų ir 1100 didžiųjų operacijų skaičius) atitinkantį kokybės ženklą – regioninės ligoninės statusą. Ant laurų nemiegosime, stengsimės pasiektus rezultatus išlaikyti, ligoninėje operacijos atliekamos pačia moderniausia įranga, kuria gali pasigirti didžiausios šalies klinikos. Tačiau įranga, kokia ji bebūtų moderni, yra tik trečdalis sėkmingos operacijos. Visa kita – medikų profesionalumas, džiaugiamės, kad į Šilutę atvyksta jaunų perspektyvių medikų“.
Laima Putriuvienė
